Vertimas nėra neutralus: kaip lietuviškas dubliažas keičia vaikų matomus herojus
Ar vertimas iš vienos kalbos į kitą gali pakeisti animacinio filmo esmę? O gal net perkurti veikėjus? VU Kauno fakulteto docentės, Audiovizualinio vertimo bakalauro ir magistro studijų programų pirmininkės ir dėstytojos Jurgitos Astrauskienės tyrimai atskleidžia, kad lietuviškas dubliažas kartais tampa ne tik originalo perkėlimu į kitą kalbą, bet ir reikšmę transformuojančiu procesu – tokiu, kuris gali keisti veikėjų įvaizdį, jų tarpusavio santykius ir tai, kaip žiūrovui pristatomi lyčių vaidmenys.
„Vertimas yra kūrybinis procesas, kuriame prasmė tam tikra apimtimi rekonstruojama“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, ypač animacijoje, kurioje filmai dažniausiai dubliuojami vaikų auditorijai, vertimas tampa pagrindiniu kanalu, per kurį žiūrovas pažįsta istoriją, todėl net ir nedideli vertimo metu atsirandantys pokyčiai gali reikšmingai pakeisti jos prasmę.
Vertimas – nuolatinis kompromisas?
Skirtingai nei tradicinio teksto vertimas, audiovizualinis vertimas apima ne tik darbą su žodžiais. Jame tenka derinti kalbinį tikslumą, vaizdo ir garso dermę, laiko reikalavimus ir techninius apribojimus. Todėl tai yra ne vien kalbų keitimas, bet ir nuolatinis balansavimas tarp tikslumo, natūralumo ir techninių galimybių, siekiant užtikrinti sklandžią žiūrovo patirtį.
„Vertimo sprendimus lemia ne tik lingvistiniai ar kultūriniai skirtumai, bet ir pasirinktas audiovizualinio vertimo būdas bei jo techniniai apribojimai“, – sako doc. J. Astrauskienė. Anot jos, šie apribojimai ypač išryškėja dubliaže, kuriame tekstas turi derėti ne tik su prasme, bet ir su vaizdu – veikėjų kalbėjimo trukme, judesiais ir ekrane matomais veiksmais.
Tai reiškia, kad vertimas dažnai negali būti pažodinis – tekstą tenka trumpinti, perstruktūruoti ar kitaip modifikuoti, kad jis derėtų su vaizdu. Tokiomis sąlygomis vertimas tampa nuolatiniu kompromiso tarp tikslumo ir sklandumo ieškojimu. Vienais atvejais šie pokyčiai yra neišvengiami, kitais – atsiranda erdvė kūrybai. Būtent šioje erdvėje, anot tyrėjos, gali atsirasti ir prasminių poslinkių: nuo subtilių niuansų iki reikšmingesnių veikėjų ar jų santykių interpretacijų.

Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorantė Domantė Vaišvylaitė gins disertaciją „Archetipas kaip jungtis tarp sąmonės ir pasąmonės Algirdo Landsbergio kūryboje“ filologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.