Aktualijos

Klimato kaitos iššūkiai, energetikos transformacija ir siekis kurti tvarią ekonomiką tampa vienomis svarbiausių politinių, ekonominių ir socialinių darbotvarkės temų. Tačiau technologiniai sprendimai ir politinės strategijos savaime negarantuoja sėkmingos transformacijos. Vienas esminių veiksnių, įgalinančių perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, yra visuomenės palaikymas ir įsitraukimas. Būtent šiai aktualiai ir kompleksiškai temai skirta Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų profesorės dr. Astos Mikalauskienės, vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Štreimikienės ir mokslo darbuotojo dr. Igno Mikalausko monografija „Public Acceptance of Green Growth and Decarbonization“ (liet. „Visuomenės pritarimas žaliojo augimo ir dekarbonizacijos politikai“).

Socialinė tvarios transformacijos dimensija

„Monografijoje nagrinėjame visuomenės požiūrio ir dalyvavimo svarbą, įgyvendinant žaliojo augimo ir dekarbonizacijos procesus“, – pasakoja profesorė Asta Mikalauskienė. Mokslininkės tyrimai apima darnumo vertinimą, tvarios elgsenos formavimąsi, socialinės atsakomybės raišką. Ji yra daugelio tarptautinių mokslinių publikacijų autorė, aktyviai prisidedanti prie tvarumo tyrimų plėtros. „Knygoje pateikiame išsamią teorinę analizę, empirinius tyrimus ir praktinius pavyzdžius, kurie atskleidžia, kaip visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena gali paspartinti arba sulėtinti perėjimą prie tvarios, mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, nes žaliojo augimo transformacija reikalauja reikšmingų infrastruktūros pokyčių, naujų vartojimo įpročių ir socialinių sprendimų,“ – aiškina A. Mikalauskienė.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto absolventė, ilgametė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja docentė dr. Birutė Briaukienė skaitys paskaitą apie anagramas remdamasi savo parašyta knyga ,,Raidžių tėkmė – žodžių gelmė“.
Paskaitoje bus aptarta, kaip apie 12 tūkstančių abėcėlės seka surašytų bendrinių žodžių padeda atskleisti lietuvių kalbos dinamiškumą, lankstumą ir galimybę kurti naujas prasmes iš esamų elementų bei prisitaikyti išlaikant pagrindinę priemonę – žodį. Kiekvienos eilutės žodžių seką galima skaityti palindromiškai – iš kairės į dešinę arba iš dešinės į kairę. Palindromas yra savitas kalbinis reiškinys, turintis gilų semantinį ir struktūrinį poveikį. Net keičiant kryptį jis išlaiko savo prasmę (jeigu gebama ją įžvelgti). Žodžiai – minčių vedliai. Jie gali mintis atvesti į kalbą ir jas įprasminti. Pakanka paskaityti eilutę arba paieškoti dominančio žodžio ar žodžių grandinėlės minčiai įžodinti. Gal rasite žodžių žaismo pavyzdžių, o gal pateksite į žodžių vingrybes?

Paskaita vyks kovo 17 dieną 12 val. 18 auditorijoje.

Renginį organizuoja Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto studijų programos Lietuvių filologijos ir reklamos komitetas ir Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyrius.
Kviečiame dalyvauti.

Šį pavasarį, kovo 13 d., Kaune lankysis Ryan Davis iš JAV. Vizito metu jis ves mokymus „Southwestern Advantage“ studentams, tačiau taip pat būtų atviras galimybei skaityti kviestinę paskaitą VU Kauno fakulteto studentams.

Ryan yra patyręs pranešėjas, gebantis lengvai užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis. Pastaraisiais metais jis skaitė paskaitas Rygos technikos universitete, Estijos verslo mokykloje, Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokykloje, Vilnius Tech bei Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.

Šių metų jo paskaita „Leadership In Action: What Works, What Fails“ orientuota į praktinius įrankius, padedančius ugdyti lyderystę ir kurti aiškią viziją. Ryano paskaitos sulaukė labai gero studentų ir universitetų atstovų įvertinimo, todėl džiaugtumėmės galėdami suplanuoti keletą jo pasirodymų ir šiais metais. Paskaita vyks kovo 13 d. 13.45 val., V. Gronsko auditorijoje.

Ryan Davis yra kilęs iš Nešvilio (Tenesio valstija, JAV). Jis 8 metus dirbo „Southwestern Advantage“ pardavimų ir lyderystės programoje, per kuriuos susitiko su daugiau nei 20 000 potencialių klientų ir tapo vienu iš geriausių visų laikų pardavėjų, pasirašęs sutartis su daugiau nei 2 000 klientų. 2011 m. jis buvo pakviestas dirbti į kompanijos centrinę būstinę Nešvilyje, kur specializavosi verslo plėtroje per socialinių tinklų rinkodarą, o vėliau buvo paaukštintas iki Pardavimų vystymo direktoriaus. 2020 m. pavasarį Ryan pradėjo kurti ir vystyti „Southwestern LEΔD“ – tarptautinę lyderystės ugdymo ir mentorystės programą, skirtą padėti jauniems žmonėms ugdyti įgūdžius ir vertybes, reikalingas gyvenimo tikslams pasiekti. Iki šiol jis mokė daugiau nei 10 000 jaunų profesionalų JAV ir Europoje.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kviečiame kovo 10 d. 11:15 val. II korpuso fojė prie prof. V. Gronsko auditorijos visą fakulteto bendruomenę susiburti bendrai, prasmingai ir pakiliai akimirkai – kasmetinei akcijai „Giedokime himną drauge“.

Ši graži tradicija kviečia stabtelėti, pajusti bendrystę ir kartu sugiedoti Lietuvos himną, įprasminant laisvės vertę bei mūsų bendruomenės vienybę.

Programoje – tautinė muzika ir bendra bendruomenės nuotrauka.

Dalyvauja:

VU KnF Akademinio dainavimo studijos „Veni Gaudere“ solistės

VU KnF folklorinis ansamblis „Uosinta“

Kviečiame studentus, dėstytojus, darbuotojus – giedokime ir švęskime laisvę kartu!

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lituanistai kviečia moksleivius dalyvauti kreatone „išsiKALBĖK“ ir kurti reklamos šūkius, skirtus gimtajai kalbai. VU Kauno fakultetas kviečia visus Lietuvos I–IV gimnazijos klasių moksleivius dalyvauti kreatone „išsiKALBĖK“. Kursime reklamos šūkius, skirtus gimtajai kalbai. Trumpus. Taiklius. Įsimenančius.

Esi kūrybingas, domiesi gimtąja kalba, literatūra, kultūra ir istorija? Nori mokytis kurti įsimintiną reklamą?

Kovo 16 dieną atvyk į VU Kauno fakultetą! Čia sužinosi, kuo socialinė reklama skiriasi nuo komercinės, kodėl vienas šūkis gali būti paveikesnis už ilgą kalbą, kaip reklama atkreipia dėmesį į visuomenės problemas ir skatina keisti požiūrį bei elgesį.

Reklamos ir šūkio kūrimas prasideda nuo problemos įvardijimo. Sieksime suprasti, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi vartoti anglų kalbą. Gal lietuvių kalba pernelyg siejama su mokykla, taisyklėmis ir vertinimu, todėl nebejaučiama kaip kūrybos ar asmeninės tapatybės erdvė? Galbūt ji laikoma savaime suprantama, todėl nepastebimas jos skambesys ir raiškos galimybės? Drauge bandysime apibrėžti problemą ir ieškosime kūrybinių sprendimų. Aiškiai suformuluota problema leidžia kryptingai pasitelkti žodį ir vaizdą bei kurti paveikų, argumentuotą reklamos šūkį.