VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojos prof. dr. Gabija Bankauskaitė ir lekt. Dileta Aleksandravičienė kovo 1–3 dienomis dalyvavo tarptautinėje asamblėjoje „Paveldas kaip taikos kūrėjas 2019“ (“Heritage as a Builder of Peace 2019”) Florencijoje, Italijoje. Simpoziumo rengėjas – Romualdo del Bianco fondas, su kuriuo prof. Gabijos Bankauskaitės iniciatyva prieš metus Vilniaus universitetas pasirašė „Supratimo memorandumą“.
http://naujienos.vu.lt/tarpkulturine-patirtis-florencijoje/
Kasmetinio tarptautinio renginio tikslas – glaudinti ryšius tarp mokslo, meno institucijų ir vietinių verslų
Romualdo del Bianco fondo ir Vilniaus universiteto pernai pasirašytame „Supratimo memorandume“ numatyta stiprinti šalių bendradarbiavimą kultūrinės ir švietimo veiklos srityse siekiant didinti supratimą apie teritorijų kultūrinį identitetą, dalytis informacija, keistis gerosios turizmo patirties pavyzdžiais. VU dėstytojai ir studentai kviečiami identifikuoti tradicines vietinio kultūrinio paveldo formas, stiprinti paveldo ir kultūrinės tapatybės sąsajas, dalyvauti fondo renginiuose ir taip plėtoti tarpkultūrinį dialogą, tarptautiniu lygmeniu populiarinti vietos amatus, istorines ir kultūrines vertybes.
Kasmet fondo ir tarptautinio instituto “Life Beyond Tourism” rengiamoje asamblėjoje dalyvauja fondo ekspertai ir judėjimui pritariančios aukštojo mokslo, visuomeninės ir privačios institucijos, palaikančios fondo koncepciją plėsti tarpkultūrinį dialogą, vystyti ryšius tarp institucijų, mokslininkų, menininkų, vietos amatų skatinant saugoti materialų ir nematerialų, ypač vietinį kultūros paveldą plačiąja prasme (nuo vietinių tradicijų, maisto iki kultūros paminklų ir kraštovaizdžio) bei ugdyti sąmoningą, o ne komercinį keliautoją, kuris pirmiausia pasauliui pristatytų savąją kultūrą ir reprezentuotų savą kraštą. Taigi siekiama glaudinti ryšius tarp mokslo, meno institucijų ir vietinių verslų. Ši koncepcija yra „UNESCO tarptautinio kultūrų atkūrimo dešimtmečio“ (2013–2022 m.) programos dalis ir išplečia Jungtinių tautų (JT) 2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarkės tikslus.
Florencijoje apie darnųjį turizmą diskutavo 100 tarptautinės asamblėjos dalyvių iš 29 šalių
Renginio išvakarėse visi atvykusieji dalyvauti buvo pakviesti į koncertą. Fortepijonu klasikinius kūrinius atliko Valerian Shiukashvili. Oficialaus atidarymo metu kalbėjo generalinis ICCROM direktorius Webber Ndoro, ISESCO geros valios ambasadorius Yahya Pallavicini, ICOMOS prezidentas Suay Aksoy, ICOMOS viceprezidentas Grellan Rouke, Armėnijos Respublikos kultūros ministras Tigran Simonyan, Azerbaidžano Respublikos kultūros ministras Zakir Sultanov, Kambodžos APSARA atstovas Sok Sangvar, Liberijos Kultūros reikalų ir turizmo ministrė Princess Turkolon, Romualdo del Bianco fondo prezidentas Paolo del Bianco, specialusis UNESCO Generalinio direktoriaus patarėjas Mounir Bouchenaki.
Plenariniane posėdyje apie paveldą kaip taikos kūrėją kalbėjo Bahreino patarėjas kultūrai ir aplinkosaugai Mounir Bouchenaki (Prancūzija), apie Afrikos paveldosaugai iškylančias problemas – Najat Zarrouk (Marokas), apie kultūrinę diplomatiją išsaugant pasaulio paveldą – Sue Millar (Australija), apie Icherisheherą kaip tarpkultūrinės komunikacijos centrą – Read Gasimov (Azerbaidžanas), apie Nobelio prizo laureatę Amartaya Sen kaip taikos kūrėją – Hans Christie Bjønness (Norvegija).
“Life Beyond Tourism” iniciatyva susirinkusiesiems buvo pristatyta tipinė atskirų šalių produkcija, skatinanti darnųjį turizmą: Azerbaidžano, Bahreino, Kinijos, Čekijos Respublikos, Armėnijos, Italijos, Japonijos, Rusijos, Ispanijos, JAV. Lietuvos verslininkų liniją „Žiedų skonis“ auditorijai pristatė VU KnF lektorė Dileta Aleksandravičienė. Kultūrinėje “Life Beyond Tourism” laboratorijoje buvo pristatyta nemažai vietinių Toskanos krašto verslų, ir kultūrinių iniciatyvų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Bahreino paveldui ir kultūrai: pristatyti nacionaliniai kostiumai, architektūra, muzika.
Kitą dieną paraleliai dirbo trys pranešimų srautai: Kultūrinė raiška teritorijose, Pasaulio paveldas ir dialogas 2019, Planetos Žemė paveldas 2019. Kiekvienas srautas buvo padalintas į sekcijas. VU KnF prof. Gabija Bankauskaitė asamblėjos metu buvo pakviesta vadovauti trečiojo srauto sekcijai „Paveldas ir visuomenė“. Jame pranešimus pristatė Bosnijos ir Hercogovinos, Serbijos, Italijos, Rumunijos mokslininkai. Diskusijoje dalyvavo Mounir Bouchenaki, specialusis UNESCO Generalinio direktoriaus patarėjas.
VU Kauno fakulteto atstovės asamblėjoje pristatė ypatingą Kauno paveldą
Prof. Gabija Bankauskaitė, VU Kaune dėstydama Lietuvių filologijos ir reklamos studentams Teksto interpretacijos paskaitas, dalį jų skiria tarpukario Kauno modernizmui filologiniuose šaltiniuose tirti. Būdama atsakinga už filologinę praktiką, profesorė bendrauja su Kauno miesto muziejais ir įstaigomis (Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno miesto muziejus, KaunasInn), puoselėjančiomis miesto identitetą. Prof. Gabija Bankauskaitė 2017 metų lapkričio 5–12 dienomis Florencijoje dalyvavo XII tarptautinėse studentų dirbtuvėse „Kalbinės ir kultūrinės miesto erdvės sąsajos su pasaulio garsenybių kūryba ir Florencijos amatais“, kurias organizavo Romualdo del Bianco fondas ir tarptautinis institutas “Life Beyond Tourism” bei Rusijos Ivanovo valstybinis universitetas. Profesorė dalyvavo įvairiose kultūros objektams skirtose paskaitose, darnaus turizmo veiklose, susitikimuose su Florencijos menininkais ir amatininkais.
Lektorė Dileta Aleksandravičienė kartu su kolegėmis Livija Grikietis ir Viktorija Mačiulyte 2018 metų liepos 15–22 dienomis pagal prof. Gabijos Bankauskaitės inicijuotą ir su fondu pasirašytą „Supratimo memorandumą“ dalyvavo fondo ir tarptautinio instituto “Life Beyond Tourism” surengtuose intensyviuose kvalifikacijos kėlimo kursuose Florencijoje. Kartu su dėstytojais iš Prahos (Čekija), Sankt Peterburgo (Rusija), Sirijos ir kitų šalių jos dalyvavo paskaitose apie istorinį paveldą, jo išsaugojimą ir šiuolaikinę turizmo patirtį, diskusijose apie sąmoningą keliautoją, apie tai, kaip keliautojai gali prisidėti prie vertingų istorinių objektų išsaugojimo, kaip plėtoti ir skleisti idėjas, kad kuo daugiau žmonių suvoktų tikrąją paveldo reikšmę. Kursų dalyviai buvo supažindinti su Florencijos amatininkais, gaminančiais juvelyrinius ir odinius dirbinius, kartomis tęsiančiais ir puoselėjančiais šeimos amato tradicijas, taip pat su perukų gamintoju, vyno parduotuvėlės savininku ir net su Centrinės Florencijos turgavietės vadovu, kuriems rūpi ne greitas rezultatas ir kuo didesnis pelnas, o tikrųjų vertybių išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Keliautojai, arčiau susipažinę su tikraisiais Florencijos amatininkais ir menininkais, gali geriau suvokti paveldo vertę. Kursuose praėjusią vasarą įgytą patirtį darnaus kultūrinio turizmo srityje dėstytoja Dileta Aleksandravičienė rudens semestro metu integravo į savo paskaitas. Šio simpoziumo metu dėstytojos iš VU Kauno fakulteto taip pat užmezgė kontaktus su mokslininkais iš Italijos, Nyderlandų, Rusijos, Australijos ir kitų šalių.
Prof. G. Bankauskaitės ir dėst. D. Aleksandravičienės pranešime – kūrybiškas ir tvarus Kaunas
Sujungus patirtis, buvo parengtas bendras prof. Gabijos Bankauskaitės ir dėst. Diletos Aleksandravičienės pranešimas „Kūrybiškas ir tvarus Kaunas – nuo laikinosios iki šiuolaikinės sostinės“. Jame akcentuota pastaruoju metu populiarėjanti darniojo turizmo sąvoka Kaune, didėjantys lankytojų iš įvairių šalių srautai. Keliautojams suteikiama galimybė aplankyti istorines ir kultūrines erdves, degustuoti vietinį maistą, susitikti su amatininkais, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Dėstytojos pristatė ryškų kūrybiško ir darnaus visuomenės, valdininkų ir vietos verslininkų bendradarbiavimo pavyzdį – Pažaislio vienuolyno ansamblyje įkurtą, Europos Sąjungos fondų ir vietos verslininkų finansuojamą svetingumo kompleksą „Monte Pacis“. Kitas svarbus pranešimo aspektas buvo tarpukario modernistinio paveldo Kaune išsaugojimas ir atnaujinimas: 2015 m. Kauno tarpukario architektūrai buvo suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas, 2017 m. Kaunas paskelbtas pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, siekiančiu gauti tarpukario architektūros UNESCO dizaino miesto statusą. Pranešimo metu buvo vizualiai pademonstruotas 1930-ųjų metų modernistinis Kauno dizainas ir architektūra, įkvėpta prabangaus amerikietiškojo ir individualistinio, avangardinio prancūziškojo Art deco, vokiškojo Bauhaus stiliaus, akcentuoti autentiškos architektūros ir interjero dizaino išsaugojimo pavyzdžiai vietos gyventojų pastangomis. Pranešime įvertinta 2018 – Europos kultūros paveldo – metų svarba Kauno tarpukario modernizmo išsaugojimui ir atkūrimui bei šios informacijos sklaidai Europoje, paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas“. Svarbus Kauno pristatymo aspektas pranešime buvo susietas su miesto įtraukimu 2015 m. į UNESCO kūrybinių miestų tinklą, sukurtus maršrutus ir naujausius produktus, skirtus Kauno tarpukario laikotarpio modernistinei architektūrai, kultūriniam ir kulinariniam paveldui pažinti. Pranešimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad nemažai Kauno amatininkų, verslininkų gaminių yra susiję su tarpukario modernizmu ir perteikia vietos koloritą, pvz., lietuviški papuošalai CELSIUS 273 – unikalūs rankų darbo papuošalai reprezentaciniais tikslais dovanojami aukšto lygio Lietuvos svečiams – politikams, dvasininkams. Ypatingo simpoziumo klausytojų dėmesio sulaukė nedidelio šeimos verslo linijos – gurmaniškų produktų „Žiedų skonis“ – pristatymas. Pabaigoje konstatuota, kad miesto bendruomenės kūrybiškumas ir tvari miesto plėtra yra pagrindinė Kauno strateginio vystymosi plano dalis rengiantis tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpkultūrinių mainų su Italija galimybės
Romualdo del Bianco fondo ir tarptautinio instituto “Life Beyond Tourism” atstovai nuolat kviečia VU dėstytojus ir studentus dalyvauti fondo organizuojamuose renginiuose ir kursuose Florencijoje. Dalyvavimą įvairiose kultūrinėse ir mokslinėse iniciatyvose Italijos institucijose 2019 metais taip pat skatina ir Italijos Respublikos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija, finansuojanti Italijos ir užsienio šalių (taip pat ir Lietuvos) dėstytojų, ekspertų ir kultūros veikėjų mainus, suteikdama nustatyto dydžio paramą, skirtą viešnagės iki 8 dienų išlaidoms padengti. Mainų tikslas – plėtoti intensyvesnius dvišalius kultūrinius ryšius abi šalis dominančiose srityse, taip skatinant universitetų ir tyrimų centrų bendradarbiavimą.
Prof. dr. Gabija Bankauskaitė