Martynas Radzevicius su kolegaVilniaus universiteto Kauno fakulteto Kultūros vadybos studijų programos absolventas Martynas Radzevičius visada derina daugybę veiklų. Kūrybinės įmonės „Cozywood“ verslo plėtros vadovas vadovauja ir  VšĮ „Open Culture”. Be to,  VU KnF Ekonomikos, finansų ir vadybos instituto doktorantas Martynas Radzevičius dėsto „Kultūros verslo organizavimo“ ir „Kultūros verslo vadybos“ dalykus  VU KnF Kultūros vadybos studijų programoje.

Martynas maloniai sutiko pasidalyti  mintimis apie kūrybinius verslus ir  kultūros vadybos studijas.

Kas yra kūrybiniai verslai?

Kūrybiniai verslai šiuo metu yra madingas terminas. Tai vienas iš tokių dalykų, kurie tiesiog masiškai atsiranda tarsi savaime ir vyksta cikliškai kartodamiesi maždaug kas  10 metų, kol vėl tampa madingi. Visame pasaulyje šiuo metu koncentruojamasi į kūrybiškumą,  kūrybines veiklas, tuo pačiu visur diskutuojama, kas gi yra tas kūrybiškumas?.. Lietuvoje įprasta, kad viskas, kas susiję su dizainu, kūryba ir menais, yra kūrybinių industrijų arba kūrybinio verslo dalis, o  aukštosios technologijos arba IT taikymas versle  nepriklauso kūrybai ar kūrybiniams verslams. Tačiau globaliu požiūriu, aukštųjų technologijų verslai iš tiesų yra kūrybiniai, o su kūrybiškumo apraiškomis susiduriame kasdien ir visur.

radzevicius2Kaip atsiranda kūrybinio verslo idėja?

Taip pat, kaip ir gimstant bet kokio verslo idėjai. Pabandžiau, padariau ir – pasisekė arba ne. Tiesiog turi turėti kažkokią inspiraciją, kuri dažniausia kyla iš asmeninės veiklos. Pastaruosius tris metus tai ypatingai pastebima lietuviško dizaino kūryboje, ypač aprangos. Vietinėje rinkoje labai greitai atsirado daug stiprių prekės ženklų, kurie tikrai yra labai geri, ir jie visi gimė asmeninės iniciatyvos dėka.

Su „Cozywood“ prekinio ženklo šeima, kurioje aš dirbu, taip ir buvo. Pradėjome nuo plastikinių kortelių gamybos, bet norėjosi kažko ultra naujo, ko niekas nedarė. Tad, ėmėme gaminti medines korteles, o paskui medinius atvirukus ir t.t. Dabar kol kas esame vieninteliai, naudojantys tokią technologiją. Tai nereiškia, kad mes būsim tokie visada. Tačiau noras daryti ką nors kitaip, sugalvoti kažką, ko dar niekas nedaro, kaip tik ir yra inspiracija pradėti veikti.

Ar kūrybinio verslo kūrimui reikalingos vadybos ir kitos žinios, o gal pakanka tik geros idėjos?

Kompetencijos ir žinios visais atvejais yra gerai, o lietuviškas posakis „ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“ yra tiesa. Universitete įgytas išsilavinimas reikalingas, nes jis išplečia asmeninį supratimą, akiratį, pateikia išsamesnės informacijos ir padeda lengviau orientuotis. Jeigu žmogus turi ne tik supratimą apie verslą, bet ir žinių apie verslo pagrindus, tai dažniausiai jis nėra linkęs daryti ar bent kartoti basic klaidų. Tokiu būdu greičiau praeinamas sunkus kelias nuo pradžios iki tol, kol verslas įsukamas ir stabilizuojamas.

Gyvename tokiu laikmečiu, kai komunikacija ir bendravimas socialinėje erdvėje palengvina visus procesus.Todėl galima labai greitai surasti žmones su tam tikromis kompetencijomis, kurie gali padėti. Iš kitos pusės, jeigu pats labai tiki idėja, tai beveik visais atvejais ji daugiau ar mažiau pasiteisina, nes pats įdedi maksimum pastangų.

Kiek Jums pačiam padėjo Kultūros vadybos studijos?

Kultūros vadyba man visą laiką padėjo. Jau antrame kurse dirbau pagal pasirinktą studijų programą. Labai pravertė studijuoti dalykai: „Projektų valdymas“, „Projektų rengimas“ ir kiti, kurie skatino mąstyti. Sakykim, tuo metu studijuota psichologija labai padėjo, kai dirbdamas su atlikėjais suvokiau, kad jie yra specifinė kategorija žmonių, su kuriais reikia visai kitaip dirbti.

Kultūros vadybos studijos, iš esmės, atveria galimybes, skatina kurti, tobulėti. Išmoko naudotis tam tikrais būdais, priemonėmis, tendencijomis, kad darbai būtų atlikti tinkamai.

Ką patartumėte studentui, kuris nori kurti savo verslą?

Pirmiausia, tikėti tuo, ką galvoji veikti. Jeigu yra abejonių, tada neverta net imtis šios idėjos, nes jei kankina abejonės, tai jau tikėtinas prastas rezultatas.  Tiesiog reikia tikėti, tuo ką darai. Sugalvojai, padarei ir nepavyko... Ką gi, gyvenime ir taip nutinka, iš to taip pat mokaisi.

Antra, negalima užsiblokuoti nuo žinių. Deja, kad tai yra didžiausia klaida, dažniausiai supranti jau po studijų. Tada suvoki, kad tie žmonės, kurie sakė „tu net nežinai, ko tau reikės“, buvo teisūs. Man taip nutiko mokykloje, kai praktiškai nesimokiau matematikos, tiesiog ištempdavau iki teigiamo balo. Balai buvo katastrofiški ir aš pasakiau, kad jau matematikos tai man  tikrai nereikės. Ir toks Merfio dėsnis arba likimo smūgis – sakai: „Nereikia“, tai dabar visą gyvenimą turėsi matematiką (juokiasi). Studijų metu mes irgi bambėjom: „Kam ta filosofija, kokia nauda iš mokslo, kuris neturi jokios praktinės paskirties“... Bet  praeina kažkiek metų ir suvoki, kad jeigu ne filosofija, turėtum labai siaurą mąstymą ir tikėtum viskuo, ką tau sako.

Kaip įtikinti studentus, kad visos jiems universitete pateikiamos žinios yra reikalingos?

Pasakyti: „Sėdėkit, klausykit ir darykit, nes viskas yra naudinga“ – labai lengva. Galbūt nėra kažkokio teisingo sprendimo, tiesiog žmogus turėtų priimti tam tikrus dalykus kaip faktą, duotybę. Kai ką tenka iškęsti, net jeigu tuo metu tai atrodo nereikalinga.

Iš kitos pusės,  jeigu studijų metu kai kurie dalykai neatrodo labai įdomūs, galima kalbėtis su dėstytoju. Pasiūlyti jam kitaip pateikti informaciją, labiau įtraukti studentus. Tai nereiškia, kad visi dalykai turi būti labai įdomūs arba pristatomi kaip pramoga. Atvirai pasakysiu, kad tokį požiūrį vertinu kaip vieną iš šiuolaikinių studentų trūkumų. Jie linkę žiūrėti į dėstytoją kaip į cirko artistą, kuris atėjęs į auditoriją turi linksminti viso užsiėmimo metu. Manau, kad į universitetą studentas ateina žinių, todėl jam nenusispjauti ir  į tuos dalykus, kurie atrodo neįdomūs ar nereikalingi, nes nėra nieko nereikalingo.

Ko studijų metu patartumėte studentams nedaryti?

Neužsimerkti galimybėms, o naudotis jomis. Kai studijavau, buvau kategoriškai nusiteikęs, kad aš niekur nevažiuosiu, į jokius ten Erasmus, nes man ir Lietuvoje gerai. Klydau.Tokia patirtis praplečia akiratį, kontekstą ir supratimą. Kelionės tam išvis puikiai pasitarnauja, bet suvoki tai tik po kažkiek metų, kai pamatai, koks  įvairus yra pasaulis. Erasmus+ studijų metu susipažįsti su kita sistema, užmezgi kontaktus, ryšius, kuriais visada galima pasinaudoti. Atnaujinami ir pagilinami kalbos, kultūros įgūdžiai, kurie kultūriniame versle ir visose kūrybinėse veiklose yra labai naudingi. Todėl skubėkite pasinaudoti visomis galimybėmis, kokias suteikia studijos Vilniaus universitete Kaune!

Martyną Radzevičių kalbino Kultūros vadybos  programos IV kurso studentės Inga Basevičiūtė, Evelina Senkevičiūtė ir Gerda Danylaitė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos