VU Kauno fakultetas pakiliai ir jaukiai minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį. Vasario 15 d. į renginį „Giedokim himną kartu!“ fakulteto bendruomenę subūrė VU KnF choras „Veni Gaudere“, Literatų klubas ir folkloro ansamblis „Uosinta“.
VU KnF dovanos Lietuvai – etnošokiai ir eilės
Jau besirenkančius į šventę tautiškai ir nuotaikingai pasitiko folkloro ansamblio nariai, vadovaujami Auksuolės Šuliokienės. Jų atliekami šokiai Lancajedas, Našlinis Jonkelis ir Taukačikas vertė šypsotis ir suteikė daug džiaugsmo visiems. Šios ypatingos Vasario 16-osios proga Literatų klubo narės Viktorija Seredžiūtė ir Ineta Kuralavičiūtė fakulteto bendruomenę sveikino savo kūryba – Viktorija dovanojo haiku Lietuvai, o Ineta – eilėraštį „Apie Lietuvą“:
Lietuva, girdi?
Šiandien keliuosi aš tavo vardu.
Taip, kaip ir vakar buvo,
Bus rytoj.
Taip, rodos, nieko keisto
Ir visai be jokių ditirambų,
Keliuosi aš ryte brangiausiam.
Mano pusryčiai ir arbata –
Tokie, kaip ir anądien. Nesusimąstau.
O mintyse – eilių klajonės,
Vien žodžiai gražūs ir malonūs.
Aukšta širdim, bet žeme ta pačia –
Tėvyne aš einu, o ji – pas mane.
Prisimenu aš vakar vakarą,
Kai haiku Tau rašiau ilgas valandas.
Bet viduje turėjau visai ką kitą –
Kad tu brangi man ir be rimų.
O šiandien pavėlavusi į troleibusą
Ir bėgdama kvėpuojant Tavo oru
Aš supratau – kaip gera, visgi,
Net ir tada, kai planas lieka B,
Tą tavo laisvę,
Apsnigtus medžius žiemom turėti
Ir tavo šilumą,
Ir tavo šaltį,
Ir kiekvieną, kuris mane kalbančią supranta.
Nes esam Tavo ir kalbame Tavo kalba.
Ir paprastoj kasdienoj galime sakyti –
„Esi Tu mano, Lietuva!“
Lietuvą suvokiame kaip laisvę ir pareigą
Apie tai, kaip nepaprasta apibrėžti laisvę, ir kiek daug į šią sąvoką telpa, renginio metu kalbėjo VU KnF Studentų atstovybės prezidentė Indrė Zabulytė. „Kai paklausiau savo draugus, kas jiems yra laisvė, išgirdau labai daug atsakymų: laisvė yra teisė rinktis tai, ką norime, gebėjimas nevaržomai keliauti, jausti ir mylėti, būti tokiais, kokiais norime būti. Laisvė yra galimybė kurti, išreikšti save mene, be baimės publikuoti kūrybą, dalintis savo mintimis ir net ... rasti bei įsigyti norimo nealkoholinio alaus artimiausioje parduotuvėje po 20 valandos. Taigi, kiekvienam laisvė yra skirtinga.“ - sakė Indrė. Besimėgaujančius ir besinaudojančius laisve ji ragino „nepamiršti, kad valstybė esame mes patys ir tik nuo mūsų pačių požiūrio ir veiksmų priklauso gyvenimo kokybė joje”.
Renginio sumanytoja ir vedėja Adelė Mikalkėnienė susirinkusiems į šventę priminė: „Mes esam tokie pat lietuviški, kaip mūsų augalai, papročiai, dainos ir posakiai. Savo lietuviškumu esam įdomūs visam pasauliui ir juo išsiskiriame iš kitų. Turime tuo didžiuotis ir saugoti“. Adelės vadovaujamo choro „Veni gaudere“ merginos atliko patį naujausią savo repertuaro kūrinį – kompozitorės Dalios Kairaitytės dainą „Iki Šv. Jono“. Joje žaismingai nuskambėjo lietuviška patarlė: „Lig Švento Jono visas svietas lietaus prašo, po Švento Jono viena boba išprašo“.
Sveikindamas VU KnF bendruomenę dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys džiaugėsi, kad fakultete prigijo ši prasminga tradicija – reikšmingomis istorinėmis progomis susirinkti draugėn, dalytis gražiais žodžiais ir gerom emocijom, kartu švęsti svarbiausias kiekvienam lietuviui datas – Vasario 16-tąją ir Kovo 11-tąją. „Šiandien LIETUVA – visų mūsų lūpose, mintyse ir širdyse. Bet neužmirškim, kad Lietuva – ir mūsų rankose,“ - sakė dekanas, kviesdamas susirinkusius susikibti rankomis ir su mintimis apie meilę ir pareigą Lietuvai sugiedoti šimtmečio dainą „Lietuva brangi“ ir „Tautišką giesmę“. Jungtinis Vilniaus universiteto Kaune bendruomenės choras, diriguojamas A. Mikalkėnienės, nuoširdžiai giedojo abu mūsų Lietuvos himnus, o po to šventinę akimirką įamžino bendroje nuotraukoje.
Haiku Lietuvai
Ką tik nulijo.
Vakaro ašarose
Supasi saulė.
Drugelio sparnais
Ragina džiaugtis lengvas
Būties trapumas.
Į begalybę
Virš veidrodinių marių
Veriasi vartai.
Viskas keičiasi:
Geltono medaus lapais
Ruduo išvarvės.
mano sieloje
nerimsta bitė –
dūzgia amžinybės ratas.
Viktorija Seredžiūtė