tvarumo ataskaitaNuo 2025 m. vis daugiau įmonių turės pateikti nefinansines ataskaitas, kuriose atskleidžiami įvairūs veiklos tvarumo parametrai ir rodikliai. Rengiant tvarumo ataskaitą bus privalu įvertinti ir atskleisti daugiau informacijos nei įprasta. Siekiama įvertinti visą tiekimo grandinę, todėl įmonių tiekėjai ir partneriai bus suinteresuoti sužinoti tvarumo duomenis ir įsipareigojimus. Jau dabar vertindami finansavimo teikimo galimybes bankai prašo su tvarumu susijusios informacijos, o investuotojai siekia „žalių“ investicijų. „Tvarumo ataskaitų išvengti nepavyks ir klysta tie, kurie mano kitaip. Jau labai greitai paliekamas CO2 pėdsakas lems ne tik kredito palūkanų dydį, bet ir tai, ar įmonė kredituojama. Laukia daug administracinio krūvio, kuris arba bus automatizuotas, arba brangiai atliekamas rankomis. O CO2 pėdsako žymuo, gal net po 5 m., bus matomas prie kainos. Gali būti, kad mažiau mokėsime už taršesnį produktą“, – sako Vilniaus universiteto partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas asmeninio archyvo nuotr1

Tvarumo išvengti nepavyks

„Toks reguliavimas netiesiogiai paveiks didžiąją dalį įmonių“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Tvariųjų finansų ekonomika dėstytoja prof. dr. Kristina Rudžionienė. Ji primena, kad dar 2014 m. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (angl. Non-financial Reporting Directive, NFRD) tapo vienu pirmųjų Europos Sąjungos (ES) bandymų reguliuoti įmonių atskleidžiamą nefinansinę informaciją arba informaciją, susijusią su tvarumu. 2019 m. buvo numatyta šios direktyvos peržiūra, kad keičiantis ES tikslams finansavimą būtų galima skirti aplinkai draugiškoms veikloms, o augant duomenų poreikiui – turėti pakankamai patikimos, palyginamos informacijos apie tvarumą. 2022 m. priimta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) išplėtė įmonių atskleidžiamos informacijos apimtį, numatė bendrus tvarumo ataskaitų standartus ir išplėtė tvarumo ataskaitas turinčių rengti įmonių skaičių.

mentoriai studentaiBalandžio 22–26 d. vyksta tradicinis Vilniaus universiteto (VU) renginys „Studentas vienai dienai“. Šiais metais VU moksleiviams ir visiems susidomėjusiems studijomis siūlo unikalias patirtis ir įkvepiančius atradimus, kviečia artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir popaskaitinėmis veiklomis.

Įpusėjus „Studento vienai dienai“ renginių savaitei, pakalbinome VU studentes, anksčiau dalyvavusias šios iniciatyvos renginiuose. Jos sakosi „Studento vienai dienai“ renginiuose ne tik sužinojusios daugiau apie studijas VU, bet ir susipažinusios su studijų aplinka, paskaitų forma ir smagiai praleidusios laiką.

„Studento vienai dienai“ renginiai leidžia pažvelgti į VU kasdienybę iš arčiau ir išsklaidyti visas baimes dėl studijų proceso. Rekomenduočiau dalyvauti kiekvienam moksleiviui, kadangi tai ne tik padės apsispręsti dėl studijų, bet ir smagiai praleisite laiką bei įgysite naujų žinių“, – sako VU Kauno fakulteto Marketingo technologijų bakalauro trečiakursė Milija Baranovskaja. Pasak studentės, šie renginiai jai padėjo nebesibaiminti dėl studijų: „Džiaugiuosi dalyvavusi „Studento vienai dienai“ renginiuose, nes supratau, kad paskaitos nėra tokios „baisios“, kaip man tuo metu atrodė, be to, pamačiau, kad VU dėstytojai su studentais bendrauja kaip su lygiaverčiais partneriais, ir tai mane labai sužavėjo.“

Kad „Studento vienai dienai“ renginiai padeda išsklaidyti abejones ir baimes, pritaria ir VU Kauno fakulteto Marketingo technologijų bakalauro pirmakursė Gabrielė Šidiškytė: „Manau, kad šis renginys padeda geriau susipažinti su VU ir sumažina nežinomumo baimę. Taip pat gali labaipadėti apsisprendžiant, kokią studijų kryptį pasirinkti.“

VU SA KNF pirmininkė Austėja SimonaitytėVilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakultete (VU SA KNF) atskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo įvertinti 2023/2024 metų darbai ir išsirinkta nauja pirmininkė. Atsakomybė vėl tenka bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama studentei.

„Džiaugiuosi, kad esate atsakingai smalsūs“, – šifruodamas SA pavadinimą juokavo VU KNF dekanas doc. dr. Giedrius Romeika. Jis įsitikinęs, kad atsakingas smalsumas yra ypač svarbus siekiant prasmingai išnaudoti studijų laiką ir galimybes. To jis ir palinkėjo studentams (-ėms) – naudotis galimybėmis ir žvelgti plačiau. Dekanas dėkojo studentams (-ėms) už jų nepamainomą indėlį siekiant tobulinti fakulteto studijų procesus ir augantį jų įsitraukimą į fakulteto strateginių tikslų įgyvendinimą.

Ataskaitinei-rinkiminei konferencijai vadovavo VU SA atstovų koordinatorius Simonas Granskas, sekretoriavo Ernestas Žiogas, balsų komisijos nariais (-ėmis) tapo Rokas Stankūnas, Solveiga Pacevičiūtė ir Orinta Kasparavičiūtė.

VU KNF fasadasBakalauro studijos

Studijų kryptis

Studijų programa

Informacija

Informatikos inžinerija:

Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga

1 kursas (2023 m. srautas)– viena laisva valstybės finansuojama vieta

Filologija pagal kalbą:

Lietuvių filologija ir reklama

1 kursas (2023 m. srautas)– viena laisva valstybės finansuojama vieta

Informacijos sistemos:

Marketingo Technologijos

1 kursas (2023 m. srautas)– viena laisva valstybės finansuojama vieta

 

Magistrantūros studijose nėra laisvų valstybės finansuojamų vietų.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2024-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

 Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.

 

Studijų skyrius,

2024 04 24

436236988 817187847101422 4447686347733385936 nMinint 445-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį trečiąjį kartą surengtas mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“. Kauno fakultetui atstovavo Audiovizualinio vertimo studijų programos komanda pavadinimu „Vaiko žvilgsnis“. Prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir Audiovizualinio vertimo 4 kurso studentė Gabija Žvinytė pristatė tyrimą „Kur telkiamas vaikų dėmesys žiūrint dubliuotą animaciją?“.

Temą šmaikščiu pavadinimu „Užrašai: versti negalima palikti“ komunikacijos konkurse pristačiusios fakulteto atstovės džiaugiasi galimybe gyvai išgirsti kitų dalyvių pasirodymus. Pasirodymai nustebimo turinių gilumu ir kūrybiško pateikimo formų įvairove. Šių metų pristatymų temų spektras buvo itin platus, pristatyti tyrimai apie mikrogravitacinę aplinką ritonoviro kristalų auginimui, bičių nuodų naudą, dirbtinį intelektą, metaforas edukacijoje ir kt. Šiais metais „Mokslo sprinto“ konkurse dalyvavo ir Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Jokūbas Kojelis, kuris su VU Gyvybės mokslų centro lektore Audrone Meldžiukiene pristatė naują žvilgsnį į tradicinę mediciną.

„Įspūdžiai dar neatslūgo. Buvo daug įdomių ir tikrai įsimintinų pranešimų. Kaip žiūrovei man patiko pristatymų formatas, tačiau kaip dalyvei tai buvo didelis iššūkis – nelengva į vos kelias minutes sutalpinti visą norimą informaciją, – sako VU Kauno fakulteto studentė Gabija Žvinytė. – Renginys vyko gana neformalioje aplinkoje, tad tai šiek tiek nuslopino jaudulį, kurio tikrai netrūko.“ Gabija pasakoja, kad jaudulį ramino dėstytojos palaikymas, repeticijos ir kruopštus pasiruošimas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku