Paskaitoje paneigta 11 mitų apie karjerą

3 CSC paskaita nuotrauka Jurate1Paskaita „Baimės ir mitai karjeros kelyje“ baigėsi Verslo ekonomikos ir vadybos katedros surengtas seminarų ciklas „Žmogiškųjų išteklių valdymas: vietiniai ir tarptautiniai aspektai“. Tarptautinės kompanijos CSC Baltic atstovė, personalo specialistė Jūratė Dobrovolskytė darbuotojo karjeros veiklas apžvelgė ne tradiciškai, o nagrinėdama jas baimių ir mitų aspektu.

Ar baimė tik trukdo?

Anot pranešėjos, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus, o mitas – kolektyvinis  liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ar situacijas apibendrintai atspindima tikrovė (pvz., ką sako draugai, kas rodoma per televiziją ir pan.). Išskirtinos socialinės baimės (jų yra išskiriama virš 500 tipų) – baimė būti atstumtam, nepripažintam, užmegzti pažintį, viešos scenos baimė. Dažniausiai šios baimės yra susijusios su menkavertiškumo kompleksais, nepasitikinėjimu savimi ir kritikos baime. Tačiau, iš kitos pusės, baimė suteikia stimulą tobulėti, eiti į priekį, įveikti nerimą, įgyti įgūdžių ir pan. Žmogus turi pats sau pasakyti, kad baimė yra vidinis variklis, leidžiantis pasiekti daugiau, tada keičiasi požiūris ir į karjerą, ir į darbinę veiklą.

Paskaitos metu buvo nagrinėjami 11 mitų, susijusių su karjera. J. Dobrovolskytė juos iliustravo praktiniais pavyzdžiais ir patirtimi, į diskusijas įtraukė ir auditoriją.

Diskusija apie karjeros mitus

1 mitas. Profesiją reikia rinktis iš geriausių darbų sąrašo.

Renkantis profesiją nereikia žiūrėti į geriausiai apmokamų darbų sąrašus. Prognozės turi tendenciją keistis: tai kas šiais metais madinga, gali būti neaktualu rytoj. Todėl, renkantis karjerą, reikia koncentruotis į savo pomėgius, įgūdžius ir norus. Gali nutikti ir taip, jog darbas, kurį žmogus mėgaudamasis dirbs ateityje, šiandien dar net neegzistuoja.

2 mitas. Turiu rinktis profesiją, kurioje galėsiu panaudoti savo stipriausius sugebėjimus.

Rizikinga planuoti karjerą remiantis šiuo vieninteliu argumentu. Pomėgiai ir vertybės renkantis profesiją yra ne mažiau svarbūs veiksniai nei sugebėjimai.

3 mitas. Karjeros konsultantai gali pasiūlyti tinkamiausią profesiją.

Pašaliniai asmenys negali žinoti, kokia veiklos sritis žmogui tinka labiausiai. Testai ir pokalbiai gali nustatyti tik didesnį polinkį vienai ar kitai sričiai, todėl jų „balsas“ turėtų būti tik patariamasis. Žmogus turi pats atrasti, kuo jis nori dirbti (pavyzdžiui, analizuodamas tai, ką jis skaito, kokių tematikų/sričių straipsnius dažniausiai peržiūri ir pan.).

4 mitas. Gera mokymosi įstaiga – jūsų sėkmės prielaida.

Mokymosi įstaigos diplomas byloja tai, kad žmogus turėjo galimybę gauti būtinas darbui teorines žinias ir pasiruošti ateičiai. Tai suteikia jam galimybę būti pakviestam į interviu ir ne daugiau. Svarbiau – mokėjimas ir noras dirbti, kurie ateina su patirtimi.

5 mitas. Egzistuoja viena tobula profesija, skirta man.

Net ir pasirinkus galima rinktis... Kiekviena sritis turi daug galimybių ir suteikia labai daug pasirinkimų. Net ir vienoje profesinėje srityje atsiveria keletas skirtingų karjeros kelių. Pavyzdžiui, IT srityje egzistuoja daugiau nei 100 informacinių technologijų specialybių.

6 mitas. Studentai, pasirinkę studijas, žino savo karjeros kelią.

Dauguma studentų rinkdamiesi studijas turi savo profesinės ateities viziją, tačiau dažniausiai ji keičiasi susidūrus su realybe.  Dažnai pasirinkimas keičiamas kelis kartus (nuo 3 iki 5 kartų).

7 mitas. Studentų be patirties į darbą nepriima.

Netiesa! Studentai dažnai įmonėse lieka dirbti po praktikos. Interviu metu vis labiau žiūrima į kandidatų norą išmokti naujų dalykų, jų aktyvumą ir pastangas, o patirtis nebėra pagrindinis rodiklis.

8 mitas. Darbų kaitaliojimas - blogas dalykas.

Tai geras dalykas.Gerai yra išmėginti kelis skirtingus darbus ir net karjeras, kai žmogui – virš dvidešimties. Tačiau patartina būti tikslingu, kad pasidarytum šiokių tokių išvadų. Svarbu atsiminti, kad trokštamas darbuotojas turi gerą  CV istoriją, kurioje  visos darbinės veiklos susidėlioja į logišką seką. Pavyzdžiui, netgi padirbėjus nekvalifikuotą darbą ir po to pildant CV ar dalyvaujant atrankoje galima paminėti, kas buvo įsisavinta, išmokta to darbo metu – bendravimas su žmonėmis, patobulintos užsienio kalbos žinios, įsiklausymas į klientų skundus ir pan.

9 mitas. Jei rasite tobulą darbą, nesijausite dirbantys.

Šis mitas užglaisto nepatogią gyvenimo tiesą: darbas yra darbas, net jei tas darbas – kelionių vadovo ar mados dizainerio, kurių veikla kai kam atrodo tikra pramoga, puikus ir malonus užsiėmimas.

Dažnas dvidešimtmetis įsivaizduoja taip: arba seku paskui svajonę ir darbui nereikės pastangų, arba prikaustau save prie stalo ir pasmerkiu kentėjimui. Taip, kai kurie darbai jums netinka, tačiau idėja apie tobulą darbą yra panaši į manymą, kad susituokus gyvenama ilgai ir laimingai ir nei sykio nesusipykstama.Visi darbai grįsti sunkiu darbu, tačiau tik taip darbuotojas auga, įgyja naujų įgūdžių ir tobulėja.

10 mitas. Norimą darbą gausiu vėliau.

Trisdešimtmečiai ir vyresni žmonės labai dažnai gailisi to, kad anksčiau nepakankamai ištyrinėjo profesines galimybes, kad, kol buvo jaunesni, mažai rizikavo, nepasinaudojo suteiktomis galimybėmis pakeisti savo karjerą.

Dvidešimt pirmajame amžiuje yra realu, ieškant tinkamos karjeros, persikraustyti į kitus miestus ar pakeisti kompaniją. Todėl dabartiniams dvidešimtmečiams ir ne tik jiems reikia drąsiau naudotis suteikiamomis karjeros galimybėmis.

11 mitas. Užtenka gero  gyvenimo  aprašymo.

Tik 10  procentų darbų gaunami tiesiog  išsiuntus gyvenimo aprašymą. Dauguma žmonių gauna darbus pasinaudoję savo pažintimis (žmonės pristato save dalyvaudami įvairiuose seminaruose, konferencijose, diskusijose, praktikose ir kitose veiklose, kur užmezgami ryšiai) arba kitais alternatyviais prisistatymo būdais. (Pavyzdžiui, potenciali darbuotoja atsiuntė perrištą kaspinu kėdę su prie jos pritvirtintu gyvenimo aprašymu, kuriame buvo išreikštas ir jos pageidavimas sėdėti toje kėdėje, jeigu bus priimta dirbti į kompaniją …Tai originalus būdas atkreipti dėmesį  į save… O kodėl gi ne?).

Personalo specialistė palinkėjo studentams išnaudoti dar neatrastas savo galimybes. Neturintiems darbinės patirties ji patarė atrankos metu papasakoti, kaip jie moka organizuoti savo keliones, kaip geba suvaldyti išlaidas kelionės metu, kaip suplanuoja lankytinas vietas ir pan. Pasak pranešėjos, tokiu būdu galima pademonstruoti žmogaus gebėjimus, kurie irgi vertinami kaip patirtis.

Paskaita baigėsi diskusija apie tai, kokius darbus studentai dirba, ar jiems patinka darbas, ką jie planuoja veikti ateityje. CSC Baltic darbuotoja Jūratė Dobrovolskytėatsakė ir į studentų klausimus apie kuriozinius atrankos atvejus, darbo skelbimų perpildymą reikalavimais ir atrankos prioritetus, kai renkamasi iš vidinių ir/ar išorinių išteklių.

Docentė dr. Ingrida Šarkiūnaitė,

Mokslo reikalų prodekanė