Aktualijos

Linos Zareckaitės tapybos parodoje – žuvys emocijų vandenyne

zareckaitePylimo galerija Vilniuje š. m. sausio dvyliktos vakarą svetingai atvėrė duris meno profesionalams ir mėgėjams – menotyrininkams, kolekcionieriams, dėstytojams ir bičiuliams, kurie rinkosi į VU Kauno humanitarinio fakulteto Meno vadybos magistrantūros studijų absolventės (2016 m.) Linos Zareckaitės ir jos mokytojo menininko Gvido Latako parodą „Žuvų kalva“.

 

 

Linos Zareckaites parodaGausiai susirinkusius lankytojus sveikino bardas Vincas Bundza, nukeldamas visus į metaforomis, simboliais ir emocijomis užpildytą aplinką.  Apie pristatomus darbus ir jų autorius kalbėjusi menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė pažymėjo, kaip džiugu greta jau žinomos paraboliškos G. Latako kūrybos matyti atvirą ir emocingą spalvomis L. Zareckaitės pasaulį. Pasak menotyrininkės, jį galima apibūdinti neatsitiktiniais atsitiktinumais – kai kompozicija, dailės studijų absolvento akimis, nedera, tačiau dėl spalvų, emocijų ir kitų sudėtinių dalių, kurios tapybos darbe tarsi atsitiktinės, sukuria meniniu požiūriu vertingą produktą. Menotyrininkė pastebėjo: „Linos tapyba rodo, kad ji labai atvira. Tikras menininkas dirba iš savęs ir nieko aplink nemato... Ji atvira, nes tapyba rodo žmogaus atvirumą, kurio nepaslėpsi. Gali pasakyti, kad žmogus meluoja, o menininkas nemeluoja ir tai matyti jo darbuose“.  Apibendrindama dr. N. Markauskaitė sakė: „Trapi trapi moteris tapytoja. Labai trumpas Linos Zareckaitės savarankiškas kelias, bet ji yra labai paveiki ir paslaptinga... Gražu. Man patinka. Reikia į paveikslą pasinerti, jo negalima laisvai interpretuoti, jame galima įžvelgti ir autobiografinių momentų, dienoraštinio pobūdžio detalių...“.

Zareckaite KHFKreipdamasi į susirinkusius kaip visada kukli L. Zareckaitė ir šįkart nedaugžodžiavo: padėkojo savo mokytojui, išmokiusiam ją tapybos paslapčių, ir  perdavė žodį jam. Žinomas menininkas Gvidas Latakas savo mokinės atžvilgiu  nebuvo toks santūrus: „Prieš porą metų atėjo Lina į mano studiją tokiais ilgais nagais, jog pagalvojau, kad jau šita tai greitai baigs mokslus – nagus į dažus įmerks ir pasakys, kad netinka. Tačiau pasirodė atvirkščiai, ji labai motyvuotai pradėjo domėtis tapybos medžiagomis, technikomis,– žiūriu, kad čia ne vienos savaitės užgaida...“.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto magistrantės kūryba ir užsispyrimu realizuoti savo talentą džiaugėsi ir fakultetui renginyje atstovavusios profesorė Virginija Jurėnienė, docentė Raminta Pučėtaitė ir administratorė Rasa Poškuvienė iš Filosofijos ir kultūros studijų katedros. Magistro studijų programos „Meno vadyba“ vadovė prof. dr. V. Jurėnienė linkėjo jaunajai tapytojai sėkmės ir taip pasinaudoti savo Alma mater įgytomis vadybos žiniomis ir kompetencijomis, kad pragyventų iš kūrybos.

Pylimo galerijos savininkas Rimantas Smetona atkreipė dėmesį, kad paskutinieji 2016 m. Linos kūrybos darbai išsiskiria iš kitų, nes juose yra reljefas, kitokia kompozicija, pajauta. „Man patinka, kad  šiek tiek atpažįstama, mažiau filosofavimo... Manau, jog ji eis toliau, nes viskas yra, ko reikia: geras spalvos jautimas, savita kompozicija“,- kalbėjo R. Smetona apie parodoje „Žuvų kalva“ eksponuojamus Linos Zareckaitės darbus.

Ši paroda, kurioje ji dalyvauja su savo mokytoju Gvidu Lataku, yra jau aštuntoji L. Zareckaitės, niekada profesionaliai nesimokiusios tapybos, paroda Lietuvoje.* Ateityje savo darbus jaunoji menininkė žada eksponuoti ne tik kitose galerijose, bet ir patraukliose netradicinėse erdvėse.

Gvido Latako ir Linos Zareckaitės tapybos darbų parodą „Žuvų kalva“ galima aplankyti Pylimo galerijoje (Pylimo g. 30, Vilnius) iki 2016 m. sausio 30 d.

Nuotraukos – fotografų Alvydo Vaitkevičiaus ir Petro Vaičiulio.