Visi konferencijos dalyviai 1Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Danguolė Satkauskaitė ir docentė Jurgita Astrauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Reimagining Translation and Literary Studies in the Age of Digital Humanities, AI, and Gamified Narratives“, vykusioje Jungtinių Arabų Emyratų universitete, Al Aino mieste. Į renginį susirinko tyrėjai, dėstytojai, kūrybinių industrijų atstovai iš įvairių pasaulio šalių – visi ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: kaip skaitmeninis amžius keičia vertimą ir literatūros studijas?

Kai vertimas peržengia teksto ribas

Tarptautinės konferencijos programa aiškiai parodė, kad vertimo ir literatūros studijos šiandien neatsiejamos nuo technologijų. Pagrindiniuose pranešimuose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, kalbos vaidmeniui kuriant įtraukią skaitmeninę aplinką ir autentiškumui tarpkultūrinėje komunikacijoje DI amžiuje. Diskusijose nagrinėti techniniai, teisiniai ir instituciniai vertimo ateities klausimai, pabrėžiant, kad sprendimai gimsta ne tik akademijoje, bet ir bendradarbiaujant su technologijų kūrėjais bei politikos formuotojais. Teminėse sesijose pristatyti empiriniai tyrimai: nuo humoro ir subtitravimo analizės iki žmogaus ir DI vertimo strategijų palyginimo, kultūrinių realijų vertimo ir intersemiotinės komunikacijos. Programa taip pat akcentavo praktinę dimensiją: vyko dirbtuvės apie žaidimų kūrimą, interaktyvius pasakojimus, personalizuotą mokymąsi DI aplinkoje ir akių judesių sekimo metodų taikymą tyrimuose.

2026.03.05 Owen GohoriVilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Penkiasdešimt šeštasis seminaras įvyks 2026 m. kovo 05 d. 14.00 val. III auditorijoje. Seminaras vyks anglų kalba. Jo tema – „Paveldo valdymas, priežiūra ir išsaugojimas pasitelkiant prigimtinių kultūrų žinių sistemas Afrikos kaimo bendruomenėse: pamokos išorinių suinteresuotųjų organizacijų atstovams“ (ang. – „Heritage management, preservation and conservation through the use of indigenous knowledge systems by rural communities of Africa: lessons for external stakeholders“).

Seminare bus aptariama, kaip Afrikos prigimtinių kultūrų žinių sistemos ir kultūrinių bei tradicinių praktikų, tokių kaip totemizmas, tabu normos ar šventvietės, taikymas skatina tvariai naudoti, valdyti, puoselėti ir išsaugoti paveldą.

2025 metu zodzio konkursasVasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Vilniaus universiteto Kauno fakultete surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2025 metais Kauno fakultetas įsitraukė į Metų žodžio ir posakio rinkimus. Fakulteto bendruomenė siūlė žodžius ir posakius, geriausiai atspindinčius 2025 metų gyvenimo aktualijas ir nuotaikas, taikliausiai nusakančius šiems metams būdingus reiškinius ir įvykius. Metų žodžiu galėjo tapti bendruomenei aktualus žodis, sukurtas naujadaras, naują reikšmę įgavęs seniai vartojamas žodis, kurios nors srities terminas, o metų posakiu – kam nors išsprūdusi taikli frazė, vaizdingasis posakis, patarlė, rašytojo citata ar jų perdirbiniai. Pasiūlyti žodžiai ir posakiai atspindi 2025 metų Kauno fakulteto bendruomenės kasdienybę ir Lietuvos kultūrinį, akademinį bei visuomeninį kontekstą.

Žodžių ir posakių sąraše minimi nacionalinės reikšmės vardai ir reiškiniai, pvz., ČIURLIONIS, DIRBTINIS INTELEKTAS, su protestais susiję posakiai. Pavyzdžiui, frazė DAR NE ČIURLIONIS, siejama su reikšme „paprastas žmogus, kuris dar nėra tiek iškilus, kiek Čiurlionis“, įgavo jėgą ir pastiprino kultūros bendruomenės susitelkimą. Žiniasklaidoje pavartotas žodis UŽLAISVAŽODININKAS suprantamas kaip už laisvą žodį kovojantis visuomeninės atstovas. Įdomu, kad 2025 metų gruodžio 12 dieną šis naujadaras įtrauktas į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir aiškinamas taip: „2025 m. gruodžio 10 d. prie Seimo vykusio ir vėliau besitęsusio kultūrininkų ir žurnalistų protesto prieš kėsinimąsi į žiniasklaidos laisvę, su šūkiais „Už laisvą žodį“, „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ dalyvis“. Posakiai – PRIE AUŠROS – DAUGIAU TAMSOS, IŠLIKS KULTŪRA – IŠLIKS LIETUVA! – siejami su kultūros protestu.

Taip pat esama studentų ir fakulteto dėstytojų kalbai būdingų žaismingų ar ironiškų žodžių ir frazių. Pavyzdžiui, tarp jaunimo 2025 metais išpopuliarėjęs, konkrečios reikšmės neturintis slengo posakis šeši septyni (angl. six-seven), siejamas su Filadelfijos reperio Skrilla populiaria daina „Doot Doot (6 7). „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ nurodoma, kad „jaustuko funkcijas atliekantis jaunimo (alfa kartos) subkultūrose kartu su specifiniu gestu plintantis migloto turinio žaismingas pasakymas“ vartojamas „patvirtinimui arba neapsisprendimui reikšti“. Kitas pasiūlytas žodis PEZALAI suprantamas kaip pertekliniai, tik iš dalies konstruktyvūs aprašai, tuščios žodžių kombinacijos, siekiant atitikti visus reguliavimo reikalavimus. Šis žodis yra įtrauktas į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną, tik kol kas neaprašytas. Frazės ANOT ARISTOTELIO arba ARISTOTELIS LIETUVOJE įtrauktos į sąrašą kaip itin dažnai nuskambančios net kelių dėstytojų paskaitose. Pavyzdžiui, posakis ARISTOTELIS LIETUVOJE yra pamėgtas dėstytojos doc. dr. Skirmantės Biržietienės, kuriuo ji pradeda palyginimą, kai nori kokią nors Aristotelio idėją palyginti su lietuvių autoriumi ar kūrėju. Kita frazė OVERSIZE DYDŽIO DŽIAUGSMAS fakulteto dekano pasakyta šventiniu laikotarpiu tarptautinei auditorijai. Kauno fakulteto bendruomenės pasiūlytas žodžių ir posakių sąrašas rodo, kad bendruomenė yra kūrybiška, puoselėja akademinę kultūrą, pastebi tiek fakulteto, tiek šalies aktualijas.

Metų ženklui išrinkti buvo sudaryta rinkimų komisija iš VU Kauno fakulteto lituanistų ir Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyriaus narių. Komisiją sudarė doc. dr. Dovilė Vengalienė, doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė, doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Rita Baranauskienė. Diskusijoje kilo klausimų, ką rinkti – Lietuvos visuomenei reikšmingą ar fakulteto kasdienybę atspindintį žodį bei posakį. Nuspręsta orientuotis į Kauno fakulteto akademinei bendruomenei artimus 2025 žodžius ir frazes. Komisija, vadovaudamasi renginio šūkiu – Metų žodis – metų ženklas! – 2025 metų Kauno fakulteto Metų žodžiu išrinko žodį ČIURLIONIS – simbolį, jungiantį nacionalinę kultūrą ir šiais metais minėtas 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines. Metų posakiu paskelbė  ANOT ARISTOTELIO – gyvą, atpažįstamą ir bendruomenėje prigijusią akademinės kasdienybės frazę, atspindinčią studijas, dėstytojų retoriką ir studentišką humorą.

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus surengė Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyrius ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lituanistai. Organizatoriai netrukus pakvies siūlyti žodžius ir posakius, vertus dalyvauti 2026-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose.

2026.02.19 Linos Buividaviciutes knygos pristatymas Vasario 19 d. 18.00 val. kviečiame apsilankyti Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.), kur poetė, literatūros kritikė ir Vilniaus universiteto dėstytoja Lina Buividavičiūtė pristatys savo poezijos knygą „Kelionių“.
 
Tai – trečioji poetės knyga. Ją sudaro trys skyriai. Pirmame, pasitelkdama nuorodas į mitus, literatūrą ir filmus, Lina Buividavičiūtė svarsto apie ribiškumą, moteriškumą ir motinystę, čia atspindimas tam tikras istorinis ir kultūrinis laikotarpis. Antrame autorė kalba apie buvimą priklausomam ir kopriklausomam, įvardija ir analizuoja žmogaus manijas, nuokrypius, perversijas. Nors atsispiria nuo asmeninių patirčių, vis dėlto poetė vien asmeniškumais neapsiriboja – žvelgia plačiau ir giliau, gvildena socialinius, kartos ir tautos istorijos aspektus. Trečiasis skyrius – lyg žingsnis tolyn nuo ankstesnėse autorės knygose plytėjusių „tamsiųjų“ erdvių, vengiant įnoringo pozityvumo, tačiau matant ir kitą „gaubto“ pusę, be perdėtos juodregystės, bet ir be rožinių akinių: rašoma apie atrandamą santykį su tikėjimu, su kitu ir pačia savimi.
 
Lina Buividavičiūtė (gim. 1986) – poetė, literatūros kritikė, kultūros apžvalgininkė. VU Kauno fakultete studijavo filologijos mokslus. Dirba VU lektore, yra laisvai samdoma tekstų kūrėja. 2017 m. išleido pirmą poezijos knygą „Helsinkio sindromas“, o 2021 m. pasirodė antra – „Tamsieji amžiai“. Pastaroji pateko į Metų knygos rinkimų penketuką, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspertų kasmet sudaromą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir į portalo 15min.lt geriausių Lietuvos rašytojų metų knygų rinkimų penkioliktuką. Autorė aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūros skaitymuose, performansuose, seminaruose, festivaliuose, konkursuose Lietuvoje ir svetur.
 
Renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

vaizdas2026 m. vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso vertinimo komisijų siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, paskyrė 2025 metų premijas konkurso nugalėtojams ir pagyrimo raštus konkurso dalyviams. Tarp įvertintųjų – ir keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje LMA pagyrimo raštas bus įteiktas dr. Jonui Baniui (Fizikos fakultetas, FF) už mokslinį darbą „Mikrolazeriais pagrįsti parametriniai šviesos šaltiniai: derinamų subnanosekundinių impulsų link“.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premijos skirtos dviem VU mokslininkams – dr. Andriui Žučenkai (Medicinos fakultetas, MF) už mokslinį darbą „Inovatyvus ir biožymenimis grįstas ūminės mieloleukemijos gydymas Lietuvoje“ ir dr. Andriui Sakalauskui (Gyvybės mokslų centras) už mokslinį darbą „Savitos alfa-sinukleino agregatų struktūros formavimasis dirbtiniame smegenų skystyje“. Pagyrimo raštas taip pat bus įteiktas dr. Justinai Račaitei (MF) už mokslinį darbą „Paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, emocinių ir elgesio sunkumų vertinimas naudojant ASEBA metodiką“.

LMA vardinė Adolfo Jucio (teorinės fizikos) premija paskirta prof. Dariui Abramavičiui (FF) už mokslinį darbą „Relaksacinių procesų molekulėse teorija ir modeliavimas“.

LMA kartu su Jaunąja akademija taip pat paskelbė 2025 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatus. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijos skirtos VU studentams: magistrantui Vidui Krušinskui (Teisės fakultetas) už darbą apie nepilnamečių baudžiamąją justiciją Lietuvoje, magistrei Viltei Stukaitei (Filologijos fakultetas, FlF) už tyrimą apie Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultą LDK unitų Bažnyčioje, magistrei Eglei Navickaitei (Kauno fakultetas) už darbą apie oralumo ir rašto struktūrų sąveiką, bei vientisųjų studijų studentei Gabijai Beglecovaitei (TF) už tyrimą apie Europos Sąjungos sankcijų ir investuotojų apsaugos santykį.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premijos skirtos magistrui Domantui Burbai (FF) už darbą apie dvimates topologines tamsiąsias būsenas gardelėse ir magistrantui Rokui Lemežiui (FF) už kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje premija skirta magistrei Elzei Buslavičiūtei (Chemijos ir geomokslų fakultetas) už pelkių vandens lygio svyravimų stebėsenos optimizavimą naudojant SAR palydovinius duomenis.

Technikos mokslų skyriuje pagyrimo raštas bus įteiktas magistrui Aristidui Lukui Končiui (Kauno fakultetas) už mokslo darbą apie finansinių dokumentų transformacijų autentiškumo tikrinimo prototipą.

Konkurso nugalėtojams premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime 2026 m. balandžio mėnesį.