Glaudaus bendruomeniškumo receptas – bendri interesai ir begalinis smalsumas
Yra viena melodija, kuri vienija visos Europos akademinę bendruomenę. Tai – „Gaudeamus igitur“ – studentų himnas lotynų kalba, giedamas ypatingomis progomis, o kadaise – populiari klajojančių studentų (vagantų) užstalės daina. Panašu, kad amžius atlaikiusi tekste užkoduota bendruomeniškumo dvasia savo žinutę neša ir toliau. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultete bendruomenės nariai kviečiami prie diskusijų ar sprendimų priėmimų, o neretai ir vaišių stalo.
Mokslo vaisiai – saldūs
VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja Skirmantė Šarkauskienė pasakoja, kad himnas „Gaudeamus igitur“ įtrauktas į lotynų kalbos vadovėlius, taigi juo su studentais tradiciškai baigia lotynų kalbos kursą. Ne tik skaito, analizuoja, bet ir sugieda, o dauguma net išmoksta mintinai, kad pasiliktų sau kaip neįkainojamą akademinio paveldo dalį.
Pasak S. Šarkauskienės, šis kūrinys didžiausią įspūdį studentams palieka, kai lietuvių filologijos ir reklamos antrakursiai studijuoja Senąją Lietuvių literatūrą (Teksto interpretacijos modulis). Skaitant Viduramžių klajojančių studentų (vagantų) kūrybą griaunamas mitas apie „tamsiuosius Viduramžius“.