Įrašai apie mirtį socialiniuose tinkluose – kaip apie tai komunikuojame?
Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika absolventė Aura Naimavičiūtė, savo baigiamajam darbui pasirinkusi jautrią atsisveikinimo komunikacijos socialiniuose tinkluose temą, turėjo ypatingą galimybę stebėti ir įvertinti ribų tarp privatumo ir viešumo netvarumą, paslankumą ar net visišką ištrynimą. Kitas dar labiau stebinęs jaunąją tyrėją dalykas, – kreipimųsi į išėjusius Anapilin gausa. Įspūdis toks, tarsi skaitytum vainikų užrašus.
„Panašu, kad socialinės medijos keičia viešumo sampratą, nes jos vis dažniau pasirenkamos ne tik informacijai skleisti, bet ir išgyvenimams reikšti ne tik dėl galimos sklaidos, bet ir savotiško dvasinio palengvėjimo: nuo romantiškos meilės ar profesinės pagarbos deklaracijų iki netekties išgyvenimų“, – pastebi A. Naimavičiūtė.
Pasak jos, tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ne tik suteikia galimybę dalytis nuotraukomis ir įrašais, bet ir provokuoja atsiskleisti, išrašyti emocijas net jautriausiomis akimirkomis. Viena iš jų – netekties patirtis. Iš mokslo pusės tai rodo privatumo ir viešumo ribų pokytį, persislinkimus ar net nunykimą. Įdomu tai, kad kartu kinta ir įprastas komunikacijos turinys, kalba bei stilius.



Kartą per metus fakultetas atveria duris į erdves, kuriose paprastai niekas nesilanko – paslaptingus rūsius, užmirštus koridorius ir kambarius, kuriuose vis dar sklando neišgirstos istorijos.