Aktualijos

Popieriaus lapas su ranka rašytu tekstu, įspraustas į sandariai užkimštą butelį ir išmestas į jūrą, yra vienas seniausių būdų perduoti žinutę. Aišku, nežinomam adresatui. Toks laiškas dažniausiai niekada nepasiekia konkretaus žmogaus, bet to nebūtinai siekiama. Dažnai tai – nebylus šauksmas pasauliui, tylus liudijimas, kad kažkur gyvena asmuo, kuriam labai reikia ar tiesiog norisi būti išgirstam. Nors ir už jūrų marių. Šią vasarą radinys nustebino poilsiautojus Pervalkoje ir priminė vieną svarbią gyvenimo tiesą.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė atostogaudama su sutuoktiniu mėgsta leisti laiką gamtoje ir turi vieną užsėmimą, apie kurį pasakoja ne kiekvienam. Jie jau ne vienerius metus renka šiukšles siekdami kuo švaresnės aplinkos sau ir kitiems. Veiksmas, atrodytų, paprastas, tačiau atveriantis akis, padedantis suprasti realius ekologijos problemos mastus.

Šiuo metu Orhun Gürkan dirba operacijų vadybininku „Concentrix“ – pasaulinėje klientų aptarnavimo paslaugų ir technologijų įmonėje, teikiančioje konsultacijas žinomiausiems pasaulio prekių ženklams. Prieš aštuonerius metus, studijuodamas Verslo administravimo ir vadybos bakalaurą, jis nusprendė žengti drąsų žingsnį – persikelti beveik 2000 kilometrų nuo namų Turkijoje į Kauną. Orhun tikėjosi, kad santykiai su lietuviais bus kitokie nei tie, prie kurių buvo įpratęs, ir iš dalies buvo teisus – tačiau maloniai nustebino: Vilniaus universiteto Kauno fakultetas tapo naujų, įdomių patirčių vieta.

„Erasmus“ studijoms pasirinkau Kauną, nes norėjau gyventi mieste, kuris nėra toks didelis kaip sostinė, bet pakankamai įvairus, kad galėčiau mėgautis veiklomis ir pramogomis“, – sako buvęs mainų studentas. – „Rinkausi iš daugybės kitų miestų įvairiose šalyse, bet labiausiai troškau patirti aplinką, stipriai besiskiriančią nuo manosios.“

Šiemet VU SA KnF pirmakursius į pirmąją pažintį su studentišku gyvenimu pakvietė laukinių vakarų tema. Panašu, kad prisiminimai iš „Pirmojo rodeo“ dar ilgai šildys tuos, kurie nepraleido progos pasiruošti prieš žengdami į Kauno fakulteto auditorijas. Čia jų jau laukė kuratoriai, dėstytojai ir daugybė naujų iššūkių.

„Smagu susipažinti su naujaisiais kolegomis, įdomu išgirsti jų lūkesčius ir poreikius iš pirmų lūpų. VU SA KnF tęsiama tradicija primena esminį principą: pranašumą universitete (o vėliau ir gyvenime) įgyja tie, kurie yra smalsesni, aktyvesni, geba tikslingai investuoti savo laiką, megzti ryšius ir ieškoti terpės savirealizacijai. Tikiu, kad dalyvavusieji tai pajaus jau rugsėjo 1-ąją“, – sako VU KnF dekanas Giedrius Romeika.

Jis neabejoja, kad bendravimas su kitų studijų programų studentais, o ypač vyresniais, padės greičiau apsiprasti universitete ir atskleisti savo potencialą. Itin svarbiais jis laiko integracijos savaitės renginius, kurie gali padėti greičiau perprasti universitetinės veiklos specifiką, atrasti bendraminčių, galimybių realizuoti savo pomėgius ir sugebėjimus.

Dirbtinis intelektas (DI) atveria naujas galimybes technologijų plėtrai, tačiau tampa ir kibernetinių atakų įrankiu. Vis daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas pasitelkiamas nusikaltimams – sudėtingiems apgaulės planams ar net žmones klaidinančiam turiniui kurti. Generatyvinis dirbtinis intelektas (GenDI) leidžia greitai generuoti įtikinamas klastotes – tiek vaizdo, tiek garso formatais – imituoti žmogišką veiklą ir taip apgauti vartotojus. Be to, šios technologijos padeda automatizuoti dezinformacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, kelia riziką tiek asmens duomenų saugumui, tiek visuomenės pasitikėjimui informacijos šaltiniais.

GAISO (Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje) projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, siekia stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, kurį planuojama integruoti į informacijos saugos vadovo (ang. Chief Information Security Officer – CISO) veiklą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų vadovaujamas tarpdisciplininis tyrimas orientuotas į pažangių GenDI ir natūralios kalbos apdorojimo technologijų taikymą automatizuojant saugumo procesus, valdant rizikas, aptinkant grėsmes ir užtikrinant teisinę atitiktį.

Yra viena melodija, kuri vienija visos Europos akademinę bendruomenę. Tai – „Gaudeamus igitur“ – studentų himnas lotynų kalba, giedamas ypatingomis progomis, o kadaise – populiari klajojančių studentų (vagantų) užstalės daina. Panašu, kad amžius atlaikiusi tekste užkoduota bendruomeniškumo dvasia savo žinutę neša ir toliau. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete bendruomenės nariai kviečiami prie diskusijų ar sprendimų priėmimų, o neretai ir vaišių stalo.

Mokslo vaisiai – saldūs

VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja Skirmantė Šarkauskienė pasakoja, kad himnas „Gaudeamus igitur“ įtrauktas į lotynų kalbos vadovėlius, taigi juo su studentais tradiciškai baigia lotynų kalbos kursą. Ne tik skaito, analizuoja, bet ir sugieda, o dauguma net išmoksta mintinai, kad pasiliktų sau kaip neįkainojamą akademinio paveldo dalį.

Pasak S. Šarkauskienės, šis kūrinys didžiausią įspūdį studentams palieka, kai lietuvių filologijos ir reklamos antrakursiai studijuoja Senąją Lietuvių literatūrą (Teksto interpretacijos modulis). Skaitant Viduramžių klajojančių studentų (vagantų) kūrybą griaunamas mitas apie „tamsiuosius Viduramžius“.