Aktualijos

VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė išrinkta Vilniaus universiteto Senato pirmininkės pavaduotoja. Tai reikšmingas įvertinimas ne tik ilgametei Senato narei, bet ir visai Kauno fakulteto bendruomenei. Eidama Senato pirmininkės pavaduotojos pareigas profesorė vadovaus Senato Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų komisijai.

„Senato pirmininkės pavaduotojos pareigos yra didžiulis mano dvylikos metų darbo Senate įvertinimas. Jis rodo kolegų pasitikėjimą ir tikėjimą. Stengsiuosi nenuvilti nei fakulteto, nei Senato kolegų, atstovaudama ne tik Kauno fakulteto, bet ir viso universiteto bendruomenei“, – sako profesorė.

Liepos 8–10 d. VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Oppositional Engagement of Women in Authoritarian and Totalitarian Systems of the 20th Century: Poland in a Comparative European Perspective (1919–1989)“ (liet. „Moterų opozicinis įsitraukimas į autoritarines ir totalitarines XX amžiaus sistemas: Lenkija lyginamojoje Europos perspektyvoje (1919–1989 m.)“) Augustave, Lenkijoje. Konferencijoje diskutuota apie moterų vaidmenį XX amžiaus Europos istorijoje, jų pasipriešinimą autoritariniams ir totalitariniams režimams bei šių patirčių tyrimų perspektyvas.

Save kaip pradedančią kūrėją įvardijanti Rugilė Ulytė idėjų ieško lietuvių literatūroje ir nebijo ryšėti skaros – stiliaus detalės, kurią įkvėpė rašytoja Žemaitė. Prieš pusmetį su grupe debiutavusi „Eurovizijos“ atrankų scenoje, Rugilė sėkmingai gilina literatūros ir kūrybinio rašymo žinias Vilniaus universiteto Kauno fakultete.

Autentiško skambesio paieškos

Muzikos pasaulyje jauniems kūrėjams savito skambesio paieškos neretai tampa iššūkiu. R. Ulytė teigia, kad kurti pradėjo vėlai, jau sulaukusi pilnametystės. „Iš pradžių atrodė, kad nežinau, apie ką rašyti. Juk tiek daug dainų jau sukurta, todėl atrasti savo savitą skambesį ir temas tikrai nėra lengva. Žinoma, jei norėčiau, dainą galėčiau parašyti ir per savaitę, tačiau vargu, ar ji būtų man iš tikrųjų artima. Autentiškos kūrybos procesas, atspindintis mane pačią, reikalauja laiko ir erdvės dainai gimti, todėl sakyčiau, kad didžiausias kūrybos iššūkis man yra kantrybė, nes viskas ateina su laiku“, – pasakoja ji.

Nors jaunosios kūrėjos muzikinė karjera prasidėjo neseniai, jos kūryba jau spėjo sulaukti visuomenės dėmesio. Šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje R. Ulytės daina „Ikona Žemaitė“ pateko į finalą, tapo viena labiausiai aptariamų dainų ir paskatino klausytojus iš naujo atrasti lietuvių literatūros klasikės kūrinius.

Apie rašytojos Žemaitės kūrybą parašyta daug monografijų, tačiau R. Ulytė sugebėjo ją pristatyti kitaip, atsisakydama įprastų stereotipų. „Žemaitės gyvenimas yra labai aktualus ir įdomus jaunam žmogui. Iš jos tikrai galima semtis įkvėpimo, tačiau apie tokias iškilias asmenybes dažniausiai kalbama gana oficialiai, nes jos mums lieka tik nespalvota nuotrauka vadovėlyje. Aš norėjau sukurti jaunatvišką interpretaciją, kad kiekvienas jaunas žmogus suprastų, kokia įdomi buvo jos biografija. Norėjau, kad per lietuvių kalbos pamoką pradėję skaityti Žemaitės kūrybą mokiniai jau žinotų, kokia ji buvo ypatinga moteris, todėl verta pažinti ir jos gyvenimą, ir kūrybą“, – teigia atlikėja.

Birželio 10 d. – liepos 9 d. VU Kauno fakultete vyko Lietuvių kalbos ir kultūros kursai užsieniečiams. Kursuose dalyvavo 12 studentų, tarp jų 4 iš Latvijos, 3 iš Turkijos, 1 iš Lenkijos, 1 iš Vokietijos, 1 iš Kazachstano ir 2 lietuvių kilmės studentai iš JAV. Lietuvių kalbos dalyvius mokė doc. dr. Saulutė Juzelėnienė ir doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, su lietuvių kultūra supažindino doc. dr. Rita Baranauskienė ir doc. dr. Saulutė Juzelėnienė.

Kursų dalyviai dalyvavo intensyviose lietuvių kalbos ir kultūros paskaitose, domėjosi Lietuvos ir Kauno istorija, daile, muzika, tautiniais šokiais, literatūra, kinu, lietuvių kulinarijos paveldu. Susidomėjimą kursais skatino noras pramokti archajinės kalbos, palyginti ją su savo gimtąja kalba, sužinoti daugiau apie lietuvių kalbos istoriją.

Vieniems studentams lietuvių kalbos paskaitos suteikė galimybę išmokti lietuvių kalbos pagrindų ir kursų pabaigoje su dėstytojais ir kitais studentais bendrauti A1 lygio frazėmis. Kitiems studentams kursai leido siekti aukštesnio lietuvių kalbos lygio, lietuviškai kalbėti paskaitų ir ekskursijų metu.

Liepos 13 d. 15 val. prasideda papildomas Vilniaus universiteto (VU) priėmimo į antrosios pakopos studijas etapas. Stojantieji į magistrantūros studijų programas vis dar gali pretenduoti į laisvas valstybės finansuojamas vietas. Prašymai studijuoti teikiami VU internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje.

Papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas tęsis iki rugpjūčio 24 d. 12 val. Po pirmojo ir antrojo etapų į magistrantūros studijas priimtų studentų skaičius siekia daugiau nei 1700.