Balandžio 2 ir 3 dienomis Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (VU KHF) surengė antrąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Tarp Eilučių: Lingvistikos, Literatūrologijos, Medijų Erdvė: TELL ME'14". Germanų katedros organizuojamas renginys šiemet džiugino ne tik inovatyviais, plataus tematinio spektro pranešimais, bet ir įspūdinga programa.
Turtinga ir inovatyvi konferencijos programa
„TELL ME'14" per dvi dienas buvo pristatyti 47 pranešimai skirtingos tematikos posėdžiuose ir diskusijose, surengtos net penkios kūrybinės dirbtuvės. Į turtingą konferencijos programą buvo įtraukta ir studentų kurtų trumpametražių filmų peržiūra.
Dvi dienas konferencijoje „TELL ME'14" savo įžvalgomis apie literatūrą, lingvistiką ir audiovizualinį meną dalijosi kalbininkai, vertėjai, naujųjų medijų ir kino atstovai iš Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Šiaulių universiteto, Mykolo Riomerio universiteto, Vilniaus kolegijos, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos. Šiemet konferencijoje dalyvavo ir mokslininkai iš Ukrainos, Prancūzijos, Estijos, Turkijos ir Latvijos.
Didelio susidomėjimo sulaukė kūrybinės dirbtuvės „Informacijos prieinamumas klausos sutrikimą turintiems žmonėms: audiovizualinės medžiagos modifikacija ir pritaikymas", kurias vedė gestų klubo „Gyva gestų kalba" (VDU) atstovai: Rūta Taraškevičiūtė, Giedrė Andziulytė ir Kęstutis Vaišnora. Pasak jų, tokio pobūdžio konferencijos visada yra sveikintinos, nes jos skatina tobulėti, plėsti pažintis, kūrybiškai bendradarbiauti. Aktualių tarpdisciplininių temų analizavimas ir diskusijos praplečia tiek konferencijos dalyvių, tiek auditorijos žinias, o dalijimasis informacija rodo nuolat augantį naujų žinių ir bendradarbiavimo poreikį. Pasak Rūtos Taraškevičiūtės, visada smagu dalintis savo gerąja patirtimi, o juo labiau, jeigu galima nustebinti ar sudominti kolegas.
Svarbiausias konferencijos privalumas – tarpdalykiškumas
Konferencijoje „TELL ME'14" dalyvavęs David Cocksey (Jean-Francois Champollion Universitetas, Prancūzija) sako, kad turėjo nuostabią progą dalintis įžvalgomis apie literatūrą, lingvistiką, vertimą, semiotiką. Jo manymu, sumani tematinė pranešimų organizacija atskleidė šios konferencijos tarpdalykiškumą, o jos metu įvykę intelektualiniai ir kultūriniai mainai tikrai paskatins imtis bendrų projektų ateityje.
Vertėjas Vyturys Jarutis iš Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pripažino, kad dalyvauti konferencijoje jį paskatino didelis alkis žinių filmų vertimo srityje. Tačiau jis palinkėjo nesusižavėti vien technologijomis, o labiau orientuotis į literatūrą, nes bet kokio teksto pagrindiniai principai yra tie patys, t.y. ir filmuose galioja tos pačios pagrindinės vertimo taisyklės, kaip ir verčiant kitus tekstus: knygas, pjeses ir pan.
Jo kolegei Kristinai Sprindžiūnaitei (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga) didžiausią įspūdį padarė tai, jog ši konferencija peržengia tradicinės filologijos ribas ir yra tarpdalykinė. „Tarpdalykiškumas, viena vertus, yra labai įdomu, kita vertus, ne taip ir paprasta, nes reikia supinti į vieną pynę daug įvairių gijų, ir tai – pakankamai didelis iššūkis. Tačiau taip atsiranda netikėtų, bet labai įdomių derinių ir jei ne konferencija, tai ir neatrastum tokių sąsajų. O akademiniam jaunimui tai ypatingai svarbu, nes atsiveria naujas akiratis ir postūmiai naujai veiklai, o kai susipina garsas, vaizdas ir verbalinis tekstas, tai veikia visai kitaip nei paprastas popieriaus ar Word'o lapas," – įsitikinusi vertėja K. Sprindžiūnaitė.
Nauja patirtimi ir idėjomis savo tyrimams džiaugėsi ir doktorantas Sedat Yildirim iš Turkijos, kuris magistrantūrą baigė Rygoje, o šiuo metu studijuoja doktorantūroje Talino universitete. Sedatas jau spėjo užsiregistruoti ir į kitą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete vyksiančią konferenciją „Žmogus kalbos erdvėje", kurią gegužės mėnesį organizuoja Užsienio kalbų katedra.
Miglė Onskulytė (Germanų kalbų katedra, VU KHF)