Vaisinga partnerystė:VU KHF Germanų filologijos katedra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS)

vukhf ir silpnaregiu partneryste2Audiovizualinio vertimo studijų programos studentams jau pirmąją mokslo metų savaitę Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete buvo surengtas paskaitų ir dirbtuvių ciklas. Jo metu studentai ne tik susipažino su regėjimo negalią turinčių žmonių iššūkiais kasdienybėje, bet ir sužinojo, kaip audiovizualinė medžiaga (televizija, kinas, teatras ir kt.) galėtų būti sėkmingai ir funkcionaliai pritaikoma akliesiems.

Profesionaliai apie informacijos prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms

vukhf ir silpnaregiu partnerysteGermanų filologijos katedros dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės iniciatyva rugsėjo 5 dieną fakultete viešėjo Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė dr. Rasa Januševičienė ir šios bibliotekos Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis. Į jų skaitomą viešą paskaitą „Informacijos paslaugos žmonėms, negalintiems skaityti spausdinto teksto“, sugužėjo daugiau nei šimtas susidomėjusiųjų. Lektoriai pristatė aklųjų kasdienybę, analizavo informacijos prieinamumą apsunkinančius veiksnius bei priemones, padedančias visaverčiai dalyvauti tiek mokslo, tiek kultūros ar meno sferose. Taip pat buvo pasidalinta idėjomis, kaip audiovizualinio vertimo studentai galėtų prisidėti prie iniciatyvų, gerinančių informacijos prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Paskaitos metu pateiktą teorinę medžiagą papildė dvejos kūrybinės dirbtuvės, į kurias rugsėjo 12 d. audiovizualinio vertimo studentai keliavo užrištomis akimis. Netradicines dirbtuves būsimiesiems vertėjams vedė net penki lektoriai, atstovaujantys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai (LASS). Pirmosioms dirbtuvėms „Kultūrinės aplinkos pritaikomumas: pojūčių teatras“ vadovavo VšĮ LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė, „Pojūčių teatro“ režisierė Karolina Žernytė ir aktorius Mindaugas Černiauskas. Jų padedami studentai turėjo galimybę trumpam patys tapti aklaisiais ir „apčiuopti“ nematančiųjų kasdienybę. Dirbtuvėms „Tifloredagavimo metodų naudojimas informacinės aplinkos pritaikymui“ vadovavo VšĮ LASS respublikinio centro informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto  Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantė Laura Juchnevič. Šie lektoriai studentams suteikė galimybę iš tikrųjų  prisiliesti prie Brailio rašto, išbandyti akliesiems pritaikytus buities daiktus, sužinoti, kas yra garsinis vaizdavimas ir kaip jis palengvina aklųjų kasdienybę.

Bendradarbiavimo sėkla sudygo: audiovizualinio vertimo studentai gilinsis ir į aklųjų poreikius

vukhf ir silpnaregiu partneryste3Audiovizualinio vertimo studijų programos trečiakursė Rūta Kačinskaitė po paskaitos stebėjosi, kad regėjimo problemų neturintys žmonės dažnai nesuvokia, kiek daug informacijos jie gauna vien akimis:  „skelbimai, reklamos, paslaugų stendai – informaciją gauname be jokių pastangų, tačiau ji neprieinama žmonėms su regėjimo negalia“. Studentė atkreipė dėmesį, kad naujausios technologijos dažnai orientuojasi tik į negalių neturinčius žmones:  „Liečiami ekranai – smagi naujovė bankuose, klinikose ir net viešajame transporte, bet visiškai nepatogi neregiams. Lygus ekranas neleidžia apčiuopti mygtukų ir naudotis paslaugomis,“ – pažymėjo Rūta.

Būsima audiovizualinio vertimo specialistė Dovilė Hofmanaitė nuoširdžiai dėkojo organizatoriams už paskaitų ciklą ir tikino, jog buvo be galo įdomu susipažinti su Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla ir ateities planais. Ją ypatingai sudomino navigacijos pastatuose idėja ir galimybė tapti savanore ir prisidėti prie garsinių leidinių sklaidos. „Aš pati labai mėgstu audio knygas  ir su malonumu prisidėčiau prie jų įrašymo. Tiesa, mane, kaip ir daugelį, nustebino klausymosi greitis“, – dalinosi studentė. Susirinkusiuosius itin džiugino galimybė prisidėti prie šių knygų „gimimo“.

Neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp VU KHF Germanų filologijos katedros ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) skatina būsimuosius audiovizualinio vertimo specialistus nepaliauti domėtis specialiaisiais žmonių poreikiais, o savo specialybės žinias naudoti prisidedant prie visuomenės integralumo bei informacijos prieinamumo visoms socialinėms grupėms. Ateityje tikimasi tik stiprinti bendradarbiavimą: įgyvendinti jungtinius projektus, integruoti studentus į praktinę sąjungos veiklą.

                                                                                                                       Miglė Onskulytė

                                                                                                                       Germanų katedros administratorė