Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Informacinių technologijų priežiūros centro vadovas Juozas Stočkus yra ne tik savo srities profesionalas, bet ir Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės šaulys. Šiemet už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį jis apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu. J. Stočkaus profesiniai įgūdžiai buvo itin reikšmingi koordinuojant savanorių veiklą sėkmingoje Kaune sausio pradžioje dingusios mergaitės paieškos operacijoje. Jis nebejoja, kad ši istorija liks bendruomeninės jėgos pavyzdžiu ir paskatins daugiau žmonių ir taikos periodu imtis savanorystės.

Neeilinė visuomenės empatija

Po žiniasklaidos straipsnių apie rekordinius šalčius sausio 7-osios vakarą pasirodę pranešimai apie Kaune dingusią mergaitę sujaudino visuomenę. Šia žinia žmonės socialiniuose tinkluose dalijosi žaibišku greičiu. Vos sužinojęs apie įvykį ir organizuojamą paiešką Juozas susisiekė su Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės dronų operatoriais ir po 10 minučių jau buvo kelyje į kuprinę įsimetęs asmeninį kompiuterį. Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė atskiros užduoties paieškai iš policijos nebuvo gavusi, todėl šauliai paieškos operacijoje dalyvavo kartu su kitais savanoriais pagal griežtus Policijos departamento nurodymus. Tuomet ir be įrangos, ir su termovizoriais buvo šukuojami nuošalesni kiemai, įtarimų keliantys skersgatviai, užkampiai ir atokiau palikti automobiliai. „Ne kartą šaulių pratybose patirtos panašios situacijos šįkart palietė emociškai, o aktyvus įsitraukimas į procesą pavertė problemą itin asmeniška“, – dalijosi Juozas. Jis pats yra mažamečių vaikų tėvas.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia dalyvauti respublikinėje bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokinių konferencijoje „Keičiasi pasaulis – keičiasi žmogus“. Konferenciją organizuoja VDU „Rasos“ gimnazija ir VU Kauno fakultetas.

Konferencijos tikslas – ugdyti mokinių pažinimo, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas, skatinti domėtis literatūros ir istorijos sąveika. 

Konferencija vyks 2023 m. kovo 1 d. (penktadienį) Vilniaus universitete, Muitinės g. 8, Kaune.

Į konferenciją kviečiame registruotis iki 2024 m. vasario 20 d. Registracijos nuoroda.

Konferencijos nuostatus galite atsisiųsti čia.

Šiemet vasario vidurys ypač turtingas švenčių: 13 d. – Užgavėnės, 14 d. – Valentino diena, 16 d. – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena ir ta proga – ilgasis savaitgalis. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto folklorinio ansamblio „Uosinta“ vadovė Auksuolė Šuliokienė ir mokslininkė etnologė dr. Aušra Kairaitytė-Užupė sutaria, kad ugdyti visuomenę, ypač jaunąją kartą, galima tik savo pavyzdžiu, tad dalijasi rekomendacijomis, kaip švęsti su bendruomene puoselėjant senolių tradicijas ir atrasti aukso viduriuką tarp komercijos ir nuoširdumo.

Pirmas žingsnis pavasario link

„Gali atrodyti, kad Užgavėnės yra savo prasmę ir svarbą praradusi šventė, tačiau ji gali būti aktuali ir šiuolaikiniam žmogui“, – sako etnologė dr. A. Kairaitytė-Užupė. Šventė, minima likus septynioms savaitėms iki Velykų, žymi žiemos pabaigą. Data kasmet keičiasi, tačiau dėl visuomenės patogumo ją įprasta perkelti iš antradienio į savaitgalį. Etnologės teigimu, Užgavėnės – būdas prisidėti puoselėjant kultūrinį paveldą ir tautinę tapatybę. Be to, Užgavėnės yra puiki bendruomeninė šventė, galinti padėti kurti ir stiprinti tarpusavio ryšius. „Ir šiandien vietos folkloro ansamblių, kultūros centrų ar etninės kultūros entuziastai organizuoja Užgavėnių vaikštynes. Tai puiki proga pademonstruoti savo kūrybiškumą gaminant Užgavėnių kaukes, persirengėlių kostiumus, išmokti liaudies žaidimų ir papročių – ypač vaikams“, – sako dr. A. Kairaitytė-Užupė. Persirengę jaunuoliai per Užgavėnes dainuodavo, važinėdavo arkliais, supdavosi ir, žinoma, šokdavo. „Vėliau, gavėnios laikotarpiu, šokti ir dainuoti buvo nevalia, tad jaunuoliai rinkdavosi į vakarėlius, kuriuose buvo žaidžiami žaidimai“, – aiškina mokslininkė, pabrėždama būtinybę deramai pasilinksminti per Užgavėnes.

„Dar viena tradicija, kurią puoselėti svarbu ir šiandien, yra miltiniai blynai – populiariausias Užgavėnių valgis, gaminamas kone kiekvienuose namuose“, – primena mokslininkė. Sakydavo, kad per Užgavėnes reikia daug ir riebiai valgyti – 7, 9 ar net 12 kartų, kad būtų lengviau laukti šv. Velykų gavėnios laikotarpiu. Tradiciniai šventės kulinariniai atributai – šiupinys, verdamas iš mėsos ir žirnių, pupelių, bulvių, kruopų, miltų. Vėliau šiupinį pamažu pakeitė blynai, kiti sotūs patiekalai. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet būdavo gaminami valgiai, taisomi drabužiai, o popiet jau prasidėdavo ir pati šventė, linksmybės. Tikėta, kad Užgavėnių dieną negalima dirbti. Liaudis sakydavo, kad jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, „visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“.

Primename, kad pagal Vilniaus universiteto ir UAB „Nord Security“ bendradarbiavimo sutartį VU bendruomenės nariai savo asmeniniams tikslams gali naudotis slaptažodžių tvarkykle „NordPass“ Premium.

„NordPass“ – tai saugus sprendimas slaptažodžiams, prieigos raktams, kredito kortelių duomenims ir kitai informacijai laikyti.

Sustiprinkite savo saugumą ir visą studijų laikotarpį naudokitės „NordPass“ nemokamai:
- Kurkite stiprius slaptažodžius.
- Saugiai dalykitės slaptažodžiais su šeima, draugais ir kolegomis.
- Sužinokite, ar jūsų duomenys nenutekinti.

Įvertinus švietimo sistemos pokyčius, šiemet valstybinius egzaminus laikysiantiems abiturientams, stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas Vilniaus universitete, bus taikomas naujas minimalus stojamasis balas – 5. Prašymų teikimas, kaip ir kasmet, prasidės birželio 1 d., o Vilniaus universitetą pasirinkę abiturientai galės rinktis ir naujas studijų programas bei pasinaudoti unikalia individualiųjų studijų galimybe.

Individualiosios studijos ir naujos programos

Pradėję studijas Vilniaus universitete, studentai turi unikalią galimybę jau nuo antro semestro savarankiškai pasirinkti dalį studijuojamų dalykų ir taip susidėlioti individualiąją studijų programą. Rinktis studijuojamus dalykus galima tiek savo fakultete, tiek kituose akademiniuose padaliniuose ir šitaip praplėsti savo žinias, kompetencijas, įgūdžius bei įgyti tarpdisciplininės patirties. 

Ši galimybė universitete atsirado tik pernai ir jau sulaukė didelio pasisekimo – studentai aktyviai rinkosi juos dominančius ir akiratį praplečiančius studijų dalykus, kurie vėliau gali turėti reikšmingą įtaką siekiant pranašumo darbo rinkoje. Chemijos, fizikos studijų programų studentai rinkosi ekonomikos, vadybos dalykus, matematikai gilinosi į investavimą, didelė dalis studentų rinkosi studijuoti užsienio kalbas. 

Be individualių studijų teikiamų galimybių, šiemet abiturientai galės pretenduoti ir į naujas studijų programas. Jų sąraše – kosmetinė chemija Chemijos ir geomokslų fakultete, planuojama pasiūlyti ir akušerijos programą Medicinos fakultete. Visas Vilniaus universitete siūlomas studijų programas rasite čia.