| 1 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
25.0 |
Epochos pasaulėvaizdis literatūroje
| Literatūros epocha, literatūrinis diskursas, mitas, poetika ir estetika, kūrybinis pasaulėvaizdis, Modernybės epocha, kūrinio poetikos analizė ir interpretacija |
|
Homeras, Hesiodas, Sofoklis, Sapfo, F. Petrarka, W. Shakespeare, J. W. Goethe, Novalis, F. Hölderlin, R. M. Rilke, A. Camus, F. Kafka, M. Foucault, W. Tatarkiewicz, J. Cambell; lietuvių autoriai pasirenkami atsižvelgiant į nagrinėjamą temą |
|
10.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: naratyvai ir poetika I/III d.
| Kūrybiškumas, grožinės literatūros specifika, rašymo praktikos, rašytojo-skaitytojo santykis. |
Aristotelis, J. Huizinga, G. Rodari, N. Goldberg, S. Dobyns, K. Koch, S. Bernotaitė
|
|
5.0 |
Meninės kūrybos fenomenologija
|
Fenomenalinis laukas, intencionali analizė, percepcija, regėjimas, kūryba kaip žaidimas
|
M. Proust, N. Berdiajev, H. Bergson, M. Merleau-Ponty, M. Blanchot, J. Huizinga, E. Fink
|
|
5.0 |
Retorikos tradicija Lietuvos literatūroj
| Retorikos teorijos problematika, metodai, pagrindinės sąvokos; retorika ir poetika; retorikos tarpdalykiškumas; “paruošto žodžio“ kultūra; retoriniai instrumentai literatūros tekstų analizei. |
Platonas, Aristotelis, Ciceronas, M. K. Sarbievijus, Ž. Liauksminas, E. Ulčinaitė, R. Koženiauskienė, I. Buckley, G. Dessons
|
|
5.0 |
| Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Biblijos ir Antikos paveldas literatūroje
| Klasikinis literatūrinis mąstymas. Klasikos, klasicizmo, kanono sąvokos. Klasikos archetipinės formos, archetipinė kritika. Antika ir krikščionybė kaip klasikiniai intertekstai. Antikinis ir biblinis pasaulėvaizdžiai, Dievas ir antikinė ,,dieviškosios tylos” koncepcija, biblinis stilius antikinės kalbos kultūroje. Antikos christianizacija Viduramžių, Renesanso, Baroko literatūroje. Bibliniai ir antikiniai motyvai modernioje literatūroje. |
Dante, Spenser, Milton, Hese Skarga, Sarbievijus, Donelaitis, Baranauskas, Valančius, Šatrijos Ragana, Vaižgantas, Krėvė, Mykolaitis-Putinas, Škėma, Pūkelevičiūtė
|
|
5.0 |
Literatūra ir politinė mintis
| Literatūra politinių idėjų istorijos ir sąmoningumo istorijos požiūriu. Lietuvių literatūros istorija kaip idėjų ir sąmoningumo istorija. Literatūros politinis žodynas ir politinės programos. Simbolinių struktūrų istorinė galia, Naratyvų ir mitų politinis vaidmuo. Literatūra ir retorika. Literatūra, moralinė vaizduotė, moralinės laikysenos. Politinės bendruomenės literatūrinė steigtis ir sauga. |
Platonas, Ciceronas, Skinner, Bachtin, Uspenskij, Crick, Kavolis, Greimas, Donskis
Įvairių laikotarpių lietuvių literatūros autoriai, nagrinėjami, atsižvelgiant į studentų pasirinkimus
|
|
5.0 |
Lotyniškoji Lietuvos literatūra
| Renesansas ir Barokas Lietuvoje: chronologija, raida, ypatumai. Istorinė, poleminė proza; publicistika; epistolografija; biografistika; hagiografija; pamokslininkystė; kelionių aprašymai, dienoraščiai; lotyniškoji XVI – XVII a. poema; proginė literatūra; M. K. Sarbievijaus kūryba; jėzuitų teatras ir parateatrinė veikla. |
E. Ulčinaitė, S. Narbutas, O. Daukšienė, I. Lukšaitė, Ž. Nedzinskaitė, Patiejūnienė,D. Pociūtė, D. Kuolys, M. Čiurinskas, R. Jurgelėnaitė, D. Keršienė, V. Vaitkevičiūtė
A. Rotundas, A. Kulvietis, M. M. Radvila Juodasis, A. Volanas, J. Vislicietis, P. Roizijus, J. Radvanas, M. Husovianas, L. Bojeris, K. M. Radvila Našlaitėlis, P. Skarga, M. K. Sarbievijus, D. G. Knapijus.
|
|
5.0 |
| 2 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
25.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: vertimai II/III d.
| Vertimo samprata; vertimui artimi kūrinio pritaikymo kitakalbei aplinkai būdai; Vakarų Europos vertimai; pirmieji vertimo teorijos veikalai; naujosios anglų, rusų, prancūzų vertimo teorijos; Biblijos vertimas; Homero bei Vergilijaus epų vertimas; Dantės, Goethės, Prusto, rusų klasikų vertimai į lietuvių kalbą; vaikų literatūros vertimai; lietuvių autorių vertimai. |
L. G. Kelly, D. Dilytė |
|
5.0 |
Lietuvių literatūros kontekstai: komparatyvistika
| Komparatyvistikos mokslo istorija. Genetinė, tipologinė ir “vidinė” komparatyvistikos samprata. Komparatyvistinė metodologija. Intertekstulumo sampratos įvairovė. Ikonotekstas ir ekfrazė. Tarptautiniai „keliaujantys“ siužetai ir topai lietuvių literatūroje. Pasaulinės literatūros intertekstai lietuvių literatūroje |
M. Bachtin, J. Kristeva, L.Jenny, U. Eco, P. Ricoeur, G. Gennett
R.M. Rilkė, Ch. Baudelaire, F. Villonas, W. Shakespeare, M. Proust, W. Whitman
Lietuvių autoriai pasirenkami priklausomai nuo nagrinėjamos temos. |
|
10.0 |
Literatūros teorijos ir kritika Lietuvoje
| Literatūros teorija; literatūros istorija; epistema; literatūriškumas; literatūros kritikos pradžia; neoromantinė literatūros estetika ir kritika; hermeneutinė-fenomenologinė literatūros kritika tarpukariu; literatūros recepcija ir interpretacija karo ir pokario metais; kanonas, žanras; recenzija; sovietmečio literatūros mokslo ir kritikos situacija; literatūros kritika išeivijoje; naujausiosios literatūros kritika. |
N. Frye, M. Foucault, R. Barthes, V. Kudirka, A. Jakštas, J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė, B. Sruoga, J. Lindė-Dobilas, J. Baltrušaitis, V. Mykolaitis-Putinas, A. Vaičiulaitis, J. Keliuotis, B. Krivickas, K. Korsakas, A. Venclova, A. J. Greimas, A. Nyka-Niliūnas, A . Škėma, V. Kavolis K. Nastopka, V. Daujotytė, V. Kelertienė, V. Skrupskelytė, A. Jurgutienė. |
|
5.0 |
Modernioji lietuvių literatūra
| Naujųjų medijų literatūros samprata. Naujųjų medijų skaitytojas. Naujųjų medijų literatūros elementai tradicinėje lietuvių literatūroje: istorinis požiūris. Literatūra mobiliesiems įrenginiams. Instapoezija. Hipertekstuali literatūra. Nekalbinės naujųjų medijų literatūros versijos. Naujųjų medijų literatūriškumo problema. |
M. Eskelinen, J.T. Kirby, L. E. Haas,L. Erlbaum, S. Keturakis |
|
5.0 |
| Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Lietuvių literatūros ekranizacijos
| Žodinių ir vizualiųjų reprezentacijos sistemų savybės; Lietuvos literatūros ekranizacijos; remediacija; vizualusis posūkis; kino medija; naratyvinės priemonės. |
A.Bazin, E.Dobrenko, M. Epstein, G. Faraday, S. Hutchings, D. McFadyen, S. E. Reid, W. J. T. Mitchell, B. McFarlane, M. McLuhan. |
|
5.0 |
Literatūra ir žiniasklaida tarpukario Lietuvoje
| Literatūrinė, kultūrinė spauda; Pirmoji Lietuvos Respublika; Laikinosi sostinė; žiniasklaida; oficiozinė spauda; tautininkų, krikščionių demokratų partijos, valstiečių liaudininkų periodika; Lietuvos socialdemokratų, komunistinė periodika; literatūrinis gyvenimas, literatūros ir meno periodiniai leidiniai; reklama ir savireklama. |
V. Bičiūnas, F. Bortkevičienė, A. Jakštas, J. Eretas, L. Janušytė, A. Gricius, J. Keliuotis, A. Merkelis, J. Purickis, A. Vaičiulaitis, M. Šalčius, V. Urbonas, J. Bulota, L. Gudaitis
|
|
5.0 |
Miesto diskursai: sociumas ir kultūra
| Miesto kultūros samprata. Miesto erdvėlaikis, sociumas, jų formavimasis ir raida Europos istorijoje. Miesto poetika literatūroje. |
Benevolo, Benjamin, Donskis, Lotman, Mumford, Simmel, Venclova, Milosz, Toporov |
|
5.0 |
| 3 rudens semestras |
| Privalomieji dalykai |
25.0 |
Kūrybinio rašymo dirbtuvės: literatūros komunikacija ir kritika III/III d.
| Literatūrinė leidybinė komunikacija. Idėjų ir tekstų generavimas, atranka, rašymas. Darbo specifika žurnale, leidykloje: nuo žurnalo, knygos sumanymo iki publikavimo. Komercinių tekstų rašymas ir redagavimas. Interneto svetainių tekstų kūrimas ir adaptavimas. Projekto, agentūros, portalo, socialinio tinklo administravimas ir viešinimo strategijos kūrimas bei įgyvendinimas |
M. McLuhan, R. Marcinkevičienė, V. Puodžiūnas, I. Melnikova, S. Bernotaitė, E. Valienė, L. Manovičius, V. Grigas, R.B. Axelrod, C.R. Cooper, M. Sharples, L. Šlibutytė |
|
5.0 |
Lietuvių literatūra naujosiose medijose
| Naujųjų medijų literatūros samprata. Naujųjų medijų skaitytojas. Naujųjų medijų literatūros elementai tradicinėje lietuvių literatūroje: istorinis požiūris. Literatūra mobiliesiems įrenginiams. Instapoezija. Hipertekstuali literatūra. Nekalbinės naujųjų medijų literatūros versijos. Naujųjų medijų literatūriškumo problema. |
M. Eskelinen, J.T. Kirby, L. E. Haas,L. Erlbaum, S. Keturakis |
|
10.0 |
Mokslo tiriamasis darbas
| Mokslinė paradigma; literatūros teorija; literatūrologinio tyrimo metodologijos ir principai; metodika; mokslinio diskurso specifika; publikuotų mokslo darbų analizė; mokslinio diskurso raštu ir žodžiu pratybos. |
T. S. Kuhn; M. Foucault; L. Rienecker, P. Jorgensen; T. D. Wilson; N. Brazauskas; K. Kardelis; VU KnF KLIVSI baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai lituanistams; mokslinių žurnalų nurodymai autoriams. |
|
5.0 |
Skaitymo sampratos literatūroje
|
M. Proust fenomenologinė skaitymo samprata. R. Ingardeno estetinės fenomenologinės žiūros būdas. R. Barthes’o skaitymo tipologija. H. Jausso dialoginė skaitymo estetika. St. Greenblatt estetinė ir socialinė apykaita tarp teksto ir skaitytojo. C. Geertzo etoso samprata. W. Iserio skaitymo antropologija. P. de Mano dekonstrukcinė skaitymo teorija.
Skaitytojo ir skaitymo vaizdiniai lietuvių literatūroje. |
M. Proust, R.Ingarden, R. Barthes, A. J. Greimas, W. Iser, H. R. Jauss, S. Greenblatt, C.Geertz, P. de Man
Lietuvių autoriai pasirenkami priklausomai nuo nagrinėjamos temos |
|
5.0 |
| Pasirenkamieji dalykai |
5.0 |
Kasdienybės refleksija: lietuvių eseistika
| Žanrinė eseistikos samprata. Esė rašymo intencijos, Eseistinio rašymo istorijos metmenys: esė formavimasis, funkcijos ir reikšmė Renesanso, klasicizmo, romantizmo ir modernizmo epochose. Esė tradicija lietuvių literatūroje. Eseistikos proveržis Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Šiandieninė eseistika: dėmesys kasdienybės pavidalams. |
Montaigne, Bacon
Kudirka, Herbačiauskas, Kossu-Aleksandravičius, Šatrijos Ragana, Mykolaitis-Putinas, Ivanauskaitė, Beresnevičius, Parulskis, Radvilavičiūtė, Tamošaitis |
|
5.0 |
Literatūros multimodalumas
| Multimodalumo sampratos. Multimodalumas ir. multimedialumas; multimodalumas ir žanras. Figūriniai tekstai Antikoje, Viduramžių iliuminacijos, artificiozinė, herbinė Renesanso ir Baroko poezija, emblemos žanras. Konkrečioji (vizualioji) poezija, paveikslų knygos, komiksai, jaustukų literatūra, grafinės novelės. |
G. Kress, T. van Leeuven, A. Gibbons, C. Jewitt, R. Page, Olshansky, P. Albers, J. C. Harste, M. Dabello, M. Shaw, O‘Toole, Patiejūnienė, Liškevičienė A. Alciato, A. Młodzianowskis, J. Vaičiūnaitė, K. Ostrauskas, S. Geda L. Gutauskas, Ž. Kudirka, T. S. Butkus, Ž. Kudirka, B. Januševičius, G. Norvilas, M. Anušauskaitė.
|
|
5.0 |
Naujausiosios lietuvių literatūros tendencijos
| Metanaratyvai ir jų griūtis. Mąstymo ir kalbėjimo heterogeniškumas. Interpretacijų konfliktai, mūšiai dėl literatūros istorijos. Šiuolaikinės/naujausiosios literatūros apibrėžtys ir sociokultūrinis kontekstas. Šiuolaikinės lietuvių prozos, poezijos, dramaturgijos, eseistikos tendencijos |
J. Fiske, G.Viliūnas, J. F. Lyotard, R. Barthes
R. Gavelis, S. Parulskis, M. Ivaškevičius, J. Ivanauskaitė, H. Kunčius, D. Kajokas, J. Skablauskaitė, A. Kaziliūnaitė, G. Kazlauskaitė, G. Norvilas, B. Januševičius, D. Apanavičius, T. S. Butkus, G. Radvilavičiūtė, R. Rastauskas, D. Staponkutė, T. Šinkariukas, L. S. Černiauskaitė |
|
5.0 |
| 4 pavasario semestras |
| Privalomieji dalykai |
30.0 |
| Magistro baigiamasis darbas (kryptis: literatūrologija) |
30.0 |
