LT

Gruodžio 6 d. Vilniaus Universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 8, II aukšte) atidaroma karpinių meistrės, tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės (Kaunas) karpinių paroda „Gyvybės medis”. Parodą galima apžiūrėti iki vasario mėn. pabaigos.

 Eglė Dvarionaitė-Vindašienė karpo iš popieriaus jau daugiau nei trisdešimt metų. Šiandien tautodailininkė – tikra šio amato meistrė, viena žinomiausių karpytojų Lietuvoje, nuo 1990 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuolat dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Jos darbai buvo eksponuojami Švedijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Punske, Rusijoje, Baltarusijoje, Turkijoje, Irane, Lenkijoje.

Nuolat rengia karpinių meno sklaidą, veda praktinius užsiėmimus vaikams ir visai šeimai, autorinius seminarus, karpytojų plenerus ne tik Kauno mieste, bet ir visuose Lietuvos regionuose. 2014 metais Lietuvos ambasados Rusijoje oficialiu kvietimu pristatė lietuvių papročius, tautodailę ir karpinius Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykloje bei lietuvių bendruomenėje, o 2016 metais dalyvavo tarptautiniame karpytojų simpoziume Baltarusijoje Molodečno mieste, kur skaitė pranešimą apie karpinių meno įtaką lietuvybei. Tais pačiais metais rodė darbus jungtinėje tarptautinėje pasaulio karpinių parodoje Minsko nacionaliniame istorijos muziejuje.

Siekdama didinti bendruomenės saugumą, Vilniaus universiteto (VU) administracija įsigijo 25 automatinius defibriliatorius. Šie defibriliatoriai išdėstyti pagrindinėse VU pastatų vietose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, įprastai prie budinčiojo posto, užtikrinant galimybę greitai ir veiksmingai suteikti pirmąją pagalbą.

Kauno fakultete defibriliatorių rasite I korpuse, prie budinčiojo posto.

Taip pat svarbu, kad bendruomenės nariai būtų pasiryžę ir pasiruošę suteikti pagalbą, todėl kviečiame peržiūrėti LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą video medžiagą „Kaip naudoti automatinį išorinį defibriliatorių?“ bei trumpus mokymus apie įsigytų defibriliatorių naudojimą.

Parengta pagal VU Civilinės ir darbų saugos tarnybos pranešimą

2023 m. gruodžio 8 d. 13.00 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 8) VeGa auditorijoje vyks Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų 10–11 klasių mokinių vertimo žodžiu iš/į anglų kalbą konkursas, tema: „Tvari aplinka“.

Konkursą organizuoja Kauno švietimo inovacijų centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija (LSMUG), konkurso partneris – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas.

Konkursas vyks dviem etapais: pirmame etape kiekvienas dalyvis vers monologą tema „Tvari aplinka“ iš anglų kalbos į lietuvių kalbą; antrame etape 7 geriausi pirmo etapo dalyviai vers monologą tema „Tvari aplinka“ iš lietuvių kalbos į anglų kalbą. Vertimai bus vertinami pagal šiuos kriterijus:

• informacijos išsamumas;
• informacijos atitikimas;
• stiliaus atitikimas;
• teksto pateikimas.

Dalyvių pasirodymus vertins komisija, sudaryta iš LSMUG mokytojų ir VU Knf Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto Audiovizualinio vertimo ir Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programų studentų.

Skelbiame informaciją apie laisvas valstybės finansuojamas vietas.

Bakalauro studijos:

Magistrantūros studijos:

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2024-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2023 11 27

Viešojoje erdvėje kalbant apie organizacijų kibernetinį saugumą kartais nuskamba frazė „vidinės grėsmės“. O ar dažnai pagalvojame, ką tai reiškia? Vidinę grėsmę kelia žmonės, kurie turi arba turėjo prieigą prie organizacijos turto ar išteklių ir kurių veiksmai gali padaryti žalą, reputacinę ar finansinę, organizacijai. Tie ištekliai gali būti nevieši ypatingieji klientų duomenys – sveikatos įrašai, pirkimo–pardavimo sandoriai arba organizacijos intelektinė nuosavybė.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kartu su  tarptautine daugiakrypte mokslinių tyrimų grupe trejus metus tyrė žmogaus galimybes ir rizikas visuose kibernetinių nusikaltimų grandinės etapuose.