Aktualijos

Kalėdiniu laikotarpiu žiniasklaida ypač dažnai pasitelkia Jėzaus Kristaus atvaizdą – vieną ryškiausių Vakarų kultūros simbolių. Šiandieninėje vizualinėje kultūroje jis veikia kaip daugiaprasmis simbolis, peržengiantis griežtai religinį kontekstą. Šį reiškinį tyrinėja VU Kauno fakulteto docentės Aistė Vitkūnė-Bajorinienė ir Eglė Gabrėnaitė. Taikydamos socialinės semiotikos ir retorinės analizės metodus, jos nagrinėja, kaip žurnalų viršeliuose iš Jėzaus atvaizdo kuriamos sakralumo ar pasaulietiškumo reikšmės. Tyrimas atskleidžia, kad šis simbolis veikia ne tik kaip religinių vertybių ženklas, bet ir kaip priemonė patraukti dėmesį bei provokuoti diskusijas.

Šiandienės Kalėdų tradicijos yra ilgų istorinių, religinių ir kultūrinių procesų rezultatas. Jose susipina krikščionybė, pagoniški papročiai ir net sėkmingiausi modernios komercijos triukai. Formuojant ir skleidžiant šviesų, romantiškai sentimentalų Kalėdų švenčių įvaizdį visame pasaulyje itin svarbus buvo grožinės literatūros vaidmuo. Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakultete visuotinę ir anglų literatūrą dėstančios prof. Jadvygos Krūminienės, būtent vokiečių romantiko E. T. A. Hofmano literatūrinė pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ ir karalienės Viktorijos laikų rašytojo Čarlzo Dikenso kalėdinė proza tapo pagrindu universaliam modeliui, kuris netruko tapti neatsiejamu kino, televizijos, prekybos centrų ir reklaminių plakatų turiniu.

„Grožinė literatūra ne tik formavo Kalėdų tradicijas, bet ir mokė matyti jose bendrystę, atjautą, džiaugsmą ir viltį. Skaitymas leidžia atpažinti kultūrinius ženklus, suvokti jų prasmę ir giliau suprasti pasaulį, kuriame gyvename“, – sako mokslininkė.

(1926–2025)

Nors tau ir du, ir tris gyvenimus pridurtų,
vis tiek ateis diena – turėsi žengti kitur…

Šie beveik prieš tūkstantį metų ištarti Rytų poeto žodžiai šiandien skamba ne kaip perspėjimas, o kaip ramus priminimas: kiekviena kelionė turi pradžią ir pabaigą, o jos vertę nusako ne dienų skaičius, bet paliktas šviesos pėdsakas.

Prieš pat didžiąsias metų šventes, nesulaukusi savo šimtojo gimtadienio – pritrūko vos 35 dienų, – Amžinybėn išėjo Janina Rumšienė. Moteris, kurios buvimas beveik dvidešimt metų tyliai laikė ir telkė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bendruomenę.

Gruodžio 12 d. 17.30 val., Tarybos menėje vyks naujai susikūrusios VU KnF Teatro grupės „Miražas“ premjera „TAI… KĄ VEIKIAM?“
Šmaikštus ir šiltas studentų spektaklis apie šventes ir mūsų pačių kasdienybę.

Ši premjera, tai nuotaikingas pasakojimas apie studentų grupę, bandančią išsiaiškinti, ką iš tiesų reiškia didžiosios metų šventės. Tai istorija, pašiepianti nusistovėjusias visuomenės normas, kuri leis ne tik kartu pasijuokti, bet ir privers susimąstyti.
KO MUMS TRŪKSTA? O GAL KAIP TIK – TURIME PER DAUG?

Vieta: VU KNF Tarybos menė (Muitinės g. 12, IV korpusas)
Nepraleiskite šios vienintelės progos!