Literatūrinė popietė atsigręžus į E. Lasker-Schüler ir S. Nėries lyriką

seminaras vukhf 2016Lietuvių filologijos katedros iniciatyva balandžio 11-osios popietę poezija besidomintys fakulteto bendruomenės nariai susibūrė į seminarą  „Metaforiškos ir metonimiškos emocijų konceptualizacijos Else Lasker-Schüler ir Salomėjos Nėries lyrikoje“.

Seminaro metu pranešėja — Germanų filologijos katedros lektorė Laura Niedzviegienė  — apibūdino pagrindinius lietuvių neoromantikės Salomėjos Nėries ir žydų kilmės vokiečių ekspresionistės Else Lasker-Schüler kūrybos niuansus, nusakė pastebėtus panašumus ir skirtumus, taip pat aptarė ir reprezentatyviais pavyzdžiais iliustravo šių autorių poezijoje atsiskleidžiančias pasirinktos srities emocijų konceptualizacijas per metaforas ir metonimijas.

Metafora ir metonimija — ne tik kalbai puošti

seminaras filologiu 2016Pasak pranešėjos, metafora ir metonimija iki pat XX a. laikytos kalbos puošmenomis. Tik XX a. antroje pusėje požiūris ėmė keistis: pamažu prabilta apie minėtų kalbinių reiškinių ryšį su pačia kalba, mąstymu.

Tirdama ankstyvąją ir brandžiąją S. Nėries bei E. Lasker-Schüler lyriką dr. L. Niedzviegienė siekė įrodyti, kad metaforos ir metonimijos svarbios struktūruojant su emocijomis susijusį žinojimą. Tokios krypties tyrimo pasirinkimas yra pakankamai novatoriškas sprendimas — Lietuvoje rašytos tik kelios disertacijos, kurių analizės objektas yra metaforos grožiniuose tekstuose, o metaforiškų ir metonimiškų emocijų konceptualizacijų minėtų autorių lyrikoje tema yra visiškai nauja. „Mano disertacijos konsultantė ir bakalauro darbo vadovė (magistro darbo ir disertacijos vadovas – prof. H.-H. Drößiger) prof. Jadvyga Bajarūnienė pasiūlė šią temą labai seniai. Prieš stojant į doktorantūrą profesorė vėl priminė man tą galimybę, paklausė, ar nenorėčiau čia sudėti savo nedidelį įdirbį“ — apie daktaro disertacijos temos pasirinkimą pasakojo autorė. Grožinės literatūros tekstyno pagalba atliktas tyrimas yra kompleksiškas (apima 14 emocijų konceptų) ir paremtas nuoseklia analize — tirti visi įmanomi atvejai sistemai išsiaiškinti.

Dr. L. Niedzviegienės atliktos analizės rezultatai parodė, kad emocijos dažniausiai konceptualizuojamos kaip gyvos būtybės ir daiktai. Konceptualizuojant emocijas kaip gyvas būtybes, jos įgyja įvairių savybių ir galių. Gebėjimo veikti savybę pranešėja ir pasirinko apžvelgti savo pristatyme. Pasak dr. L. Niedzviegienės, „tokias metaforas mes dažnai vartojame savo kalboje, jos yra labai kasdieniškos, dažnos, lengvai atpažįstamos“. Ši tendencija atsiskleidžia ir abiejų autorių lyrikoje: kaip gyva būtybė suvokiama kančia, skausmas, vienatvė, ilgesys, baimė, meilė ir kiti jausmai. Dažna konceptualioji metafora savyje talpina dar ir metonimiją. 

S. Nėris ir E. Lasker-Schüler: neabejotinai skirtingos, bet drauge ir labai panašios autorės

Aptardama S. Nėries bei E. Lasker-Schüler kūrybos ypatumus, pranešėja teigė, kad abiejų autorių  ankstyvoji lyrika skaidresnė, lengvesnė, joje daugiau optimizmo, o kūriniai, kritikų įvardyti „brandžiausiais“ — jau nebe tokie optimistiški, dažniau sklidini skausmo ir praradimų.  Biografiniai momentai rodo, kad abi autores taip pat sieja vokiškos kultūros įtaka. Nepaisant panašumų, tarp poečių esama ir namažai skirtumų: čia galima kalbėti ne tik apie jų priklausymą skirtingoms literatūros kryptims, bet ir pastebėti, kad, pavyzdžiui, E. Lasker-Schüler drąsiai rašė apie aistrą, geismą, kūnišką meilę, o S. Nėris šiuos aspektus atmetė.

Iš pažiūros gana skirtingos, bet iš tiesų daug sąsajų turinčios poetės tyrimui buvo pasirinktos neatsitiktinai. „Iš pradžių norėjau lyginti dvi autores ekspresionistes, bet pradėjus gilinis į lietuvių ekspresionizmą paaiškėjo, kad ten lietuvių moterų, ir dar tokių, kurios rašytų eilėraščius, maža, o jei būčiau analizavusi Kazio Binkio ar Kazio Borutos eilėraščius, būtų lyginami nesulyginami dalykai. Todėl teko ieškoti kito sprendimo ir atsigręžiau į neoromantizmą. Žinoma, neoromantizmas ir ekspresionizmas turi nemažai priešingų nuostatų, bet kadangi abi jos gimė kaip prieštaravimas natūralizmui, didžioji dalis idėjų (polinkis į magiškąjį pasaulį, pasakiškų elementų sugrąžinimas į tekstus) yra pakankamai svarus argumentas lyginti šias abi epochas ir imti autorius iš skirtingų epochų“ — įspūdžiais apie autorių paieškas dalijosi dr. L. Niedzviegienė.

Neoromantizmo daugiareikšmiškumas ir E. Lasker-Schüler poezijos bruožai

Išklausiusi pranešimą auditorija mielai įsitraukė į literatūrinę diskusiją. Doc. dr. Eglės Keturakienės teigimu, savo tyrimu dr. L. Niedzviegienė argumentuotai pagrindė vienareikšmio lietuviškojo neoromantizmo nebuvimą, pastebimą ir literatūrologų, pavyzdžiui, neoromantikės S. Nėries jausmo raiška yra ekspresionistinė — visi autoriai neoromantikai yra gana skirtingi.

Kadangi S. Nėries kūryba daugeliui yra puikiai žinoma, pranešimo klausytojai domėjosi mažiau pažįstamos poetės E. Lasker-Schüler lyrikos akcentais. Paklausta apie pastarosios autorės pagrindinę tematiką, dr. L. Niedzviegienė nurodė, kad vokiečių ekspresionistės kūriniuose „dominuoja mitologiniai motyvai, daug pasakiškų elementų (skraidantys kilimai, mėnulis, žvaigždės), stebuklų, antgamtiškumo. Pati autorė labai domėjosi rytų kultūromis, buvo susidvejinusi: kartais rašydavo iš vyro, kartais iš moters perspektyvos, turėjo sau susigalvojusi keletą vardų. Daug poetės eilėraščių skirta motinai ir sūnui. Eilėraščiai labai vaizdingi, didelis dėmesys skiriamas kūnui, o pagrindiniai jų motyvai — meilė ir aistra viskam: gyvenimui, net mirčiai“. Doc. dr. Skirmantei Biržietienei prisiminus, kad „antikinėje tradicijoje meilė yra liga, beprotybė“ dr. L. Niedzviegienė  paantrino: „Taip ir čia, ypač, kai meilė yra nelaiminga, kai ji tave kankina“.

„E. Lasker-Schüler poezija man labai patiko, aš šiais eilėraščiais gyvenau, atmintinai visų 120 nemokėjau, bet tikrai pradėjau suprasti ir jausti, kaip ji jautė. Kai tu taip ilgai giliniesi, analizuoji, pradedi visai kitaip suvokti. Tas pats su Salomėja Nėrimi (nekalbu apie jos politines pažiūras, apsiriboju tik kultūrinėm patirtim). Eilėraščiai buvo dėkingi tuo atžvilgiu, kad nebuvo politiškai ar ideologiškai nuspalvinti“ — apie santykį su analizuota lyrika atviravo dr. L. Niedzviegienė.

Seminaro pabaigoje auditorijos pageidavimu pranešėja paskaitė keletą posmelių, supažindinančių su E. Lasker-Schüler ekspresionistine poezija. Susidomėjusiems dr. L. Niedzviegienė rekomendavo skaityti Kęstučio Navako vertimus lietuvių kalba (http://www.tekstai.lt/buvo/versti/lasker/eilerasc.htm). Pasak pranešėjos, šie kokybiški vertimai tikrai verti skaitytojų dėmesio.

                                                                                                                                                                                                                       Žydrūnė Urbanavičiūtė

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku