Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas studentas Dovydas Saldis – Lietuvoje garsėjantis stand-up komedijos atstovas. Pakalbintas jis patvirtina seną tiesą: nėra nieko juokingesnio už gyvenimą, jei tik sugebi iš jo pasijuokti. Vis dėlto gebėjimas scenoje juokingai atpasakoti tai, kas mintyse atrodė taip aišku, reikalauja nuolatinės praktikos net ir iš pačių talentingiausių. Po inžinerijos mokslų bakalauro humanitarinius mokslus pasirinkęs vaikinas džiaugiasi, kad filologijos studijos padėjo pasirinktam žanrui suteikti teorinį pagrindą, o įgytos žinios leidžia kryptingai tobulėti mėgstamoje veikloje.

D. Saldis prisipažįsta, kad, nors ir nuoširdžiai išanalizavo stand-up žanrą, savęs šios srities novatoriumi nelaiko – todėl baigiamojo darbo apie tai rašyti neišdrįso. Siekdamas likti kuo arčiau sau artimos srities, jis pasirinko nagrinėti ironiją – reiškinį, kuris dažnai siejamas su komiškumu. Įkvėptas kūrybinio rašymo studijų, Dovydas puoselėja svajonę tapti bent vienos geros knygos autoriumi, tačiau sako jau susitaikęs su nuolatiniu kismu ir tiesiog mėgaujasi patirtimis čia ir dabar – darydamas tai, kas labiausiai traukia.

Jau visai netrukus VU Šv. Jonų bažnyčia ir kitos iškilmingoms ceremonijoms pasirinktos vietos prisipildys studijas baigusių studentų šurmulio – vyks diplomų teikimai. Artėjant šiai šventei primename, kad jos metu kviečiame studentus puoštis VU kepurėle.

„Studentiška kepurėlė – ypatingas simbolis studentams ir studentėms, skiriamasis ženklas, kuris leidžia dar labiau susitapatinti su mūsų Alma Mater ir su studentiška jėga eiti į priekį. Dėvėdami kepurėlę parodome, kad esame Vilniaus universiteto bendruomenės dalis, priimanti ir puoselėjanti universiteto tradicijas ir vertybinį pamatą“, – sako VU SA prezidentė Klėja Merčaitytė.

Mokslo metų pabaigos šventė – puiki proga prisiminti mūsų akademines šaknis ir parodyti pasididžiavimą VU bendruomene. Kepurėlės ne tik išskiria VU absolventus iš kitų aukštųjų mokyklų, bet ir leidžia išlaikyti vienodą, atpažįstamą stilių. Be to, per vasaros diplomų teikimus tai – ir kur kas patogesnis pasirinkimas.

VU kepurėlė yra simbolis, kuris atspindi VU akademinę dvasią, pagarbą žinioms ir bendruomeniškumą. XVI a. jėzuitų įkurtame universitete kepurėlė buvo vienas iš svarbiausių priklausymo akademinei bendruomenei ženklų – ji reiškė studento atsidavimą mokslui, žinių siekimą ir pagarbą universitetui. Būtent tai paskatino atgaivinti studentiškų kepurėlių tradiciją ir šiandien.

VU kepurėlių ir kitos atributikos galima įsigyti internetinėje parduotuvėje ir VU atributikos fizinėje parduotuvėje Šv. Jono g. 12, Vilniuje (įėjimas iš Pilies g.).

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika kviečia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones, įvairias organizacijas bendradarbiauti: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, pateiks konkrečios įmonės prekės ženklo analizę ir tobulinimo planą.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika kviečia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones bei įvairias organizacijas bendradarbiauti: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, pateiks konkrečios įmonės prekės ženklo analizę ir tobulinimo planą:

- atliekama prekės ženklo analizė remiantis viešai prieinama informacija;
- pateikiamas pagrįstas prekės ženklo vystymo planas;
- rekomenduojama prekės ženklo marketingo strategija;
- gyvai arba nuotoliu pristatomi rezultatai.

Pasak dėstytojo ir projekto vadovo, laimi abi pusės: įmonė, pasidalijusi savo gerąja patirtimi, gauna ne tik prekės ženklo analizę, bet ir konkretų jo tobulinimo planą, teikiantį naudą verslui, o studentai įgyja vertingos praktinės patirties.

Susidomėjusius kviečiame iki 2025 m. rugsėjo 1 d. pildyti anketą ČIA.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika su antro kurso magistrantais jau trejus metus kviečia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones bei organizacijas bendradarbiauti: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, teikia įmonės prekės ženklo analizę ir tobulinimo planą. Net ir nešališkos akademinės iniciatyvos „Jūsų prekės ženklui tobulinti“ patirtys rodo, kad marketingo profesionalai dažnai vertinami skeptiškai, o tai atitinka marketingo rinkoje žinomą tendenciją, kad dažnai konsultantų ir užsakovų santykiuose vyrauja nepasitikėjimas.

„Marketingo veikla pirmiausia yra žmogiško bendravimo menas ir strategija“, – sako docentas G. Romeika, priduriantis, kad tai gebėjimas aiškiai perteikti vertę, suprasti auditorijos poreikius ir veikti strategiškai.
Susikalbėjimą tarp prekės ženklo savininko ir marketingo profesionalo jis laiko vienu esminių kriterijų siekiant užsibrėžtų tikslų, o akademines žinias – puikiu atspirties tašku. Dėstytojas tikisi, kad darbas su realiais atvejais ir komunikavimas su prekės ženklo savininku taps reikšminga patirtimi abiems pusėms siekiančioms ne tik momentinio rezultato, bet ir ilgalaikio pokyčio šios srities kultūroje.

VU KnF studentai, pavasario semestre klausę Žmogiškųjų išteklių valdymo dalyko (dėst. doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė), įgytas teorines žinias, susijusias su įvairiomis žmogiškųjų išteklių valdymo (ŽIV) veiklomis, taikė praktikoje. Ekonomikos ir vadybos bakalauro trečio kurso studentai ir Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bakalauro antro kurso studentas, suskirstyti į keturias komandas, atliko praktinę užduotį, apsilankydami pasirinktose įmonėse: UAB „Kauno autobusai“, MB „Dagilė Team“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Krasta Auto“.

„Vizito metu studentai kalbėjosi su organizacijų atstovais ir domėjosi, kaip įmonėse vykdomos žmogiškųjų išteklių veiklos. Jie aiškinosi, kaip vyksta darbuotojų paieška, atranka, įvedimas į darbo procesą, motyvavimas, karjeros planavimas ir kitos tradicinės personalo valdymo veiklos. Taip pat studentai sužinojo, kaip organizacijos prisitaikė prie pandemijos iššūkių, kokių pokyčių ji pareikalavo, kaip taikomos tvarumo (žaliojo ŽIV) iniciatyvos, kaip naudojamas dirbtinis intelektas žmogiškųjų išteklių srityje“, – aiškina dėstytoja doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė.