Aktualijos

Kovo 2–6 d. Vilniaus universitetas (VU) rengia jau tradicija tapusią emocinės gerovės savaitę „Pasikalbėkim“. Jos tikslas – suburti studentus ir darbuotojus į atvirą diskusiją apie emocinius iššūkius, savijautą ir psichologinę gerovę.

„Būdami akademine bendruomene, daug dėmesio skiriame mokymuisi, augimui ir tobulėjimui, tačiau neretai pamirštame pasirūpinti savo psichikos sveikata ir emociniu atsparumu. Emocinės gerovės savaitė „Pasikalbėkim“ kviečia geriau suvokti save ir savo santykį su savimi, kitais bei aplinka“, – sako Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė.

Šių metų emocinės gerovės savaitės programa apims platų temų spektrą. Daug dėmesio bus skiriama savivertės ir pasitikėjimo savimi temoms, emociniam intelektui ir komunikacijai su kitais. Renginiai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, kad kiekvienas VU bendruomenės narys galėtų dalyvauti.

Vienas iš ryškiausių savaitės akcentų – filmo „Piligrimai“, pelniusio prestižinį „Orizzonti“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, peržiūra. Seansas vyks kino teatre „Pasaka“, o po jo psichologai kvies padiskutuoti filme nagrinėjamomis temomis.

VU vienija daugiau nei 50 tūkst. bendruomenės narių, kuriems rūpi ne tik akademinės žinios, bet ir asmeninis augimas. Dalyvavusieji renginiuose (išskyrus filmo peržiūrą) gaus VU pažymėjimus, patvirtinančius išklausytą kursą.

Registracija į renginius vyksta čia. Renginio programa 

Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kovo 5 d. 10.00–12.00 val. pirmosios psichologinės pagalbos mokymai studentams su „Jaunimo linijos“ savanoriais vyks VU Kauno fakultete VIII auditorijoje.

Numatytos dvi nuotolinės paskaitos:

VU darbuotojams: Emocinė inteligencija konfliktinėse situacijose

Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė pristatys, kaip emocinė inteligencija padeda sąmoningiau reaguoti sudėtingose darbo situacijose, pereiti nuo konflikto prie nesutarimo ir išlaikyti konstruktyvų dialogą.

Kovo 6 d. 14.00–15.00 val. Paskaitos nuoroda https://bit.ly/3ZRRh7x 

Studentams (liet. k.): Ar tavo jausmai mano reikalas?! Emocijų koreguliacija. Kaip padėti vieni kitiems pažinti ir valdyti jausmus?

Mokymuose žvelgsime į emocijų reguliaciją kaip į gebėjimą, kuris gimsta palaikant santykį ir bendradarbiaujant su kitais. Aptarsime, kaip emocijų pažinimas prisideda prie santykių, mokymosi ir geros savijautos, ir tyrinėsime klausimą „ar tavo jausmai – mano reikalas?“.

 Kovo 3 d. 13.00–15.00 val. Paskaitos nuoroda https://bit.ly/4rEQXoS

Vasario 27 d. 12.00 val. V. Žulio auditorijoje vyks susitikimas su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro (Baltijos kalbų ir kultūrų instituto) lektore Ramune Dambrauskaite Muraliene. Pranešimo tema – Šiaurės Ministrų Tarybos finansuojamo „Nordplus“ projekto „Lingvis Swedish for the Baltics“ pristatymas

Susitikimo metu bus pristatytas 2024–2026 m. pagal „Nordplus“ Kalbų paprogramę įgyvendinamas tarptautinis projektas, kuriame kaip partneris dalyvauja Vilniaus universitetas. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su kalbų mokykla ir vertimo biuru „Šiaurės kryptimi“ (Vilnius), Estijos kalbų centru „Multilingua Keelekeskus OÜ“, Latvijos kalbų mokymo centru „HSIA Vārdu vārti – Valodu māja – House of Languages“, Švedijos programinės įrangos kūrėjais „Brainglass Data AB“, o projekto koordinatorius – Švedijos nevyriausybinė organizacija „Språkkraft“.

Renginio metu bus pristatytos dvi projekto metu sukurtos mobiliosios programėlės, skirtos švedų kalbos mokymuisi.

Lingoal programėlė leidžia mokytis švedų kalbos naudojantis autentiškais medijų šaltiniais – naujienų straipsniais, tinklalaidėmis, dainomis, vaizdo įrašais bei elektroninėmis knygomis. Programėlė suteikia interaktyvią kalbinę pagalbą net 32 kalbomis, įskaitant lietuvių kalbą. Programėlės vartotojai gali pasirinkti savo kalbos lygį pagal CEFR (A1–C2), naudotis integruotais pratimais (kortelėmis, pasirinkimo klausimais, žodžių įterpimu) ir stebėti asmeninę pažangą.

Antroji SPRÅKKRAFT LIVE programėlė skirta švedų kalba skaitomų paskaitų transkribavimui ir nežinomų žodžių vertimui į lietuvių, latvių, estų, anglų, ukrainiečių ir kitas kalbas.

Renginio dalyviai turės galimybę nemokamai parsisiųsti ir išbandyti abi programėles. Dalyviams bus sudaryta galimybė prisijungti nuotoliniu būdu per „Teams“ platformą https://bit.ly/4tTwgqH 

Maloniai kviečiame studentus, dėstytojus ir visus, besidominčius švedų kalba bei skaitmeninėmis kalbų mokymosi priemonėmis, dalyvauti.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Danguolė Satkauskaitė ir docentė Jurgita Astrauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Reimagining Translation and Literary Studies in the Age of Digital Humanities, AI, and Gamified Narratives“, vykusioje Jungtinių Arabų Emyratų universitete, Al Aino mieste. Į renginį susirinko tyrėjai, dėstytojai, kūrybinių industrijų atstovai iš įvairių pasaulio šalių – visi ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: kaip skaitmeninis amžius keičia vertimą ir literatūros studijas?

Kai vertimas peržengia teksto ribas

Tarptautinės konferencijos programa aiškiai parodė, kad vertimo ir literatūros studijos šiandien neatsiejamos nuo technologijų. Pagrindiniuose pranešimuose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, kalbos vaidmeniui kuriant įtraukią skaitmeninę aplinką ir autentiškumui tarpkultūrinėje komunikacijoje DI amžiuje. Diskusijose nagrinėti techniniai, teisiniai ir instituciniai vertimo ateities klausimai, pabrėžiant, kad sprendimai gimsta ne tik akademijoje, bet ir bendradarbiaujant su technologijų kūrėjais bei politikos formuotojais. Teminėse sesijose pristatyti empiriniai tyrimai: nuo humoro ir subtitravimo analizės iki žmogaus ir DI vertimo strategijų palyginimo, kultūrinių realijų vertimo ir intersemiotinės komunikacijos. Programa taip pat akcentavo praktinę dimensiją: vyko dirbtuvės apie žaidimų kūrimą, interaktyvius pasakojimus, personalizuotą mokymąsi DI aplinkoje ir akių judesių sekimo metodų taikymą tyrimuose.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Penkiasdešimt šeštasis seminaras įvyks 2026 m. kovo 05 d. 14.00 val. III auditorijoje. Seminaras vyks anglų kalba. Jo tema – „Paveldo valdymas, priežiūra ir išsaugojimas pasitelkiant prigimtinių kultūrų žinių sistemas Afrikos kaimo bendruomenėse: pamokos išorinių suinteresuotųjų organizacijų atstovams“ (ang. – „Heritage management, preservation and conservation through the use of indigenous knowledge systems by rural communities of Africa: lessons for external stakeholders“).

Seminare bus aptariama, kaip Afrikos prigimtinių kultūrų žinių sistemos ir kultūrinių bei tradicinių praktikų, tokių kaip totemizmas, tabu normos ar šventvietės, taikymas skatina tvariai naudoti, valdyti, puoselėti ir išsaugoti paveldą.

Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Vilniaus universiteto Kauno fakultete surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2025 metais Kauno fakultetas įsitraukė į Metų žodžio ir posakio rinkimus. Fakulteto bendruomenė siūlė žodžius ir posakius, geriausiai atspindinčius 2025 metų gyvenimo aktualijas ir nuotaikas, taikliausiai nusakančius šiems metams būdingus reiškinius ir įvykius. Metų žodžiu galėjo tapti bendruomenei aktualus žodis, sukurtas naujadaras, naują reikšmę įgavęs seniai vartojamas žodis, kurios nors srities terminas, o metų posakiu – kam nors išsprūdusi taikli frazė, vaizdingasis posakis, patarlė, rašytojo citata ar jų perdirbiniai. Pasiūlyti žodžiai ir posakiai atspindi 2025 metų Kauno fakulteto bendruomenės kasdienybę ir Lietuvos kultūrinį, akademinį bei visuomeninį kontekstą.

Žodžių ir posakių sąraše minimi nacionalinės reikšmės vardai ir reiškiniai, pvz., ČIURLIONIS, DIRBTINIS INTELEKTAS, su protestais susiję posakiai. Pavyzdžiui, frazė DAR NE ČIURLIONIS, siejama su reikšme „paprastas žmogus, kuris dar nėra tiek iškilus, kiek Čiurlionis“, įgavo jėgą ir pastiprino kultūros bendruomenės susitelkimą. Žiniasklaidoje pavartotas žodis UŽLAISVAŽODININKAS suprantamas kaip už laisvą žodį kovojantis visuomeninės atstovas. Įdomu, kad 2025 metų gruodžio 12 dieną šis naujadaras įtrauktas į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir aiškinamas taip: „2025 m. gruodžio 10 d. prie Seimo vykusio ir vėliau besitęsusio kultūrininkų ir žurnalistų protesto prieš kėsinimąsi į žiniasklaidos laisvę, su šūkiais „Už laisvą žodį“, „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ dalyvis“. Posakiai – PRIE AUŠROS – DAUGIAU TAMSOS, IŠLIKS KULTŪRA – IŠLIKS LIETUVA! – siejami su kultūros protestu.

Taip pat esama studentų ir fakulteto dėstytojų kalbai būdingų žaismingų ar ironiškų žodžių ir frazių. Pavyzdžiui, tarp jaunimo 2025 metais išpopuliarėjęs, konkrečios reikšmės neturintis slengo posakis šeši septyni (angl. six-seven), siejamas su Filadelfijos reperio Skrilla populiaria daina „Doot Doot (6 7). „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ nurodoma, kad „jaustuko funkcijas atliekantis jaunimo (alfa kartos) subkultūrose kartu su specifiniu gestu plintantis migloto turinio žaismingas pasakymas“ vartojamas „patvirtinimui arba neapsisprendimui reikšti“. Kitas pasiūlytas žodis PEZALAI suprantamas kaip pertekliniai, tik iš dalies konstruktyvūs aprašai, tuščios žodžių kombinacijos, siekiant atitikti visus reguliavimo reikalavimus. Šis žodis yra įtrauktas į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyną, tik kol kas neaprašytas. Frazės ANOT ARISTOTELIO arba ARISTOTELIS LIETUVOJE įtrauktos į sąrašą kaip itin dažnai nuskambančios net kelių dėstytojų paskaitose. Pavyzdžiui, posakis ARISTOTELIS LIETUVOJE yra pamėgtas dėstytojos doc. dr. Skirmantės Biržietienės, kuriuo ji pradeda palyginimą, kai nori kokią nors Aristotelio idėją palyginti su lietuvių autoriumi ar kūrėju. Kita frazė OVERSIZE DYDŽIO DŽIAUGSMAS fakulteto dekano pasakyta šventiniu laikotarpiu tarptautinei auditorijai. Kauno fakulteto bendruomenės pasiūlytas žodžių ir posakių sąrašas rodo, kad bendruomenė yra kūrybiška, puoselėja akademinę kultūrą, pastebi tiek fakulteto, tiek šalies aktualijas.

Metų ženklui išrinkti buvo sudaryta rinkimų komisija iš VU Kauno fakulteto lituanistų ir Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyriaus narių. Komisiją sudarė doc. dr. Dovilė Vengalienė, doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, doc. dr. Skirmantė Šarkauskienė, doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Rita Baranauskienė. Diskusijoje kilo klausimų, ką rinkti – Lietuvos visuomenei reikšmingą ar fakulteto kasdienybę atspindintį žodį bei posakį. Nuspręsta orientuotis į Kauno fakulteto akademinei bendruomenei artimus 2025 žodžius ir frazes. Komisija, vadovaudamasi renginio šūkiu – Metų žodis – metų ženklas! – 2025 metų Kauno fakulteto Metų žodžiu išrinko žodį ČIURLIONIS – simbolį, jungiantį nacionalinę kultūrą ir šiais metais minėtas 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines. Metų posakiu paskelbė  ANOT ARISTOTELIO – gyvą, atpažįstamą ir bendruomenėje prigijusią akademinės kasdienybės frazę, atspindinčią studijas, dėstytojų retoriką ir studentišką humorą.

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus surengė Lietuvių kalbos draugijos Kauno skyrius ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lituanistai. Organizatoriai netrukus pakvies siūlyti žodžius ir posakius, vertus dalyvauti 2026-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose.