Konferenciją lituanistai skyrė literatūrologo prof. J. Girdzijausko atminimui

lituanistu konferencijaJaukios fakulteto auditorijos ir menės gegužės 7 dieną atvėrė duris jauniesiems lituanistams ir jų dėstytojams –  VU Kauno humanitariniame fakultete vyko XIX respublikinė studentų lituanistų konferencija, skirta literatūrologui profesoriui Juozapui Girdzijauskui atminti. Šešiolika konferencijos dalyvių atstovavo Šiaulių (ŠU), Kauno (VDU) ir Vilniaus (VU, LEU) universitetams. Ypatingu aktyvumu išsiskyrė Šiaulių universitetas, iš Lietuvos Šiaurės atvežęs ne tik šešis įdomius pranešimus, bet ir aktyvią dalyvių palaikymo komandą.

Jaunieji lituanistai turi autoritetus

lituanistu konferencija 2015Sveikinimo žodį tarusi VU KHF mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė pasidžiaugė, jog tai jau antroji studentiška konferencija šiais metais vykusi mūsų fakultete. Simboliška, jog konferenciją pradėjo Lietuvių filologijos katedros dėstytoja, docentė Eglė Klimaitė-Keturakienė, kuri skaitė pranešimą Literatūrologas Juozapas Girdzijauskas: mokytoją prisimenant. Kalbėdama apie šviesaus atminimo profesorių, ji akcentavo, jog literatūrologui Juozapui Girdzijauskui pirmiausia rūpėjo lietuvių literatūros ir tautos likimas, literatūrologijos mokslo lygis, kuris, mokslininko teigimu, yra tautos sąmoningumo rodiklis, todėl jis ugdė bendruomeniškumo jausmą, siekė sutelkti gausų lituanistų būrį bendram kultūros darbui. „Profesorius skatino nepamiršti ir mokslininko tyrėjo individualybės, kuri ir nulemia mokslinių ir vertybinių nuostatų pasirinkimą, antra vertus, pabrėžė ir autoriteto svarbą jauno mokslininko kelyje.“ – pasakojo buvusi prof. J. Girdzijausko studentė. Docentei Eglei Klimaitei-Keturakienei paantrino ir vyriausiasis konferencijos moderatorius, mokslinio komiteto pirmininkas profesorius Aleksandas Krasnovas, pastebėjęs, jog šešiolika parengtų įdomių pranešimų, skaitomų šiandien, liudija, jog savuosius pirmuosius autoritetus jaunieji lituanistai jau turi.

Konferencijos dominantės – metatekstualumas ir intertekstualumas

Šių metų konferencijoje dominavo literatūros reflesijos, ypatingas dėmesys skirtas metatekstualumo ir intertekstualumo strategijoms tekste. Astijus Krauleidis iš VDU, skaitęs pranešimą Metatekstualumo strategija Tomo Venclovos poezijoje: nuo kūrybos apmąstymo iki komentavimo, pateikė išsamią struktūralistinę-semiotinę Venclovos kūrinių analizę. Astijaus kolegė Aurelija Aleknaitė aiškinosi metatekstualumo strategiją Vytautės Žilinskaitės romane „Ne tas drugys“. Gausius skirtingų rūšių intertekstus ir jų funkcijas Tomo Staniulio novelėse pranešime  Intertekstų vaidmuo Tomo Staniulio novelėse identifikavo Erika Laumytė iš VDU. Argumentuotai ir įtaigiai metakalbinius skolinių komentarus Jurgos Ivanauskaitės kūryboje pranešime Metakalbiniai skolinių komentarai Jurgos Ivanauskaitės trilogijoje „Tibeto mandala“ kaip raktas į tolimos šalies kultūrą identifikavo ir reflektavo Agnė Mackevičiūtė iš LEU. Elžbieta Banytė iš VU skaitė pranešimą Kaip pasakoja lyrinis eilėraštis? Jaunajai tyrėjai rūpėjo klausimas, ar poezija gali pasakoti. Šio pranešimo vertingoji dalis buvo pačios autorės iš graikų kalbos išverstas ir nagrinėjamas eilėraštis. Simona Jonauskaitė iš VDU ieškojo sakytinės kultūros ženklų Motiejaus Valančiaus kūryboje. Pranešimo Sakytinės kultūros ženklai Motiejaus Valančiaus kūriniuose autorė pateikė tam tikrų kultūrologinių įžvalgų, teigdama, jog Valančiaus prozoje atgailauja ir vyrai, ir moteris, tačiau atleidžia tik vyrai. Simona Jonauskaitė sužavėjo auditoriją, pranešimą pradėjusi itin žaismingai – pasitelkusi tarmes.

Pranešimų tematika domino ir provokavo diskusijas

 Dvi konferencijos pranešėjos – Sandra Lileikytė iš ŠU ir Martina Ruginytė iš VU KHF – aptarė specifinius religinės poetikos elementus. Sandra Lileikytė iš ŠU perskaitė pranešimą Lelijos motyvas krikščioniškuoju aspektu Augustino Dainio poezijoje, Martina Ruginytė iš VU KHF aptarė pranciškonizmo žymes Bernardo Brazdžionio poezijoje.  Konferencijoje buvo atsigręžta į egzistencializmo filosofinę ir literatūrinę erdvę. Jūratė Jasaitytė iš ŠU skaitė pranešimą Kaltės metamorfozės Albert‘o Camus romane „Krytis“ ir Antano Škėmos romane „Balta drobulė“, siekdama sugretinti pagrindinių veikėjų – adokvato Klamanso (Camus romanas) ir Antano Garšvos (Škėmos romanas) egzistencines pozicijas.

Konferencijos klausytojus ypač sudominoJolantos Smilgin iš LEU pranešimas Egzistencinė Fiodoro Dostojevskio intertekstų samprata Ramūno Klimo romane „Maskvos laikas“. Pranešimo autorė profesionaliai analizavo sudėtingus „Brolių Karamazovų“ intertekstus Ramūno Klimo romane. Įdomų savo pranešimo objektą pasirinko Urtė Vaserienė iš ŠU. Autorė, pasitelkusi literatūros sociologijos prieigas, pranešime Žurnalo Rubinaitis vyriausiojo redaktoriaus įžanginių straipsnių funkcijos ir aktualumas, nagrinėjo žymaus vaikų literatūros tyrinėtojo doc. dr. Kęstučio Urbos kritikos aspektus.

Nors kalbinių pranešimų buvo tik trys, kokybe ir aktualumu pastarieji išties buvo tolygūs literatūros pranešimams. Žaismingai tarmiškai savo pranešimą Skuodo apylinkių žemaičių požiūris į kalbos vartojimą pradėjo Simona Vyniautaitė iš ŠU. Kokybišką ir argumentuotą pranešimą tema Dėl Antano Strazdo 1814m. „Giesmių svietiškų ir šventų” rašybos ir kalbos ypatybių  perskaitė Kristina Strigūnaitė iš ŠU. Auditorijos klausimų ir pasvarstymų susilaukė Gretos Rimkutės iš ŠU pranešimas Probleminiai sudėtinių dvižodžių rusiškų vietovardžių perrašos lietuvių kalba atvejai. Vizualinių ir rašytinių naratyvų dermę analizavo VU KHF atstovai – Edita Bražionytė ir Mantas Kuizinas. Edita analizavo reklamos diskursą ir savo įžvalgas pateikė pranešime Argumentum ad novitatem reklamos diskurse. Manto Kuizino pranešimas Pakartotinų knygos leidimų viršelių pokyčiai (1950 – 2014): vizualinis naratyvumas ir multimodalumas susilaukė itin gausių diskusijų, kurios jaunam lituanistui bus rimta parama toliau tęsiant pradėtą tyrimų kryptį.

Mokslinis komitetas išrinko geriausius

Džiaugiamės, kad vyko aktyvi ir geranoriška mokslinė diskusija – pranešimų tematika, jos turinys domino ne tik dėstytojus, bet ir visus konferencijus dalyvius ir klausytojus.
Kol atsipalaidavę jaunieji tyrėjai apžiūrinėjo senąsias fakulteto erdves, mokslinis komitetas kibo į darbą ir išrinko tris geriausius pranešimus. Laureatais tapo Jolanta Smilgin iš LEU (pirmoji vieta) už pranešimą Egzistencinė Fiodoro Dostojevskio intertekstų samprata Ramūno Klimo romane „Maskvos laikas“, antroji vieta paskirta Agnei Mackevičiūtei iš LEU (pranešimo tema - Metakalbiniai skolinių komentarai Jurgos Ivanauskaitės trilogijoje „Tibeto mandala“ kaip raktas į tolimos šalies kultūrą), trečioji vieta - Elžbietai Banytei iš VU už pranešimą Kaip pasakoja lyrinis eilėraštis? Mokslinio komiteto sprendimu, buvo įvertintos ir Jūratė Jasaitytė iš ŠU už pranešimą Kaltės metamorfozės Albert‘o Camus romane „Krytis“ ir Antano Škėmos romane „Balta drobulė“  bei Erika Laumytė iš VDUuž pranešimą Intertekstų vaidmuo Tomo Staniulio novelėse. Mokslininkai apgailestavo, kad neturėjo galimybės prizinėmis vietomis įvertinti ir kitų konferencijos dalyvių, ypač iš Šiaulių universiteto, atvežusių net šešis rimtus ir įdomius lietuvių kalbai ir literatūrai skirtus pranešimus.

 Na, o kadangi žmogus ne vien mokslu gyvas, tai per pertraukas ir kava gaivinomės, ir pietumis vaišinomės. O XIX respublikinę studentų konferenciją, skirtą profesoriui literatūrologui Juozapui Girdzijauskui atminti, vainikavo VU KHF teatro grupė, dovanojusi nepamirštamą istorijų vakarą.

Džiaugiamės visais konferencijos dalyviais, sveikiname ne tik laureatus, bet visus lituanistus, ir visiems linkime kūrybinės sėkmės, mąstymo laisvės, drąsos ir atsakomybės. Ir pačių šviesiausių Mokytojų – tokių, koks buvo Profesorius Juozapas Girdzijauskas.

Daugiau nuotraukų

Organizacinio komiteto vardu –

dokt. Lina Buividavičiūtė ir doc. dr. Eglė Keturakienė