2014 m. sausio 29 – vasario 14 d. Kvinslendo universitete saulėtame Brisbene (Australija) su moksliniu vizitu viešėjo Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė dr. Raminta Pučėtaitė ir Verslo ekonomikos ir vadybos katedros docentė dr. Rasa Pušinaitė – Visuotinės dotacijos projekto vykdytojos.
Į Australiją – susitikti su pasaulinio lygio mokslininku
Kvinslendo universitetas įkurtas 1910 m. ir pastaruosius 20 metų priklauso aukščiausio lygio universitetų, orientuotų į mokslinius tyrimus (research university), aštuonetukui Australijoje, į kurį dar įeina Melburno, Sidnėjaus, Monasho, Adelaidės, Naujojo Pietų Velso ir Australijos nacionalinis universitetai. The Times Higher Education Pasaulio universitetų reitinge Kvinslendo universitetas 2013 m. užėmė 62 vietą.
Todėl, pasak docentės Ramintos Pučėtaitės, galimybė stažuotis pas vadybos profesorių, tarptautinio žurnalo Journal of Organizational Behaviour vyriausiąjį redaktorių, tarptautinio žurnalo Academy of Management Review redaktoriaus pavaduotoją Nealą Ashkanasy buvo nuostabus rezultatas pastangų, kurias fakulteto mokslininkės dėjo dar nuo 2009 metų. Nepaisydamas savo užimtumo profesorius mielai dalijosi savo pastebėjimais apie VU KHF mokslininkių vykdomą projektą „Organizacijų etikos įtaka organizacijos novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“. Bendraudamos su garsiu mokslininku VU Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojos ne tik aptarė projekto koncepciją, atskiras jo veiklas ir taikomus metodus, bet ir jam tarpininkaujant susipažino su kolegėmis, kurios atlieka tyrimus panašiomis temomis. Įdomi diskusija organizacinio pasitikėjimo tema vyko su viena iš žinomiausių šios srities tyrėjų pasaulyje dr. Nicole Gillespie. Jos doktoranto dėka buvo užmegzti ryšiai ir su darnias inovacijas Cranfieldo universitete (Jungtinė Karalystė) tiriančiais mokslininkais.
Kvinslendo universitete – puikios sąlygos dirbti ir ilsėtis
Profesorius ir jo kolegos negailėjo patarimų ne tik publikavimo, profesinės karjeros valdymo, bet ir bendražmogiškais, socialinio-kultūrinio gyvenimo pastebėjimais. Pavyzdžiui, jis aistringai pasakojo, kuo skiriasi australų regbis nuo šiaip regbio arba australų futbolo ir kodėl visi Australijoje mėgsta kriketą). Tačiau, pasak projekto vadovės dr. R.Pučėtaitės, labiausiai nustebino profesoriaus atsakymas į kiek nedrąsų jos klausimą, ar jo parengti straipsniai būna atmetami. „Taip, mano atmestų ir priimtų publikuoti straipsnių santykis yra 5:1. Todėl norėdamas išlikti aktyviu mokslininku, per metus turiu parengti apie 12 – 15 straipsnių, iš kurių tik 2 – 3 bus paskelbti,“ – sakė profesorius Nealas Ashkanasy.
Bet kuriam aktyviam mokslininkui Kvinslendo universitetas yra sukūręs puikias sąlygas dirbti: universitetiniame miestelyje – puikūs bibliotekos fondai, turtingos duomenų bazės, suteikiančios prieigą prie išskirtinių leidinių. Puikiai įrengtos poilsio ir darbo zonos lauke – keli stadionai įvairioms sporto šakoms, olimpinis baseinas, teniso kortai. Mūsų fakulteto atstoves sužavėjo elektros lizdai suoleliuose prie universiteto ir internetas visoje universiteto teritorijoje. Intensyviam darbui įkvepia parkas su tvenkiniais ir fontanais bei darnaus vystymosi takas. Juo netrukdomi vaikšto laukiniai kalakutai, aplink skraido papūgos, bėgioja didžiuliai driežai, o nuo liepto galima stebėti atplaukiantį būrį gėlavandenių vėžlių ir neregėto dydžio ungurių.
Žmogaus sukurtą kraštovaizdį papildo universiteto art deco stiliaus centriniai pastatai, Oksbridžo stiliaus kiemas, istorinis bibliotekos pastatas, kuriame Ramiojo vandenyno karo metu (1939-1946 m.) veikė generolo D. McArthuro štabas, modernūs technologijų ir inžinerijos fakultetų pastatai, už privačias investuotojų lėšas iškilę per dešimtmetį .
Kelionė į Brisbeną ir susitikimas su vietos lietuviais
Mokslininkės žavėjosi ir Brisbeno miestu, kuris įsikūręs abipus to paties pavadinimo upės. Mieste – 2,5 mln. gyventojų, tačiau didmiesčio šurmulys ir gyvybingumas jame puikiai dera su miestelio kompaktiškumu ir jaukumu. Išskirtinumo miestui teikia daugybė įvairaus dizaino ir paskirties tiltų, kurie sutemus vis kitaip apšviečiami, ir įmantrių inžinerinių konstrukcijų pagrindu pastatyti dangoraižiai. Pakrantės nuostabiai pritaikytos miestelėnų laisvalaikiui – žaidimų aikštelės vaikams, dviračių ir bėgiojimo takai, alpinistiniam laipiojimui parengti upės šlaitai. Miesto centre įrengtas paplūdimys, pasodintas atogrąžų miškas, už kurio prasideda kultūros Meka – galerijų kompleksai su įspūdingomis parodomis, operos ir baleto teatras. Modernaus meno galerijoje VU KHF mokslininkėms didžiulį įspūdį paliko menininko iš Kinijos Cai Guo-Qiang paroda, kurios metaforiškos instaliacijos sukėlė daug svarstymų apie būtį ir šiuolaikinį gyvenimą.
Laimingo atsitiktinumo dėka mokslininkės susipažino su Brisbeno lietuvių bendruomenės nariais ir dalyvavo šeštadienio popietėje, kurioje buvo sveikinami kasmetinės Australijos lietuvių sporto šventės dalyviai ir nugalėtojai. Daugelis bendruomenę palaikančių ir puikiai kalbančių lietuviškai narių yra 1948-49 m. iš Lietuvos emigravusių tautiečių palikuonys. Pasak dr. R. Pučėtaitės, priešingai, nei esame įpratę galvoti apie savo tautiečius, šie labai džiaugėsi sutikę Vilniaus universiteto atstoves, geranoriškai aprodė kai kurias miesto vietas, dalijosi savo patirtimis ir kvietė į svečius.
Įspūdingoje šalyje gyvena malonūs žmonės
Iš tolimosios Australijos sugrįžusios mokslininkės sako, kad malonius įspūdžius stažuotės metu papildė ir gatvėje sutikti australai, kurie nestokoja humoro jausmo. „Juokauja ten beveik visi – pareigūnai, klerkai, autobusų vairuotojai, todėl kartais iš pradžių net nesuprasdavome, kad su mumis juokaujama. Žmonės ten neprašomi padėdavo rasti kelią, „pasibaigus“ popieriniam žemėlapiui, įsijungdavo savo išmaniuosius telefonus, o kartą viena šeima netgi pavežė, kad karštyje nereiktų daryti didžiulio rato iki mums reikalingos vietos,“ – pasakoja dosentė R. Pučėtaitė. Australijoje gimusi lietuvė, lietuvių bendruomenės laikraščio redaktorė Anna Augunas, į klausimą, ar yra australų, kurie nenori gyventi šioje šalyje, nusikvatojusi atsakė: „– O kodėl nenorėti? Čia oras puikus, žmonės malonūs ir valdžia leidžia daryti žmonėms tą, ką jie nori!“.
Už australietiškus įspūdžius dėkojame gerbiamos docentėms R.Pučėtaitei ir R. Pušinaitei, kurios šią tolimą šalį aplankė ES finansuojamo Visuotinės dotacijos projekto dėka.