Aktualijos

Lapkričio 17–22 dienomis Vilniaus universiteto Kauno fakultete viešėjo Mihaela Clincu – Europos studijų centro mokslo asistentė, doktorantė ir Rumunijos Alexandru Ioan Cuza universiteto (Jašis) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė. Vizitas vyko įgyvendinant augimo, aplinkos ir tvarios gerovės erdvės analizės projektą SAGES.

Viešnia VU Kauno fakultete lankėsi mokslinių tyrimų vizito metu, kurį koordinavo prof. dr. Virginija Jurėnienė – Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto Kūrybinių industrijų ir inovacijų mokslinių tyrimų grupės vadovė. Vizito metu taip pat buvo organizuotos diskusijos su VU Kauno fakulteto dekanu doc. dr. Giedriumi Romeika, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto vadove Indre Ščiukauske bei akademiniu personalu, vykdančiu kultūros ir kūrybiškumo tyrimus. Diskusijos buvo skirtos SAGES projekto ir instituto vykdomų tyrimų metodologijoms papildyti ir galimoms mokslinėms sinergijoms aptarti. Susitikimai sudarė palankias sąlygas glaudesniam akademiniam bendradarbiavimui ateities Europos mokslinių tyrimų iniciatyvose ir projektuose.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2026-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą --> ePrašymai --> Dėl esamos studijų programos formos, finansavimo, kurso, grupės ir (ar) tvarkaraščio keitimo. 

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.

Kalėdiniu laikotarpiu žiniasklaida ypač dažnai pasitelkia Jėzaus Kristaus atvaizdą – vieną ryškiausių Vakarų kultūros simbolių. Šiandieninėje vizualinėje kultūroje jis veikia kaip daugiaprasmis simbolis, peržengiantis griežtai religinį kontekstą. Šį reiškinį tyrinėja VU Kauno fakulteto docentės Aistė Vitkūnė-Bajorinienė ir Eglė Gabrėnaitė. Taikydamos socialinės semiotikos ir retorinės analizės metodus, jos nagrinėja, kaip žurnalų viršeliuose iš Jėzaus atvaizdo kuriamos sakralumo ar pasaulietiškumo reikšmės. Tyrimas atskleidžia, kad šis simbolis veikia ne tik kaip religinių vertybių ženklas, bet ir kaip priemonė patraukti dėmesį bei provokuoti diskusijas.

Šiandienės Kalėdų tradicijos yra ilgų istorinių, religinių ir kultūrinių procesų rezultatas. Jose susipina krikščionybė, pagoniški papročiai ir net sėkmingiausi modernios komercijos triukai. Formuojant ir skleidžiant šviesų, romantiškai sentimentalų Kalėdų švenčių įvaizdį visame pasaulyje itin svarbus buvo grožinės literatūros vaidmuo. Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakultete visuotinę ir anglų literatūrą dėstančios prof. Jadvygos Krūminienės, būtent vokiečių romantiko E. T. A. Hofmano literatūrinė pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ ir karalienės Viktorijos laikų rašytojo Čarlzo Dikenso kalėdinė proza tapo pagrindu universaliam modeliui, kuris netruko tapti neatsiejamu kino, televizijos, prekybos centrų ir reklaminių plakatų turiniu.

„Grožinė literatūra ne tik formavo Kalėdų tradicijas, bet ir mokė matyti jose bendrystę, atjautą, džiaugsmą ir viltį. Skaitymas leidžia atpažinti kultūrinius ženklus, suvokti jų prasmę ir giliau suprasti pasaulį, kuriame gyvename“, – sako mokslininkė.