Aktualijos

2026 m. kovo 19 – balandžio 5 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto ekonomikos krypties doktorantė Gabija Stanislovaitytė vyksta į mokslinę stažuotę Jeilio universiteto Aplinkos studijų mokykloje, JAV (angl. – Yale University School of Environment). Tai vienas iš pasaulyje pirmaujančių aplinkos ekonomikos ir tvarumo tyrimų centrų. Gabijos stažuotės tikslas – metodologinių kompetencijų stiprinimas ir bendradarbiavimas su tarptautiniais klimato kaitos ekonomikos ekspertais.

Stažuotės metu doktorantė dirbs su prof. Robert Mendelsohn, vienu žymiausių klimato kaitos ekonomikos tyrėjų, ir kitais tarptautiniu mastu pripažintais specialistais. Konsultacijų metu bus gilinamos žinios apie:

• GCA metodų standartizavimą ir ribų apibrėžimą medienos produktų vertinime, atsižvelgiant į anglies prekybos kompromisus ir bendrą Mažai anglies dioksido į aplinką išmetančios ekonomikos (angl. – Low Carbon Economics, LCE) efektyvumą.
• Regioninių miško trikdžių duomenų tinkamą integravimą į ekonominius modelius, siekiant tiksliau įvertinti klimato išmaniosios miškininkystės (angl. – Climate Smart Forestry, CSF) priėmimo ekonominius veiksnius.

„Ši išvyka sustiprins Vilniaus universiteto Kauno fakulteto ir Jeilio universiteto Aplinkos studijų mokyklos bendradarbiavimą“ – apie stažuotės naudą pasakoja doktorantė Gabija Stanislovaitytė. „Pasikeitimas metodologinėmis žiniomis prisidės prie pažangesnio CSF ir LCE politikos formavimo Baltijos bei Europos Sąjungos regionuose.“

Stažuotė finansuojama iš Lietuvos mokslo tarybos programos „Parama doktorantų išvykoms 2026 metų I pusmetį“ ir doktorantūros studijų krepšelio lėšų.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA) kartu su Vilniaus universitetu (VU) jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja kursą „Breaking into the Finance World: Private Equity and Venture Capital“ („Kelias į finansų pasaulį: privatus ir rizikos kapitalas“). Šis kursas skirtas VU studentams, alumnams ir visiems, besidomintiems finansų sritimi.

Kurso dalyviai turės galimybę iš arti susipažinti su privataus ir rizikos kapitalo veikimo principais. Aštuonių paskaitų ciklo metu bus nagrinėjama privataus ir rizikos kapitalo fondų struktūra ir grąžos generavimo modeliai, atskleidžiami investicinių sprendimų priėmimo užkulisiai, aiškinamasi, kaip investuotojai vertina tiek startuolius, tiek jau įsitvirtinusias įmones, kas skiria pelningus sandorius nuo brangiai kainuojančių klaidų, kaip vertė kuriama jau po investicijos ir kodėl dalis įmonių patiria nesėkmę.

Kovo 2–6 d. Vilniaus universitetas (VU) rengia jau tradicija tapusią emocinės gerovės savaitę „Pasikalbėkim“. Jos tikslas – suburti studentus ir darbuotojus į atvirą diskusiją apie emocinius iššūkius, savijautą ir psichologinę gerovę.

„Būdami akademine bendruomene, daug dėmesio skiriame mokymuisi, augimui ir tobulėjimui, tačiau neretai pamirštame pasirūpinti savo psichikos sveikata ir emociniu atsparumu. Emocinės gerovės savaitė „Pasikalbėkim“ kviečia geriau suvokti save ir savo santykį su savimi, kitais bei aplinka“, – sako Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė.

Šių metų emocinės gerovės savaitės programa apims platų temų spektrą. Daug dėmesio bus skiriama savivertės ir pasitikėjimo savimi temoms, emociniam intelektui ir komunikacijai su kitais. Renginiai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, kad kiekvienas VU bendruomenės narys galėtų dalyvauti.

Vienas iš ryškiausių savaitės akcentų – filmo „Piligrimai“, pelniusio prestižinį „Orizzonti“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, peržiūra. Seansas vyks kino teatre „Pasaka“, o po jo psichologai kvies padiskutuoti filme nagrinėjamomis temomis.

VU vienija daugiau nei 50 tūkst. bendruomenės narių, kuriems rūpi ne tik akademinės žinios, bet ir asmeninis augimas. Dalyvavusieji renginiuose (išskyrus filmo peržiūrą) gaus VU pažymėjimus, patvirtinančius išklausytą kursą.

Registracija į renginius vyksta čia. Renginio programa 

Vasario 27 d. 12.00 val. V. Žulio auditorijoje vyks susitikimas su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro (Baltijos kalbų ir kultūrų instituto) lektore Ramune Dambrauskaite Muraliene. Pranešimo tema – Šiaurės Ministrų Tarybos finansuojamo „Nordplus“ projekto „Lingvis Swedish for the Baltics“ pristatymas

Susitikimo metu bus pristatytas 2024–2026 m. pagal „Nordplus“ Kalbų paprogramę įgyvendinamas tarptautinis projektas, kuriame kaip partneris dalyvauja Vilniaus universitetas. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su kalbų mokykla ir vertimo biuru „Šiaurės kryptimi“ (Vilnius), Estijos kalbų centru „Multilingua Keelekeskus OÜ“, Latvijos kalbų mokymo centru „HSIA Vārdu vārti – Valodu māja – House of Languages“, Švedijos programinės įrangos kūrėjais „Brainglass Data AB“, o projekto koordinatorius – Švedijos nevyriausybinė organizacija „Språkkraft“.

Renginio metu bus pristatytos dvi projekto metu sukurtos mobiliosios programėlės, skirtos švedų kalbos mokymuisi.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė Danguolė Satkauskaitė ir docentė Jurgita Astrauskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Reimagining Translation and Literary Studies in the Age of Digital Humanities, AI, and Gamified Narratives“, vykusioje Jungtinių Arabų Emyratų universitete, Al Aino mieste. Į renginį susirinko tyrėjai, dėstytojai, kūrybinių industrijų atstovai iš įvairių pasaulio šalių – visi ieškantys atsakymo į tą patį klausimą: kaip skaitmeninis amžius keičia vertimą ir literatūros studijas?

Kai vertimas peržengia teksto ribas

Tarptautinės konferencijos programa aiškiai parodė, kad vertimo ir literatūros studijos šiandien neatsiejamos nuo technologijų. Pagrindiniuose pranešimuose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, kalbos vaidmeniui kuriant įtraukią skaitmeninę aplinką ir autentiškumui tarpkultūrinėje komunikacijoje DI amžiuje. Diskusijose nagrinėti techniniai, teisiniai ir instituciniai vertimo ateities klausimai, pabrėžiant, kad sprendimai gimsta ne tik akademijoje, bet ir bendradarbiaujant su technologijų kūrėjais bei politikos formuotojais. Teminėse sesijose pristatyti empiriniai tyrimai: nuo humoro ir subtitravimo analizės iki žmogaus ir DI vertimo strategijų palyginimo, kultūrinių realijų vertimo ir intersemiotinės komunikacijos. Programa taip pat akcentavo praktinę dimensiją: vyko dirbtuvės apie žaidimų kūrimą, interaktyvius pasakojimus, personalizuotą mokymąsi DI aplinkoje ir akių judesių sekimo metodų taikymą tyrimuose.