Ko gero, šį kodą lengviausiai iššifruotų bibliotekininkystės srityje dirbantis žmogus, atsakingai žiūrintis į savo darbą ir susipažinęs su visomis bibliotekos paslaptimis. Tokia ir yra VU KnF vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Pociūtė, kuri jau du dešimtmečius dirba Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bibliotekoje. Su šia patyrusia bibliotekininkystės specialiste kalbėjosi Lietuvių filologijos ir reklamos II kurso studentė Agnietė Gedrimaitė.
Ar jau nuo vaikystės norėjote savo gyvenimą sieti su knygomis ir bibliotekos atmosfera?
Galima sakyti, kad taip. Nors ir lankiau lengvąją atletiką, dešimt metų praleidau Lietuvos rinktinėje ir visi manė, kad savo ateitį siesiu su sportu, aš pasirinkau bibliotekininkystės studijas. Lankytis bibliotekoje ir skaityti knygas man visada labai patiko. Perskaičiau visas knygas savo gimtojo miestelio Veliuonos bibliotekoje ir norėjau dirbti bibliotekos aplinkoje, nuolat bendrauti su žmonėmis, padėti jiems.
Kaip manote, kokių charakterio savybių turi turėti bibliotekininkas?
Manau, kad bibliotekininkas turi būti kantrus, atidus, išmintingas, tolerantiškas, mokantis bendrauti ir šiek tiek pedantiškas.
Kas sunkiausia bibliotekininko darbe?
Sunkiausias buvo persikraustymas į naująją biblioteką. Tai tikrai buvo iššūkis, nes reikėjo knygas ne tik supakuoti, sumažinti fondą per pusę, bet ir paruošti jas darbui su naujomis technologijomis. (Nuo 2014 m. rudens duris skaitytojams atvėrė puikiai įrengta VU KnF biblioteka, kuri įsikūrė renovuotame pastate Muitinės gatvėje.)
Kas Jus labiausiai žavi darbo aplinkoje?
Žavi tai, kad visada esi pastebimas, reikalingas.
Kodėl pasirinkote dirbti būtent Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bibliotekoje? Gal kas pasiūlė ar rekomendavo?
Kadangi bibliotekininkystės studijas baigiau Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniame Vinco Kapsuko universiteto Kauno vakariniame fakultete (taip tuo metu vadinosi Vilniaus universiteto Kauno fakultetas), tai šį darbą rekomendavo mano kurso draugė.
Kaip trumpai apibūdintumėte Vilniaus universiteto Kauno fakultetą? Ar daug skirtumų matote nuo įsidarbinimo bibliotekoje pradžios iki šių dienų?
Be abejo, skirtumų daug. Ir studentai kitokie, ir darbas bibliotekoje kitoks, atsirado daug informacinių technologijų, kurios žymiai palengvina darbą.
Jei išgirstumėte abiturientą sakant, kad nežino, kur nori studijuoti socialinius arba humanitarinius mokslus, ar pasiūlytumėte jam pasirinkti studijas Vilniaus universiteto Kauno fakultete?
Su mielu noru pasiūlyčiau ir pasiūlau, jei kas paklausia, nes žinau, kad VU KnF yra pats geriausias ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Kadangi jau ilgą laikotarpį dirbate Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bibliotekoje kaip bibliotekininkystės specialistė, gal žinote kokių įdomesnių faktų apie patį fakultetą?
Įdomu tai, kad aš baigiau šį fakultetą tais metais, kai jis persikėlė į Muitinės gatvę (1984 m.). Mums buvo labai gaila, kad neteko čia mokytis, nes iki to laiko fakultetas patalpas nuomojosi iš dabartinio Kauno technologijos universiteto ir mūsų laida buvo paskutinė, kuriai VU diplomai buvo įteikti KTU trečiuosiuose rūmuose Kęstučio gt.
Kokią knygą siūlytumėte perskaityti mūsų universiteto darbuotojams ir studentams kaip labiausiai vertą dėmesio? Kodėl?
Pasiūlyčiau perskaityti Wells Spencer „Pandoros sėkla“, tai labai įdomi knyga apie civilizacijos istoriją.
Ką Jūsų gyvenime reiškia knyga?
Knyga man reiškia ne tik žinias, jos skaitymas yra malonumas.
Kaip manote, ar sparti šiuolaikinių technologijų kaita neatitolina žmogaus nuo tradicinių vertybių?
Knyga visada išliks vertybe, nors interneto ir kitų technologijų kaita bando ją pakeisti.