Aktualijos

Lapkričio 30 d. trims pažangiausiems VU Kauno fakulteto Informacinių sistemų ir kibernetinės saugos programos pirmakursiams įteiktos UAB „Teltonika EMS“ ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ 3000 eurų metinės stipendijos. Sveikiname Justę Jagminaitę, Lauryną Pivorą ir Ugnių Silevičių!

Aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ jau antrus metus teikia stipendijas talentingiems inžinerija besidomintiems pirmakursiams siekdama motyvuoti aukštųjų technologijų ir inžinerijos sritimis. Be Kauno fakulteto studentų UAB „Teltonika EMS“ direktorius Simas Rutkauskas ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys stipendijas įteikė dar dvylikai Fizikos fakulteto ir Šiaulių akademijos pirmakursių. Bendrai mokslo mecenatas šiemet skyrė VU studentams 45 000 eurų.

„Džiaugiamės šiuo išskirtiniu Kauno fakulteto studentų paskatinimu kartu su Juste, Laurynu ir Ugniumi. Dėkojame „Teltonikos“ įmonėms už pažangų ir toliaregišką požiūrį prisidėti finansine parama ugdant techniškųjų sričių specialistus. Stipendijos motyvuos jaunus talentus dėti daugiau pastangų ir suteiks didesnes finansines galimybes siekti aukštų rezultatų bei realizuoti save mokslo projektuose“, – studentus sveikino Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys.

Stipendijos pažangiausiems pirmakursiams išmokamos per 10 pirmųjų studijų mėnesių. Kas mėnesį vienam studentui skiriama po 300 eurų. Specialiomis įmonės įsteigtomis stipendijomis technologijų ir inžinerijos studijų krypties pirmakursiai skatinami jau antrus metus iš eilės.

Praėjusių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete įkurta bendra VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratorija.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

2022 m. gruodžio 2 d. vyks jau 17-oji profesoriaus Vlado Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija. Tradiciškai joje dalyvauja magistrantai, doktorantai ir kiti tyrėjai, dirbantys socialinių mokslų ir taikomosios informatikos srityje, kad pasidalintų savo atradimais, skleistų mokslo idėjas bei turėtų galimybę užmegzti akademinius kontaktus svarbiausiame klasikiniame (visapusiškame) mokslo universitete Lietuvoje. Taip pat dalyvauja ir moksleiviai, norintys pagilinti ekonomikos, finansų, vadybos, verslo administravimo, rinkodaros sričių žinias ir kuo anksčiau susipažinti su šių studijų bei mokslo subtilybėmis. 

Geriausios dvi publikacijos, atitinkančios kokybinius reikalavimus, galės būti išspausdintos nurodytame žurnale ISI Web of Science žurnale TRANSFORMATIONS IN BUSINESS & ECONOMICS*

Daugiau informacijos apie konferenciją čia: 17-ji prof. V. Gronsko tarptautinė mokslinė konferencija.

Nuotolinio darbo principai, kaip parodė Covid-19 pandemija, paskatino organizacijas ir eilinius interneto naudotojus sužinoti daugiau apie duomenų apsaugos priemones ir tinkamai jas naudoti bei išmokti atpažinti kibernetines atakas. Kasmet stebima kibernetinių atakų ir duomenų pažeidimo augimo tendencija, ypač dėl nepakankamų duomenų apsaugos priemonių ir vartotojų pasirengimo.

Kodėl svarbu domėtis, kaip padidinti savo įrenginių kibernetinį saugumą?

Nes bet kurią dieną ant internetinių sukčių kabliuko galite užkibti jūs. Nors Lietuva priklauso stipriausiųjų šalių dešimtukui pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaromą tarptautinį kibernetinio saugumo indeksą, tačiau Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/08/Cyber-santrauka_V.9.0-2021.pdf">duomenimis jų incidentų valdymo skyriaus fiksuojamų kibernetinių nusikaltimų skaičius išlieka aukštas, o nuo 2021 m. padaugėjo sudėtingesnių, tikslinių ir didesnę žalą galinčių atnešti kibernetinių incidentų.

Vis dažniau atakų įvyksta darbo vietoje įsilaužiant į mobiliuosius įrenginius ir pasinaudojant daiktų interneto pažeidžiamumu, – taip skelbia tarptautinė Varonis.com statistika. IBM teigia, kad 19 % pažeidimų įvyksta dėl pavogtų prisijungimo duomenų, 16 % atvejų pažeidimai susiję su sukčiavimu, o dėl netinkamų debesijos paslaugų nustatymų įvyksta 15 % pažeidimų.

Ar žinote kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo sukčių internete?

2022 m. gruodžio 1 d. 13 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete 5 aud. (Muitinės g. 6. II korpusas) vyks Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų 10–11 klasių mokinių vertimo žodžiu iš/į anglų kalbą konkursas tema: „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai“.

Konkursą organizuoja: Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas, Kauno švietimo inovacijų centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.

Konkurso organizatoriai siekia skatinti mokinius mokytis anglų ir lietuvių kalbų, ugdyti kultūrinio bendravimo įgūdžius, plėtoti mokinių sociokultūrinę kompetenciją, tarpmokyklinį bendravimą ir bendradarbiavimą, patirties sklaidą. Tokie konkursai leidžia jauniems žmonėms įgyti viešojo kalbėjimo patirties, lavinti pasitikėjimą savimi ir kalbinį mąstymą.

Dalyvių pasirodymus, kiek išsamiai, tiksliai ir sklandžiai pavyksta perteikti tekstą, vertins komisija, sudaryta iš VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto vertimo dėstytojų ir studentų. Konkurse iš vienos mokyklos gali dalyvauti ne daugiau kaip du mokiniai. Konkursas vyks dviem etapais. Pirmame etape kiekvienas dalyvis 7 min. vers monologą tema „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai “ iš anglų į lietuvių kalbą. Antrame etape 8–10 geriausių pirmo etapo dalyvių 10 min. vers monologą tema „Karo poveikis ekonomikai ir aplinkai“ iš lietuvių į anglų kalbą.

Geriausiai pasirodę dalyviai ir jų mokytojai bus apdovanoti diplomais, atminimo dovanomis, o pirmos vietos laimėtojas iškovos Audiovizualinio vertimo edukacines dirbtuves visai klasei.

Vilniaus universiteto (VU) fondas drauge su daugybe kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kviečia visuomenę šiandien minėti Dosnumo antradienį (angl. Giving Tuesday). Tarptautiniu mastu švenčiamas išskirtinis metų antradienis, kai milijonai žmonių visame pasaulyje dalijasi dosnumu, susitelkia dėl bendrų tikslų, savanoriauja, keičia ir stiprina savo bendruomenes, šiemet – lapkričio 29 d.

„Kiekvienas girdėjome pasakymą, kad mokslo šaknys karčios. Drįsčiau pridurti, kad jos – ne tik karčios, bet ir kainuoja. Su šia žinute šiemet kviečiame visuomenę minėti Dosnumo antradienį – skirti paramą Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms, darželiams, mokykloms, kolegijoms, universitetams. Kokybiškas išsilavinimas, tvari švietimo sistema ir daug žadantys moksliniai tyrimai reikalauja lėšų. VU fonde tikime, kad kiekvienas švietimui ir mokslui skirtas euras Lietuvai atsipirks su kaupu“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Oficialios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos švietimo ir mokslo sektorius vien iš juridinių rėmėjų pernai surinko 7,8 mln. eurų paramos. VU biudžetą fiziniai ir juridiniai rėmėjai pernai papildė daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Beveik 150 tūkst. eurų buvo skirta VU fondo neliečiamajam kapitalui, kuris investuojamas, o uždirbta grąža naudojama mokslo talentams finansuoti.

„Nors įvairių kadencijų seimams ir vyriausybėms per 30 metų švietimas ir mokslas strateginiu prioritetu tampa itin sunkiai, tai visada buvo, yra ir išliks prioritetu kritiškai mąstančiai pilietinei visuomenei. Kur šiandien pasigendama valstybės lyderystės ar trūksta lėšų, spragas ima taisyti nevyriausybinis sektorius, socialiai atsakingas verslas ir didelė privačių rėmėjų bendruomenė. Dosnumo antradienis mums yra būtent apie tai“, – priduria VU fondo direktorius J. Noreika.

2021-aisiais, nepaisant besitęsiančios pandemijos ir neramumų rinkose, Dosnumo antradienis sumušė visų laikų rekordus – skaičiuojama, kad per 24 valandas vien JAV daugiau kaip 35 mln. žmonių ir organizacijų skyrė paramos už 2,7 mlrd. dolerių. Be įprastai didelio aktyvumo JAV, šią dieną pernai minėjo daugiau kaip 80 kitų pasaulio valstybių. 50 proc. visų dalyvavusiųjų paramą skyrė pinigais, atitinkamai 30 ir 28 proc. tą dieną aukojo daiktus ir savanoriavo.