Aktualijos

Ar vertimas iš vienos kalbos į kitą gali pakeisti animacinio filmo esmę? O gal net perkurti veikėjus? VU Kauno fakulteto docentės, Audiovizualinio vertimo bakalauro ir magistro studijų programų pirmininkės ir dėstytojos Jurgitos Astrauskienės tyrimai atskleidžia, kad lietuviškas dubliažas kartais tampa ne tik originalo perkėlimu į kitą kalbą, bet ir reikšmę transformuojančiu procesu – tokiu, kuris gali keisti veikėjų įvaizdį, jų tarpusavio santykius ir tai, kaip žiūrovui pristatomi lyčių vaidmenys.

„Vertimas yra kūrybinis procesas, kuriame prasmė tam tikra apimtimi rekonstruojama“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, ypač animacijoje, kurioje filmai dažniausiai dubliuojami vaikų auditorijai, vertimas tampa pagrindiniu kanalu, per kurį žiūrovas pažįsta istoriją, todėl net ir nedideli vertimo metu atsirandantys pokyčiai gali reikšmingai pakeisti jos prasmę.

Vertimas – nuolatinis kompromisas?

Skirtingai nei tradicinio teksto vertimas, audiovizualinis vertimas apima ne tik darbą su žodžiais. Jame tenka derinti kalbinį tikslumą, vaizdo ir garso dermę, laiko reikalavimus ir techninius apribojimus. Todėl tai yra ne vien kalbų keitimas, bet ir nuolatinis balansavimas tarp tikslumo, natūralumo ir techninių galimybių, siekiant užtikrinti sklandžią žiūrovo patirtį.

„Vertimo sprendimus lemia ne tik lingvistiniai ar kultūriniai skirtumai, bet ir pasirinktas audiovizualinio vertimo būdas bei jo techniniai apribojimai“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, šie apribojimai ypač išryškėja dubliaže, kuriame tekstas turi derėti ne tik su prasme, bet ir su vaizdu – veikėjų kalbėjimo trukme, judesiais ir ekrane matomais veiksmais.

Tai reiškia, kad vertimas dažnai negali būti pažodinis – tekstą tenka trumpinti, perstruktūruoti ar kitaip modifikuoti, kad jis derėtų su vaizdu. Tokiomis sąlygomis vertimas tampa nuolatiniu kompromiso tarp tikslumo ir sklandumo ieškojimu. Vienais atvejais šie pokyčiai yra neišvengiami, kitais – atsiranda erdvė kūrybai. Būtent šioje erdvėje, anot tyrėjos, gali atsirasti ir prasminių poslinkių: nuo subtilių niuansų iki reikšmingesnių veikėjų ar jų santykių interpretacijų.

Diplomų teikimo iškilmės VU Kauno fakulteto absolventams vyks 2026 m. birželio 19 d. 11.00 val. Kauno evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje, Muitinės g. 8A, Kaune.

Renginį taip pat bus galima stebėti tiesiogiai VU Kauno fakulteto „YouTube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Absolventų tėveliams, artimiesiems, draugams ir dėstytojams šventės dieną 10.00–14.00 val. bus atviri fakulteto vidiniai kiemai.

Pasveikinti savo diplomantą (-ę) galėsite pasibaigus diplomų teikimo ceremonijai. Taip pat šią svarbią dieną kviečiame kartu su diplomantu (-e) nusifotografuoti prie Saulės laikrodžio arba VU sienelės Liepų kiemelyje.

Nedalyvausiantys šventėje diplomus galės atsiimti dekanate. Dėl diplomo atsiėmimo laiko vasaros metu prašome kreiptis į Studijų skyrių tel. +370 37 422 376 arba el. paštu .

Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

Programa 

11.00–12.00 val. diplomai teikiami:

- bakalauro nuolatinių studijų programų Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba), Audiovizualinis vertimas, Lietuvių filologija ir reklama bei Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara absolventams;

- magistrantūros studijų programų Audiovizualinis vertimas, Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas bei Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija absolventams.

13.00–14.00 val. diplomai teikiami:

- bakalauro nuolatinių studijų programų Ekonomika ir vadyba bei Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos absolventams;

- magistrantūros studijų programų Marketingas ir pardavimų vadyba bei Tarptautinio verslo vadyba (anglų kalba) absolventams.

Lauksime Jūsų!

Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorantė Domantė Vaišvylaitė gins disertaciją „Archetipas kaip jungtis tarp sąmonės ir pasąmonės Algirdo Landsbergio kūryboje“ filologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimas vyks 2026 m. liepos 3 d. 13:00 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete J. Jablonskio auditorijoje. Adresas: Muitinės g. 14 (IV korpusas), Kaunas, Lietuva.

Disertacija rengta  2021–2026 m. Vilniaus universitete

Mokslinė vadovė– prof. dr. Gabija Bankauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Mokslinė konsultantė – dr. Giedrė Šmitienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

doc. dr. Žydronė Kolevinskienė  – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

doc. dr. Eglė Keturakienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

prof. dr. Dalia Kuizinienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);

doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir  ČIA 

Birželio 11 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykusi mokslo metų pabaigos šventė vainikavo jau devintus metus sėkmingai įgyvendinamos Tarpdisciplininės itin gabių moksleivių ugdymo programos veiklą. Šventiniame renginyje buvo įteikti baigimo pažymėjimai 349 gabiems Kauno regiono 3–11 klasių moksleiviams. Iškilmingą nuotaiką kūrė Kauno 1-osios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „NemunDo“.

„Jau devintus metus vykdoma unikali Tarpdisciplininė itin gabių moksleivių ugdymo programa kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. VU Kauno fakulteto dėstytojai Kauno miesto talentingiems vaikams suteikia galimybę išbandyti save humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų srityse – lankyti kalbų, literatūros, vertimo, ekonomikos, rinkodaros ir informatikos paskaitas, susipažinti su kalbos istorijos, propagandinės komunikacijos, kibernetinio saugumo, tvaraus vartojimo, meno vadybos ir virtualios komunikacijos sričių naujovėmis. Galimybė mokytis iš universiteto dėstytojų visapusiškai ugdo asmenybę ir plečia akiratį“, – džiaugėsi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.

Šios programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas gabiems Kauno miesto mokiniams tobulinti savo gebėjimus. Nuo spalio kartą per savaitę žingeidūs moksleiviai lankė užsiėmimus, trunkančius dvi akademines valandas, ir gilino žinias gamtos, humanitarinių ir socialinių mokslų, matematikos, menų bei sporto srityse.

Birželio 11 d. prasidėjo 2026 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatas – vienas didžiausių ir laukiamiausių sporto renginių pasaulyje. Šiais metais čempionatas pirmą kartą vyksta trijose valstybėse – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje, suburdamas milijonus futbolo aistruolių stadionuose ir prie ekranų. Tarp jų – ir VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas, kuriam futbolas yra ne tik aistra, bet ir mokslinių tyrimų objektas.

Sausį, likus pusmečiui iki čempionato pradžios, A. Ūsas ir VU Verslo kolegijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Edgaras Abromavičius lankėsi JAV, kur susitiko su aukščiausiosios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados profesionalios futbolo lygos „Major League Soccer“ (MLS) atstovais Christopheriu Blivinu ir Glennu Hyamsu. Susitikimo metu buvo siekiama perimti gerąją MLS patirtį ir įvertinti jos pritaikymo galimybes Baltijos šalių kontekste.

Vizitas JAV buvo organizuotas kaip jaunųjų mokslininkų projekto „Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondo lėšoms gauti (jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinių idėjų projektams)“ dalis. Projekte „Sporto organizacijos tarptautinė plėtra per inovacijas: skaitmenizacijos ir esporto atvejis pasauliniame futbolo kontekste“ A. Ūsas ir kiti tyrėjai analizuoja, kaip skaitmeniniai įrankiai ir e. sportas gali keisti sirgalių įsitraukimą, skatinti komercinį augimą ir prisidėti prie futbolo lygų plėtros. Tyrime nagrinėjamos MLS skaitmenizacijos ir e. sporto integravimo strategijos, vertinant jų pritaikymo galimybes Baltijos šalių futbolo federacijų veikloje.

Futbolas šiam projektui pasirinktas neatsitiktinai – tai viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, kuriai šiuo metu, vykstant pasaulio čempionatui, skiriamas ypatingas dėmesys. „Mums pavyko susitikti su vienais čempionato organizatorių, tiesiogiai prisidedančių prie jo įgyvendinimo. JAV lankėmės sausį, kai pasirengimo darbai buvo pasiekę didžiausią intensyvumą. Nors pagrindinis mūsų vizito tikslas buvo kitas ir čempionatą aptarėme tik epizodiškai, buvo nepaprastai įdomu iš arti pamatyti, kaip veikia tokio masto renginio organizavimo mechanizmas“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovas.