Kristijono Donelaičio metams skirtas seminaras

VUKHF Donelaitis AntikaJubiliejiniai Kristijono Donelaičio metai paminėti Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Lietuvių filologijos katedra kartu su Sociokultūrinių tyrimų centru balandžio 3 dieną surengė seminarą „Kristijonas Donelaitis ir Antika“. Seminaro viešnia – humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė.

 

 

Susitikimas su žymia mokslininke

VUKHF antika DonelaitisDaugeliui studentų filologų šis seminaras buvo galimybė gyvai išgirsti vieną žymiausių antikos tyrėjų Lietuvoje, kurią anksčiau pažinojo tik iš knygų. D. Dilytė yra parašiusi pačias vertingiausias šios srities studijas ir vadovėlius („Antikinė literatūra“, „Senovės Graikijos kultūra“, „Senovės Romos kultūra“), prisidėjusi prie svarbiausių antikinių tekstų chrestomatijų sudarymo bei parengimo, išleidusi žaismingų antikos populiarinimo leidinių („Heladės šviesa“, „Amžinoji Roma“). Ji taip pat lietuviškai prakalbino Tacitą, Seneką, Tibulą bei kitus žymiuosius antikos romėnus. Dabar mokslininkė yra aktyvi Lietuvos vertėjų sąjungos narė, nuolat dirba šioje srityje.

 

Novatoriškas žvilgsnis į K. Donelaičio kūrybą

VUKHF antikaPrieš devynerius metus pasirodė D. Dilytės monografija „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (2005), kuri suteikė galimybę naujai pažvelgti į Kristijono Donelaičio kūrybą. Nors, atrodytų, ieškoti ryškiausių nacionalinių Europos literatūros kūrinių sąsajų su antikoje susiformavusia literatūrine tradicija nėra novatoriška, iki šios monografijos K. Donelaičio tyrėjai teigė, kad „Metai“ nesekę jokiu pavyzdžiu, juose nėra knygiškumo pėdsakų, D. Dilytė savo tyrimu įrodė kitaip, tuo siekdama, kaip pati teigia, „parodyti iki tol nežinotas jo (K. Donelaičio) talento puses, ... jo genialumą“ (D. Dilytė, Kristijonas Donelaitis ir Antika, V., 2005, psl. 7). Seminare tyrėja pasidalino savo dabartiniais tyrinėjimais, įžvalgomis iš jau parengtos naujos monografijos apie K. Donelaičio pasakėčias, nudžiugindama auditoriją ir atradimais apie poeto pasakėčių originalumą, ir taikliomis citatomis.

Lietuvių filologijos katedros

doc. dr. Skirmantė Biržietienė