Aktualijos

Lietuvių filologijos ir reklamos III kurso studentės Aušros Korkuzaitės studijų pasirinkimą lėmė miestas, sąsaja su Vilniaus universitetu ir studijų programa. Studentės teigimu, Kauno fakultete vykdoma studijų programa yra „artima širdžiai“. Kviečiame skaityti interviu su A. Korkuzaite ir sužinoti, kokia įgyta patirtimi studijuojant ji labiausiai džiaugiasi.

Projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“ rengėjai – Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM), Vilniaus universitetas (VU) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) – 2021 m. rugpjūčio 16–18 d. ir rugpjūčio 25–29 d. organizavo kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurio metu buvo kuriama šiuolaikinė juodosios keramikos kūrinių linija – juodoji keramika inovatyviame formate su baltų raštais.

Projekto idėjos autorė ir koordinatorė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) magistrantūros studijų programos Meno vadyba studentė Neringa Grigarienė džiaugėsi, jog į planuotas kūrybines dirbtuves Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse ir Teresės Jankauskaitės sodyboje Merkinėje (Pelekiškėse) susirinko 28 dalyviai, suvažiavę iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus ir kt. miestų.

Rugsėjo 8 dieną Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas magistrantai kartu su dėstytojomis profesore dr. Gabija Bankauskaite ir docente dr. Egle Keturakiene lankėsi Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir dalyvavo rašytojos Sandros Bernotaitės knygos „Akys chimeros“ (2021) pristatyme.
Trečiąją knygą išleidusią rašytoją, tinklaraštininkę ir KnF studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas lektorę S. Bernotaitę kalbino muziejininkė Audronė Meškauskaitė. Rašytoja atkreipė dėmesį į taikliai apgalvotus renginio vedėjos klausimus, o magistrantai džiaugėsi išgirstais atsakymais, papildžiusiais jau įgytas žinias apie kūrybos procesą.

Studentai sužinojo, kaip knygos autorei kilo idėja rašyti romaną apie tikrą įvykį, prasidėjusį 1939 m. liepos 25 dieną Kauno prieplaukos į Gelgaugiškį garlaivyje „Klaipėda“ ir istorines asmenybes, pavyzdžiui, Salomėją Nėrį ir Joną Aistį. Renginio dalyviams papasakota, kad mintis parašyti romaną S. Bernotaitei dingtelėjo, kai ji aptiko minėtos asmenybės esė rinkinį. Tačiau romanas skaitytojus pasiekė tik po gero dešimtmečio. Rašytojos manymu, kartais reikia įgyti daugiau patirties, kad galėtum tinkamai išpildyti savo idėją, o per tą laiką galima kurti tai, kam turi reikiamų žinių.

Pasak romano autorės, knygą (ypač paremtą tikrais istoriniais įvykiais) rašantys asmenys tampa detektyvais, ieškančiais menkiausią detalę pagrindžiančių faktų istoriniuose šaltiniuose. Natūralu, kad visko apie praėjusį laikotarpį surasti nepavyksta, užtat atsiveria galimybė pasitelkti vaizduotę. Šis santykis tarp fikcijos ir tikrovės, rašytojos nuomone, skatins skaitytojų smalsumą ir padės pasitikrinti, kas apie aprašomą laiką ir asmenybes jau žinoma, o kokia gali būti knygos autorės pateikta interpretacija.
„Nepaprastai įdomu buvo sužinoti, kaip gimė knyga – tema, struktūra, kaip klostėsi rašymo procesas, kokie literatūros žmonės tapo veikėjų prototipais, pagaliau, kaip realybė virto fikcija. Tarpukario Kaunas – neišsemiama tema, todėl ne vienam klausytojui kirbėjo klausimas, kaip autorei pavyko suvaldyti medžiagos gausą, šalutines siužetines linijas, kokios situacijos ir detalės įtrauktos į knygą, o kokios paliktos ateičiai. Apskritai labai smalsu buvo pasižvalgyti rašytojos kūrybinėje virtuvėje“, – įspūdžiais dalijosi renginyje dalyvavusi prof. G. Bankauskaitė.

Dėstytojos mintims pritarė ir Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo antrojo kurso studentas Mindaugas Dijokas, kuris su knygos autore susipažino paskaitų metu: „Rašytoja Sandra Bernotaitė, kurią buvo gera sutikti po kurio laiko, papasakojo, kaip minami slenksčiai ieškant medžiagos ir kad užrašytą tekstą reikėtų atidėti į šalį bent dviem mėnesiams, kad kūrybą galėtum įvertinti nauju žvilgsniu.“

Pirmo kurso magistrantė Vita Matulytė, kuriai S. Bernotaitė per paskaitas atskleis dar daugiau teorinių ir praktinių žinių apie kūrybinio rašymo subtilybes, sakė, kad rašytojos mintys apie kūrybos procesą buvo ypač įdomios. „Jau noriu skaityti. Jaučiuosi įkvėpta!“ – džiaugėsi magistrantė.

Įkvėpimo suteikęs konkrečios knygos pristatymas – gera pradžia sukurti kito žmogaus asmeninį tekstą. Tereikia įsidėmėti vieną konkrečią dieną.