Anglų ir švedų kalbas VU Kauno fakultete studijuojantys Beatričė Paulikaitė ir Dominykas Rimaitis su malonumu prisimena praėjusį semestrą, kurio metu jie pagal Erasmus+ akademinių mainų programą studijavo Umeo universitete (Umeå University).
Autentiškoje Švedijos šiaurės aplinkoje jie pateko į modernią kosmopolitišką akademinę terpę, kurioje sutiko būrį bendraamžių iš kitų pasaulio valstybių. Beatričė ir Dominykas dalijasi ne tik savo patirtimis kitokioje mokymo sistemoje, bet ir neišdildomais švediškais išgyvenimais ir net Šiaurės pašvaistės įspūdžiais.
Kaip Umeå šiaurė tapo Beatričės šiaure
„Kas buvo svetima, taps artima ir sava.
Kuo labiau tolsi nuo savo namų,
tuo stipriau grįši pats į save.
Bet kiekvieną kartą vis į kitokį save
Ausimis gėriau laisvai besiliejančią honkongiečio šneką angliškai. Kalbėjo taip neįtikėtinai sklandžiai ir tiksliai, kad negirdėjau apie ką, tik žinojau kaip. Pamaniau, kad ten ir žmonės veikia tiksliai, kaip visi Kinijos sukurti robotai.
Tada skendau giliame žemės juodumo afrikiečio Ozio žvilgsnyje. Supratau, – mes tiek pat panašūs, kiek stipriai skirtingi. Ir kad toliau kvėpinsiuos savo gintaro kvepalais, kad kvepėčiau Lietuva.
Žiūrėjau į norveges. Jos paskaitos metu sėdėjo su kepurėm. Šnarėjo sumuštinių maišeliais ir metaliniais termosais. Mintyse tarsi pykau už nepagarbą aplinkiniams. Bet supratau, kad turiu neišgirsti ir nepamatyti, kas gali būti neišgirsta ar nepamatyta. Juk tai – kažkieno taip išmokta laisvė. O aš tada išmokau tylėti, kai norisi rėkti. Ir drąsiai kalbėti, kai reikia kalbėti.
Jei manęs klaustų, ar vėl važiuočiau į savo Šiaurę? TAIP
Ko? GYVENIMO
Kokio? Stipriai kitokio ir visokio. Gyvenimo, pilno kitokios mokymo sistemos; sunkaus ir lengvo mokslo; šiaurės pašvaisčių; daugybės nepažintų miškų takų, kuriais galbūt eisi tik vieną vienintelį kartą per visą savo buvimą Žemėje; tūkstančio tautų vakarėlių; kelionių; gūdžios žiemos; kartais pokalbių tik iš reikalo arba tokių artimų tavajai sielų, kurias skiria tik skirtinga gimtoji kalba. O tada viską pakeis stiprus ilgesys namams, kad net išdrįsi save pavadinti patriotu. Bet ir tas ilgesys vėl virs į naujai užmegztą pokalbį. Su kažkuo iš Seišelių salų, kurio vardą atsiminsi tik pirmas trisdešimt sekundžių. Bet jis irgi kažko tada ilgėsis.
Vėliau viskas kartosis.
Todėl kas buvo svetima, taps artima ir sava. Kuo labiau tolsi nuo savo namų, tuo stipriau grįši pats į save. Bet kiekvieną kartą vis į kitokį save.
Taip ir aš vieną rytą pasikvėpinau gintaro kvapu, tik paskaitoje nusiimti kepurės jau nebenorėjau. Nešiaus namus su savimi, bet tapau tūkstančiu ir viena tauta. Taip nepažinta Umeå tapo MANO ŠIAURE.“
Beatričė Paulikaitė,
VU KnF studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) III k. studentė
„Man pasisekė — pamačiau Aurora Aurealis!“
„Įstojęs į universitetą net negalvojau, kad kada nors pasinaudosiu tarptautinių akademinių mainų programos galimybėmis. Buvo nedrąsu, tačiau „perlipęs per save“ nusprendžiau užpildyti Erasmus+ anketą. Studijos Švedijos šiaurėje, Umeå mieste man paliko didelį įspūdį. Maždaug Klaipėdos dydžio mieste gyvena apie 100 000 gyventojų. Universitetas milžiniškas, modernus, visi aplinkiniai draugiški ir paslaugūs. Umeå universitete veikia Buddy programa, kur sudaromos užsienio studentų grupės (apie 30 studentų vienoje grupėje) ir įvairiuose renginiuose dalyvauji kartu su tokia grupe. Mažiausiai kartą per mėnesį vyksta renginys visiems studentams, pavyzdžiui, lankymasis briedžių fermoje, nemokamos krepšinio varžybos ir kt.
Apgyvendinimas buvo brangus. Umeå universitetas bendradarbiauja su apgyvendinimo paslaugas teikiančia įmone Bostaden, kuri nuomoja kambarius studentams bendrabučiuose. Kambariai vienviečiai, erdvūs (maniškis buvo 18 m²), kiekvienam gyventojui yra atskiras tualetas, dušas. Kai kuriuose kambariuose yra ir atskiros virtuvėlės, žinoma, tada kaina didesnė. Kas mėnesį mokėti negalima, dar prieš išvažiuojant reikėjo sumokėti apie 700 €, o vidury pusmečio – dar apie 800 €. Ten visi – nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių – naudojasi dviračiais, studentai taip pat, todėl ir užsienio studentų aplinkoje dviračiai keliauja iš rankų į rankas, nes išvykstantys juos parduoda naujai atvykusiems.
Tačiau didžiausią įspūdį man paliko gamta. Nuo mažų dienų mėgstu žiemą, todėl gamtos požiūriu Švedijoje man dauguma dienų atrodė lyg iš pasakos. Nepatiko tik tai, jog kuo „gilyn“ į žiemą, tuo tamsiau, o saulę buvo galima pajusti tik 3–4 valandas per dieną, kartais net ir mažiau. Todėl ten gyvenant rekomenduotina vartoti vitaminą D. Be to, universitetas suteikia galimybę lankytis specialiame kambaryje, kur viskas yra balta ir šviesu (net baltą chalatą duoda). Toje patalpoje galima atsipalaiduoti ir pasisemti energijos tamsiomis dienomis, nes organizmas tikrai prašosi eiti miegoti ir nieko neveikti...
Man pasisekė, nes pamačiau Šiaurės pašvaistę – Aurora Aurealis. Nesu regėjęs nieko gražesnio! Žalia spalva danguje maišėsi su nakties tamsa, buvo tiesiog neįtikėtina. Niekada to nepamiršiu.
Patirtis Umeå universitete man paliko neišdildomų įspūdžių, suradau naujų draugų, su keliais iš jų, tikiuosi, palaikysime ryšį ir toliau. Rekomenduoju visiems dvejojantiems studentams pasinaudoti programos ERASMUS+ teikiamomis galimybėmis.“
Dominykas Rimaitis,
VU KnF studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) III k. studentas
Nuotraukos – Beatričės ir Dominyko.