Atradimų džiaugsmai XX Lietuvos studentų lituanistų konferencijoje

XX konferencija SU pagrRespublikinė mokslinė studentų lituanistų konferencija – tradicija tapęs renginys, suburiantis visos Lietuvos lituanistus iš šešių lituanistines studijų programas vykdančių universitetų – Vilniaus, Lietuvos edukologijos, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto, Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Klaipėdos. Kiekvienais metais ši konferencija vyksta vis kitame universitete. Šiemet gegužės 25 dieną kalbos ir literatūros tyrinėtojus subūrė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra, surengusi jubiliejinę mokslinę konferenciją, skirtą 120-osioms Juliaus Janonio metinėms.

VU KHF atstovavo Lietuvių filologijos katedros mokslininkai

Kvietimą dalyvauti šiame šventiniame renginyje priėmė ir VU KHF Lietuvių filologijos katedros mokslininkai. Katedrai atstovavo vertintojai – trečių metų doktorantė Viktorija Seredžiūtė ir literatūrologas lektorius Virginijus Norvaiša. Savo moksliniais atradimais dalinosi Lietuvių literatūros magistro studijų programos antro kurso studentė Gabrielė Navikaitė (vadovė doc. dr. Skirmantė Biržietienė) ir Lietuvių kalbotyros magistro studijų programos antro kurso studentė Agnė Zakaravičiūtė (vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė). Agnei taip pat teko garbė kartu su Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docente Rūta Kazlauskaite vadovauti kalbotyros sekcijai.

Konferencija prasidėjo Šiaulių universiteto Muzikos studijų programos III kurso studentės Sigitos Vaičiulytės muzikiniu sveikinimu. Sveikinimo žodį tarė neseniai Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektore išrinkta prof. dr. Ingrida Šaulienė, pranešėjams linkėjusi susilaukti daug klausimų, nes būtent jie parodo, kad tyrimas yra aktualus ir svarbus. Konferencijos atidarymą vainikavo įdomus Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros vedėjos prof. dr. Džiuljetos Maskuliūnienės pranešimas „Visada jaunas Vaidilos Ainis“. (Vaidilos Ainis – poeto slapyvardis.) Profesorė konferencijos dalyviams ir klausytojams pristatė talentingą trumpą gyvenimo kelią nuėjusio poeto Juliaus Janonio kūrybą, biografines detales, pabrėždama, kad Julius Janonis tapo Šiaulių miesto literatūrine figūra. Pranešėja apgailestavo, kad dėl tuometinių politinių aplinkybių stengiamasi ištrinti Juliaus Janonio vardą, todėl labai svarbu kreipti dėmesį į poeto kūrybinį palikimą, kuris, be jokios abejonės, įsirašė į lietuvių literatūros istoriją.

Po iškilmingo konferencijos atidarymo prasidėjo plenarinis posėdis, kuriam vadovavo Šiaulių universiteto docentė Jolanta Vaskelienė ir Šiaulių universiteto bakalaurantė Roberta Stonkutė.  Visi šio posėdžio pranešimai buvo skirti literatūrologiniams tyrinėjimams. Prieš pradėdami darbą sekcijose, konferencijos dalyviai aplankė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejų, kuriame saugomi poeto gyvenimą liudijantys reliktai – šeimos nuotraukos, eilėraščių rankraščiai, knygų leidimai. Janonių šeimos gyvenimo detalėmis dalinosi gimnazijos direktorius Rimas Budraitis ir muziejaus vadovė etikos mokytoja Rita Margevičienė.

XX konferencija SUDiskusijoms kalbotyros sekcijoje vadovo VU KHF magistrantė

Po turiningos išvykos į Juliaus Janonio gimnaziją prasidėjo darbas sekcijose. Kalbotyros sekcijai drauge su doc. dr. Rūta Kazlauskaite vadovavo VU KHF Lietuvių kalbotyros II kurso magistrantūros studentė Agnė Zakaravičiūtė. Agnė skaitė pranešimą „Tarmiškumas ir jo kaita Veisiejų apylinkėse: tyrimo modelis“. Magistrantė džiaugėsi, kad studentai ne tik įdomiai pristatė savo tyrimų rezultatus, bet ir drąsiai diskutavo – vyko tikra mokslinė diskusija. Sekcijoje dominavo kelių kalbotyros sričių pranešimai: dinamiškosios dialektologijos metodais tirtos lietuvių kalbos tarmės ir kalbinės nuostatos, analizuotas skonio konceptas, pristatytos krepšinio diskurse vartojamos konceptualiosios metaforos.

Literatūrologijos sekcijoje savo tyrinėjimus pristatė septyni jaunieji mokslininkai, tarp jų – ir VU KHF Lietuvių filologijos katedros magistrantė Gabrielė Navikaitė, skaičiusi pranešimą „Ethos elementas Jokūbo Viliaus Tūro kelionių knygoje: tekstas ir kontekstas“. Gabrielė pristatė Jokūbo Viliaus Tūro asmenybę, jo piligriminės kelionės gimimą, atskleidė, kaip šiuolaikinėje literatūroje veikia antikinis retorikos modelis. Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti pranešimai, skirti Kondratijaus Rylejevo dūmoms, Czesławo Miłoszo, Rimvydo Stankevičiaus poezijai, Mindaugo Nastaravičiaus dramų kalbai, Kęstučio Navako, Valdo Papievio kūrybai.

Tradiciškai po visų išklausytų pranešimų komisija išrinko tris geriausius kalbotyros sekcijos ir tris geriausius literatūrologijos sekcijos dalyvius. Taip pat buvo apdovanoti tie, kuriems labai nedaug pritrūko iki trečiosios vietos. Toks paskatinantis apdovanojimas įteiktas ir KHF Lietuvių filologijos katedros magistrantei Agnei Zakaravičiūtei.

VU KHF Lietuvių filologijos katedros atstovai dėkoja šios konferencijos organizatoriams už šiltą priėmimą, įdomias išvykas ir sukurtą šventinę nuotaiką. Tikimės, kad mūsų fakulteto lituanistai ir kitąmet noriai dalyvaus šiame prasmingame renginyje, į kurį kalbos ir literatūros tyrinėtojus kvies Klaipėdos universiteto lituanistai.

Viktorija Seredžiūtė ir Agnė Zakaravičiūtė

Lietuvių filologijos katedra