Nedidelė ir savo jaukia atmosfera išskirtinė konferencija ,,Kūrybiška miesto plėtra: kultūra, verslas, bendruomenė“ lapkričio 20 – 21 d. į fakulteto erdves pritraukė tuos, kurie domisi miesto valdymo ir plėtros strategijomis bei tyrinėja šiuolaikinių miestų ir kūrybiškumo sąsajas. Ši tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija buvo organizuota bendromis Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Latvijos universiteto Humanitarinių ir Socialinių mokslų fakultetų jėgomis.
Su mokslininkais diskutavo verslininkai ir savivaldos atstovai
Konferencija sutraukė tyrėjus iš Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Rusijos, Latvijos, Serbijos ir žinoma, Lietuvos. Džiugu, kad dalyvavo ir savo mokslinių tyrimų rezultatais pasidalino mokslininkai iš VDU ir VGTU. Plenarinius pranešimus skaitė profesorius dr. Paul Long iš Birmingemo miesto universiteto (Birmingham City University) ir prof. habil. dr. Robertas Jucevičius (Kauno technologijos universitetas), praturtindami konferencijos dalyvių patirtis savo mokslinių tyrimų rezultatais. Viena iš trijų konferencijos sekcijų buvo skirta magistrantų pranešimams, taip skatinant akademinio jaunimo susidomėjimą moksliniais tyrimais kultūros tema.
Antrąją konferencijos dieną vyko apvalaus stalo diskusija ,,Senamiestis: dabartis ir perspektyvos“, kurią moderavo prof. habil. dr. Robertas Jucevičius. Joje dalyvavo Kauno mokslininkai, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno senamiesčio klubo atstovai. Šia tris valandas trukusia diskusija buvo siekiama dialogo ir supratimo tarp akademikų, miesto politikų ir verslininkų, kurie kartu siekia kurti patrauklų ir verslų miestą.
Renginio metu buvo dar kartą apsvarstyta Kauno senamiesčio strategija, kurią 2013 m. parengė Kauno senamiesčio draugija. Kalbėjusieji pabrėžė, kad pagrindinė jos idėja – padaryti senamiestį kultūrinės saviugdos vieta – pasiteisino, nes pastaraisiais metais į Kauno senamiestį, ypač vasarą, atvažiuoja žmonės ne tik iš kitų Kauno rajonų, bet ir iš kitų miestų. Gyvybe ir kultūriniu gyvenimu Kauno senamiestis netgi pralenkė Laisvės alėją. Vis tik diskusijos dalyviai sutiko, jog yra būtina ir toliau konsoliduoti senamiesčio bendruomenę ir telkti ją bendriems darbams. Diskusijos metu buvo paminėtos vis dar neišspręstos kai kurios labai aktualios senamiesčio infrastruktūros problemos, pavyzdžiui, tranzitas per Rotušės aikštę, automobilių statymo vietos. Kalbėjusieji kritikavo Kauno savivaldybės pasyvumą sprendžiant senamiesčio problemas, iš kitos pusės – ir nepakankamą senamiesčio gyventojų solidarumą ir aktyvumą.
Diskusijos pabaigoje buvo pateikti keli pasiūlymai: įtraukti į Senamiesčio draugijos veiklą daugiau jaunimo, vykdyti aktyvesnę ir kryptingesnę senamiesčio rinkodarą. Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas doc. dr. Donatas Pilinkus teigė, jog turėtų būti parengta aiški viso Kauno miesto plėtros strategija, kurioje ir senamiesčiui būtų skirtas deramas dėmesys. Doc. dr. Audronė Rimkutė siūlė Senamiesčio draugijai daugiau kalbėti pačiai apie save ir teikti informacijos virtualioje erdvėje, nes taip ji pritrauktų į savo gretas daugiau aktyvių senamiesčio gyventojų. Prof. habil. dr. R. Jucevičius pasiūlė kurti senamiesčio magistratą, kuris apjungtų Rotušės ir Senamiesčio draugijas ir galėtų koordinuoti viso senamiesčio kultūrines veiklas ir tapti senamiesčio interesus ginančia organizacija.
Konferencijos dalyviams patiko ne tik diskusijos
Konferencijos dalyvių atsiliepimai apie konferenciją yra šilti ir atspindi čia įgytą turiningą patirtį. Plenarinį pranešimą pateikęs prof. P. Long džiaugėsi giliomis diskusijomis ir gera konferencijos atmosfera. Pasak jo, konferencijos metu jis turėjo galimybę pasidalinti su auditorija savo tyrimų rezultatais, gautais vykdant projektą ,,Kultūrinis tarpininkavimas kūrybinio miesto ekonomikoje“ (Cultural Intermediation in the Creative Urban Economy), ir dalyvauti iššūkius keliančiose diskusijose. Profesorių džiugino ir tai, kad jis galėjo vadovauti konferencijos sekcijai, kuri savo tematika buvo artima jo tyrinėjimų sričiai, tad pats įgijo vertingų įžvalgų. ,,Ši daugiabalsė tarpdisciplininė ir geografiškai labai plati konferencija suteikė man vertingų žinių ir patirties, suderinant skirtingus mokslinius interesus“ – teigė profesorius.
VDU Menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė pažymėjo, jog ,,konferencija apjungė įvairių sričių tyrėjus ir suteikė galimybę pažvelgti į konferencijos objektą – kūrybinį miesto vystymąsi iš labai įvairių perspektyvų. Tačiau šias perspektyvas jungia keli raktažodžiai, iš kurių svarbiausias yra žmonių vadovavimasis bendromis vertybėmis“.
Meno istorikas ir kuratorius Andrej Bereta iš Serbijos teigė: ,,Labai vertinga ir naudinga patirtis, kalbant tiek apie žinias, tiek apie refleksijas, tiek apie stipraus bendradarbiavimo galimybes kultūros srityje Europoje. Konferencija sukėlė itin naudingų refleksijų apie Serbijos ir Lietuvos kultūrų skirtumus ir panašumus, taip pat leido įsigilinti į šiuo metu itin populiarią sritį – kūrybiškumą, kuri buvo įvairiai analizuojama ir praktiškai išbandoma realiame gyvenime. Kaip meno kuratorius, visada siekiu suprasti kontekstą, tad konferencijos metu apie man svarbius dalykus išgirdau idėjų, leidusių man tai pamatyti naujoje šviesoje. Čia taip pat išgirdau daug pranešimų apie kūrybines miestų erdves, pateiktų iš skirtingų perspektyvų negu mano paties, kalbant apie labai svarbius dalykus, tiek iš profesinės, tiek ir iš asmeninės pusių. Esu labai dėkingas, galėjęs dalyvauti šiame renginyje Kaune šį šaltą lapkritį“.
Konferencija buvo vertinga ne vien tik moksline ar bendradarbiavimo ryšių užmezgimo prasme. Meno vadybos magistrantės Agnės Rapulskytės pakviesti jauni ir talentingi muzikantai sukūrė jaukią ir kartu pakilią atmosferą konferencijos atidarymo ir uždarymo ceremonijų metu, o ugningoji ,,Uosinta“ puikiai pristatė unikalią lietuvių kultūrą ir padovanojo nepamirštamą vakarą svečiams iš užsienio. Daug pagyrimų nusipelnė konferencijoje talkinę I kurso kultūros vadybos studentai, kurie kaip patyrę vadybininkai rado sponsorius ir parūpino vaišių konferencijos svečiams.
Filosofijos ir kultūros studijų katedros informacija