Tarptautinė mokslinė konferencija „Tekstai ir kontekstai“ – apie ribas ir paribius kultūroje

Konferencija lituanistu 1 2017Jau tęstine tapusi VU Kauno fakulteto rengiama konferencija „Tekstai ir kontekstai“ šių metų balandžio 27–28 dieną po kelių metų pertraukos vėl sukvietė aktyvių ir kalbos slėpiniams neabejingų mokslininkų būrį. Konferencija, rengta Lietuvių filologijos katedros tyrėjų, vadovaujamų doc. dr. Sauliaus Keturakio (mokslinis komitetas) ir doc. dr. Skirmantės Biržietienės (organizacinis komitetas), šįkart kvietė aktualizuoti ir analizuoti paribio fenomeną.

 

 

Konferencijoje dalintasi idėjomis apie kultūrą, tikrovę ir simuliakrus

2017 tekstai kontekstaiKaip teigia konferencijos rengėjai: „Konferencija skirta pasidalinti idėjomis apie kultūrą, kurioje baigia išnykti vienas svarbiausių klasikinę tikrovę konstruojančių veiksnių – riba. Sakoma, kad dabar žanrai susimaišę, medijos susisaisčiusios įvairiais intermedialumo ryšiais, kalbos ir kultūros istorijoje neregėtu mastu persikloję ir veikia vienos kitas, tikrovė ir jos simuliakrinės kopijos tapę nebeatskiriamomis“. Pranešėjams buvo siūlomos šios temos: „riba kultūroje“, „literatūros ir kitų meno rūšių dialogai“, „retorikos ir kalbinės komunikacijos“, „transformacijos“, „naujųjų medijų kalba“, „bendrinės kalbos paribys ir socialiniai dialektai“, „tekstų multimodalumas“, „žanrų ribos ir paribiai“, „vertimo transformacijos“, „reklama ir žiniasklaida“.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodė tarė VU KnF Mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė ir Lietuvių filologijos katedros docentas dr. S. Keturakis. Didelio dėmesio ir prasmingų diskusijų susilaukė plenarinio posėdžio pranešimai, apėmę literatūros ir kalbos mokslų laukus: Indrės Žakevičienės Žanro paribių potencialas literatūros etikos lauke, Nana Gaprindashvili, Nino Tsereteli Transformation of the Poetic Image in Translation (on the Material of the Russian Translations of Galaktion Tabidze’s Poetry), Danguolės Mikulėnienės Pereigiškumas ir periferiškumas lietuvių tarmių klasifikacijose. Nuo jų neatsiliko ir kiti konferencijos dalyviai, suskirstyti į šias sekcijas: Exploring boundaries; Kalbos variantiškumo priežastys, veiksniai ir ribos; Lietuvių kalbos tyrimai: sintagmatika ir paradigmatika; Lietuvos ir Europos literatūra; Paveikumo slinktys viešajame diskurse. Džiugu, jog antrąją konferencijos dieną, vadovaujama doc. dr. Eglės Gabrėnaitės,  vyko ir mažoji – studentų – konferencija, kurioje pranešėjos pristatė savo kalbinius bei tautosakos tyrimus – geriausi pranešimai deleguoti į respublikinį renginį.

Konferencija lituanistu 2017Diskusijose apie tekstus ir kontekstus mezgėsi ir tarptautiniai kontaktai

Džiaugiamės sulaukę ir garbių užsienio svečių – pranešimus skaitė mokslininkai iš Gruzijos Nana Gaprindashvili ir Nino Tsereteli, ukrainietė Lilia Miroshnychenko, Wai-Ping Yau iš Honkongo, Galina Babak iš Čekijos,  Sergey Filippov iš Rusijos,  Lennart J. Davis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Marzena Kraszewska, Marta Lysik, Tomasz Jędrzejewski iš Lenkijos.

Džiugu, kad konferencijos pranešimai neliks uždaryti tarp fakulteto sienų – mokslininkai kviečiami rengti straipsnius, kurie, sulaukus palankių recenzijų, bus publikuojami tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame ir indeksuojamame mokslo žurnale Respectus Philologicus.

Mylim mokslą, bet liaudies išmintis sako, jog vien juo sotus nebūsi – konferencijos dalyviai buvo pakviesti pasigrožėti ramybės ir darnos oaze – lankėsi Pažaislio vienuolyno komplekse, pažino, ilsėjosi, reflektavo įžvalgas ir konferencijos įspūdžius. Taip pat vaišintasi, bendrauta, diskusijos tęstos per kavos pertraukėles ir furšete.

Pasibaigus renginiui, nuslūgus jauduliui ir išsiskirčius svečiams, galime konstatuoti, kad konferencija pavyko ir tikimės, kad ji dar ne vienerius metus kvies dalintis, diskutuoti apie tekstų ir kontekstų slėpinius.

Dokt. Lina Buividavičiūtė

Lietuvių filologijos katedra