Darius_Dilijonas_Feed_1080x1080.jpg„Mokslo ir pažinimo kelias – tai nuolat vykstantys eksperimentai ir bandymai atsakyti į įvairius klausimus“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto lektorius, FinTech ekspertas, partnerystės profesorius dr. Darius Dilijonas. Pasak profesoriaus, šie eksperimentai vyksta sklandžiau, kai sukuriamas glaudus santykis tarp dėstytojo ir studentų, skatinamos diskusijos ir autonomija, o dėstytojas geba komunikuoti ir neformaliai, demonstruoti lyderystę, meistriškumą ir tikslingumą.

Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?

Dėstytojas jokiu būdu negali apsiriboti tik formaliu bendravimu, nes be kai kurių neformalių dalykų, pavyzdžiui, žmogiško ryšio ir supratimo, studijų procesas tiesiog būtų nekokybiškas. Dėstytojas turi gebėti paklausti studentų, kaip jie jaučiasi, ar suprato, kas jiems pasakojama, ar suteikta informacija yra reikšminga, taip pat svarbu suprasti studentams kylančias problemas ir kalbėti jiems suprantama kalba.

SKAITYTI PLAČIAU: https://www.vu.lt/atverkpasauliklausimais

Gegužės 06–07 dienomis vyko tarptautinė mokslinė konferencija “Dialect Translation in Multimedia”. Nuo 2002 m. skirtinguose Europos universitetuose vykstantis renginys pirmąkart organizuotas Lietuvos mokslininkų ir pirmąkart vyko nuotoliniu būdu. Aštuntąją „Dialektų vertimas multimedijoje“ konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF)  Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto (KLVSI) mokslininkai.

MicrosoftTeams-image_4.pngKonferencijos organizacinio komiteto pirmininkė D. Satkauskaitė prisiminė, kaip organizuojant septintąją MMDT konferenciją buvo įsitraukta į mokslinę ir organizacinę veiklą: „Septintosios MMDT konferencijos pagrindinis organizatorius doc. dr.  Klaus Geyer dar 2017 m. rudenį parašė laišką ir pakvietė  prisijungti prie mokslinio komiteto ir padėti organizuoti konferenciją, atrinkti pranešėjus sudaryti programą. O jau per pačią konferenciją Pietų Danijos universitete Odensės mieste vienos kavos pertraukėlės metu pasiūlė organizuoti aštuntąją konferenciją VU Kauno fakultete“. „Jūs juk atliekate tiek įvairiausių tyrimų, susijusių su vertimu įvairiose medijose, be to, vykdote audiovizualinio vertimo studijas ir bakalauro, ir magistro lygmeniu, tikrai turite pakankamai įdirbio organizuoti konferenciją, skirtą kalbinių variantų vertimo įvairiose medijose klausimams“, –  motyvavo doc. dr. Klaus Geyer. 

Konferencija Kaune buvo suplanuota 2020 m. gegužę, tačiau dėl pandemijos ją teko nukelti. Vietinio organizacinio komiteto nariai (prof. dr. D. Satkauskaitė, doc. dr. S. Biržietienė, doc. dr. R. Kudirka, doc. dr. L. Niedzviegienė, jaun. asist. L. Abraitienė ir asist. dr. J. Astrauskienė) vylėsi, kad 2021 m. situacija bus palankesnė pasikviesti pranešėjus atvykti į VU KnF. Deja, planus teko keisti dar kartą ir gana skubiai persiorientuoti į virtualios konferencijos modelį. 

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – į nuotolinę konferenciją užsiregistravo naujų pranešėjų iš tokių tolimų šalių kaip Kolumbija ar Australija. Kažin, ar jų būtume sulaukę, jei konferencija būtų vykusi tradiciškai. Iš viso MMDT8 pranešimus skaitė dialektologai, audiovizualinio vertimo ir medijų tyrėjai iš 12 šalių, aktyviausiai dalyvavo italai, lenkai ir ukrainiečiai. 

 Pirmą konferencijos dieną plenarinius pranešimus skaitė Tartu universiteto (University of Tartu, Estija) profesorius dr. Luc van Doorslaer ir Lodzės universiteto (University of Łódź, Lenkija) profesorius dr. Łukasz Bogucki. Prof. dr. Luc van Doorslaer savo pranešime kalbėjo apie transmedialumo ir tarpdalykiškumo iššūkius. O prof. Łukasz Bogucki pristatė klausytojams relevantiškumo teoriją ir jos taikymą subtitruose. Antrąją konferencijos dieną plenarinės pranešėjos profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė ir profesorė dr. Daiva Aliūkaitė lietuvių tarmių pavyzdžiu atskleidė, kaip kalbos variantiškumo prasmę kuria paprastasis kalbos bendruomenės narys bei kaip šis matymas skiriasi nuo tarmių tyrėjo perspektyvos. 

Anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis pranešimus skaitę mokslininkai pasidalijo įžvalgomis apie įvairius vertimo aspektus: nuo tradicinio rašytinio teksto (knygų) iki multimodalaus vertimo ypatumų. Analizuoti  filmų, spektaklių, operos, socialinių tinklų kalbos variantai ir jų vertimo problemos. Pranešėjai gilinosi į dubliavimo, užklotinio vertimo, subtitravimo, taip pat ir pritaikymo aklųjų ir kurčiųjų bendruomenėms būdus. 

Nors konferencija ir nuotolinė, konferencijos dalyviai turėjo galimybę virtualiai susipažinti su Lietuvos liaudies buities muziejumi, jo eksponatais, išgirsti tradicinės lietuvių liaudies muzikos bei susipažinti su kai kuriais papročiais. Kavos pertraukėles paįvairino organizatorių vaikų atliekami muzikos kūriniai bei žaisminga „Kahoot“ viktorina apie Lietuvą ir vykstančią konferenciją. 

Konferencijos dalyviams didelį įspūdį paliko puikiai organizuotas renginys ir įkvepiantys pranešimai. Kaip teigė Andrii Kozachuk, pranešimą “Translation of Song Lyrics from Lithuanian into Ukrainian: System of Transformations” pristatęs svečias iš Ukrainos: “I liked everything”.

Renginio koordinatorė Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė dėkojo savo puikiai komandai: už jų entuziazmą, kūrybiškas idėjas, operatyvų ir darnų darbą. „Sulaukėme tikrai daug teigiamų atsiliepimų iš dalyvių. Kai kurie sakėsi pirmąkart dalyvavę nuotolinėje konferencijoje ir turėję abejonių, kaip viskas pavyks, tačiau buvo labai maloniai nustebinti. Kiti pabrėžė, kokie įvairūs, įdomūs ir įkvepiantys buvo pranešimai. Teigiamai įvertinta ir kalbų įvairovė, kultūrinė programa ir organizatorių malonūs siurprizai per kavos pertraukėles. Pirmą kartą virtualiai vykusios konferencijos organizatoriai džiaugiasi sklandžia renginio eiga, įtraukiančiais ir informatyviais pranešimais ir galimybe bendradarbiauti su tyrėjais iš kitų šalių. Organizatoriai tiki, kad tokie renginiai skatina naujausių tyrimų sklaidą bei stiprina tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą. 

Gerbiami Studentai ir Dėstytojai,tehhub.jpg

Screenshot.pngVilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) paskelbė konkursą vardinei stipendijai gauti. Vardinė stipendija bus skiriama už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą.

Kandidatuoti gali patys studentai bei kandidatus gali siūlyti jų darbų vadovai. Konkurse kviečiame dalyvauti VU bakalauro bei magistro studijų studentus ir absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų kategorijų.

Po vieną 300 eurų stipendiją yra skiriama šiose kategorijose:

  • „Technologijos visuomenės raidai“ – už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą;
  • „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ – už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi;
  • „Inovacijos gyvenimui“ – už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti;
  • „Geriausias tarpdisciplininis darbas“ – už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai.

Baigiamieji darbai kartu su papildomais dokumentais priimami iki š. m. birželio 29 d. el. paštu:

Reikalingi pateikti dokumentai:

  • baigiamasis darbas (pdf);
  • autoriaus: vardas, pavardė; elektroninio pašto adresas;
  • informacija apie baigiamąjį darbą: pavadinimas, gynimo data, kategorija, į kurią pretenduojama bei trumpas pagrindimas (iki 100 žodžių), kodėl siūlomą darbą verta pripažinti geriausiu;
  • baigiamojo darbo recenzija.

Iki š. m. liepos 31 d. vyks vertinimas, tuomet Komisija priims sprendimą. Nugalėtojams skirtas apdovanojimų renginys planuojamas š. m. rugsėjo mėn.

Detali informacija skelbiama konkurso kvietime VU Tech Hub el. svetainėje: Dalyvauk VU baigiamųjų darbų konkurse 2021! – VU TechHub bei Facebook paskyroje @vutechhub

Lijana_VUKnFstraipsniui.jpgNuo balandžio 26 dienos Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje Kauno fakulteto (VU SA KnF) pokyčiai – pirmininkės poziciją užėmė studijų programos Lietuvių filologija ir reklama pirmakursė ir Fakulteto bendruomenei skirto leidinio „Visažinis“ idėjos autorė bei vyriausioji redaktorė Lijana Savickienė. Pirmininkė teigia, kad „pagrindinis kadencijos tikslas – skatinti Fakulteto tobulėjimą apjungiant akademinės bendruomenės turimą patirtį su savo jaunatviška energija ir inovatyviomis idėjomis“.

Kas paskatino tapti viena iš Studentų atstovybės Kauno fakultete narių?

Visada žavėjausi aktyviais ir bendruomeniškumą puoselėjančiais studentais, todėl įstojus į Kauno fakutetą nusprendžiau prisijungti prie Studentų atstovybės. Savo kelią šioje organizacijoje pradėjau ankstyvą rudenį, sudalyvavusi pirmajame visuotiniame susirinkime, tiesa, jo metu prisijungiau prie organizacinės srities komandos. Žinoma, karantinas sulėtino gyvenimo tempą ir plačiau atvėrė akis, todėl apšilusi kojas studijose ir pastūmėjusi į priekį žurnalą supratau, kad galiu sau leisti į VU SA KnF veiklą įsitraukti dar aktyviau. Pirmasis toks suvokimas atėjo tada, kai padėjau organizuoti kasmet vykstantį renginį „Sielų upė“, kuriame kartu su kita studente kūrėme renginį atspindintį tekstą naujienų portalams. Tada pirmą kartą pagalvojau apie galimybę daugiau dalyvauti su komunikacija susijusiose veiklose. Gruodį nusprendžiau, kad jeigu jau žengsiu į komunikacijos sritį, tai reikia kaupti žinias ir socialinėje-akademinėje srityje. Vėlgi, kaip Kauno fakulteto studentas be to visapusiškumo (šypsosi).

Kada supratai, kad sieksi VU SA KnF pirmininkės pozicijos?

Kai įsitraukiau į naujas sritis, pasikalbėjau su tuometine VU SA KnF pirmininke Neda Žutautaite, kuri domėjosi mano ateities planais šioje organizacijoje. Pamenu, gana tvirtai atsakiau, kad norėčiau būti koordinatore, o tada, jeigu studentams patiks mano idėjos, keliami tikslai ir darbo pobūdis – siekčiau būti pirmininke. Taigi, sausį jau buvau komunikacijos koordinatorė, o balandžio 26 d. vykusioje VU SA KnF ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvau išrinkta naująja padalinio pirmininke.

Kokie pagrindiniai principai, kuriais ketini vadovautis?

Prieš kandidatuodama iškėliau sau labai aiškią viziją, kad darbe, kurį atliksiu, visada remsiuosi keliais principais – išklausyti, įsiklausyti ir veikti. Tikiu, kad pagarba kito asmens nuomonei, gebėjimas ją konstruktyviai įvertinti ir remtis ja siekiant mūsų visų bendro tikslo – sėkmingai atstovauti studentų nuomonei – gali pasiekti daug. Žinoma, komunikacija yra svarbus kokybiško darbo aspektas, tačiau planuoju ir veikti, ne tik diskutuoti. Tikiu, kad veiklos, kuriomis užsiėmiau iki šiol, sukauptos žinios, padės sklandžiau judėti į priekį.

Kokius pokyčius bandysi inicijuoti pirmiausia?

Kadencijos metu iškėliau sau nemenką kiekį tikslų, tačiau noriu pradėti nuo šių – nuolatinių psichologinių konsultacijų įtvirtinimo Fakulteto bendruomenei bei kelių studentiškų iniciatyvų – debatų klubo bei studentų mokslo draugijos. Tiesa, planuoju aktyviai dalyvauti tobulinant visų studijų programų procesus, nes jau dabar turiu konkrečių idėjų, kurios padėtų studentams įgyti daugiau patirties ne tik teorinėje, bet ir praktinėje veikloje. Be jau minėtųjų siekių planuoju įgyvendinti ir dar vieną, mano nuomone, ypatingai svarbų šiuolaikiniame pasaulyje ir tai yra renginio „Sielų upė“ kaita. Manau yra svarbu, kad visuomenė pamatytų, jog atsakingai žvelgiame į ekologijos klausimą ir jis mums rūpi, todėl norėtųsi, kad „Sielų upė“ tai ir atspindėtų. Ne paslaptis, kad iki šiol esame sulaukę kritikos dėl renginio įgyvendinimo metodų, todėl planuoju tai pakeisti paliekant gražią renginio idėją ir kilnų bei žmogišką tikslą.

Tikiu, kad kiti metai bus aktyvūs ir skirti tobulėjimui – pavyko suburti puikią studentų komandą: turime tvirtą nuomonę, esame iniciatyvūs. Todėl žinau, kad dirbsime kokybiškai, atkakliai ir vieningai.

Kauno fakulteto bendruomenė linki didžiausios sėkmės naujajai VU SA KnF pirmininkei ir jos komandai!

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos