Aktualijos

Gegužės 22 d. Vilniaus universitete (VU) prasidės pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas, kuris tęsis iki liepos 2 d. Neretai stojantieji į magistrantūros studijas susiduria su vienokiomis ar kitokiomis abejonėmis. Ką tik pabaigusiems bakalauro studijas kyla dilema: gal iš karto pradėti dirbti, o gal tęsti magistrantūros studijas ir siekti geresnės karjeros? Jau ilgesnį laiką dirbantiems kyla klausimų, kuo jiems gali būti naudingos magistrantūros studijos.

VU iš visų universitetų Lietuvoje siūlo daugiausia magistrantūros studijų programų, o kai kurias iš jų yra galimybė studijuoti tik VU. Būsimieji magistrantai gali rinktis įvairias magistrantūros programas daugelyje sričių, pradedant humanitariniais mokslais ir baigiant gamtos bei technologijų mokslais. Tai leidžia studentams rasti būtent jiems tinkamą studijų programą, atitinkančią jų karjeros tikslus ir asmeninius poreikius. Šiemet stojantieji galės rinktis iš daugiau nei 140 magistrantūros studijų programų VU.  Net 10 yra Kauno fakultete.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Jaunųjų mokslininkų konferencija vertimo tematika TELL ME MORE 2024

Kviečiame visų studijų pakopų studentus ir jaunuosius mokslininkus dalyvauti konferencijoje vertimo tematika 𝐓𝐄𝐋𝐋 𝐌𝐄 𝐌𝐎𝐑𝐄, kuri vyks 𝟐𝟎𝟐𝟒 𝐦. 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟏𝟒 𝐝. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 14) ir nuotoliu per  Microsoft Teams (Meeting ID: 350 116 918 733 Passcode: FL8iQJ)

Skatiname visų studijų pakopų studentus ir jaunuosius mokslininkus diskutuoti apie mokslines ir praktines vertimo problemas bei pristatyti savo tyrimų rezultatus, o dėstytojus – pristatyti pranešimus su studentais kaip bendraautoriais.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Kilus klausimams, kreipkitės el. paštu tellmemore_konferencija [AT] gmail [DOT] comtellmemore [DOT] konferencija [AT] gmail [DOT] com

Gegužės 9 d 11:15 val., V auditorijoje kviečiame dėstytojus ir universiteto darbuotojus, besidominčius dirbtinio intelekto įrankių taikymu studijose, į seminarą, kurį ves Gytis Česnuitis, Microsoft švietimo sektoriaus patarėjas Baltijos šalims, Sakartvelui ir Ukrainai.

Seminaro metu ekspertas supažindins su Microsoft DI įrankiais skirtais švietimui, aptars jau įgyvendintus projektai kituose universitetuose. 

Šiame pristatyme gilinsimės į dirbtinio intelekto (DI) pasaulį ir jo poveikį švietimui. Seminaro metu kalbėsime apie tai, kas yra DI (plačiau nei tik generatyvinis DI), kaip tai keičia švietimą, kokios yra naudos ir rizikos, bei kokie yra DI panaudojimo pavyzdžiai kituose aukštojo mokslo įstaigose.

Apie pranešėją

Gytis Česnuitis turi daugiau nei 8 metų darbo patirtį švietimo sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, yra įgijęs verslo vadybos su rinkodaros atšaka bakalauro laipsnį. Nuolat mokosi ir turi sėkmingai išlaikytų egzaminų MS-900, AZ-900 bei Copilot for M365 sertifikatus. Aktyviai dalyvauja EdTech Lithuania asociacijos veikloje.

Seminarą organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentas dr. Kęstutis Driaunys.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika studentė Jolanta Vasiliauskaitė studijuoti į puikiai pažįstamas auditorijas grįžo po daugiau nei 10 m. pertraukos. Čia baigusi Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijas ieškojo savęs darbo rinkoje ir nedrąsiai puoselėjo svajonę stiprinti savo kūrybinius sugebėjimus, tad dėstytojų priminimas apie galimybę tęsti studijas antrojoje pakopoje tapo sudėtingų, tačiau malonių permainų lavina. Besimėgaudama studijomis ji nusprendė pasinaudoti ir universiteto teikiama galimybe dalyvauti Erasmus mainų programoje, kur pusę metų studijavo Italijoje, Bolonijos universitete. „Kiekvienam lingvistui vertėtų pastudijuoti užsienyje, suvokti savo studijų pritaikomumą, jų išskirtinę reikšmę bendrame visuomenės vystymosi mechanizme ir begalines profesines galimybes. Nuostabu, kad šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje kalba ne tik lieka aktuali, bet ir atlieka gan svarbų vaidmenį“, – sako ji.

Praktiškas svajonės išpildymas

„Toks jausmas, kad viskas stoja į savo vietas,“ – šypsosi studentė. - „Dar prieš stojant į magistrantūrą buvo kilusi mintis išvykti į Italiją studijuoti, pakeisti aplinką, atrasti save iš naujo kitoje aplinkoje“, – atvirauja J. Vasiliauskaitė. Rinktis būtent šią šalį ji nusprendė pliusus ir minusus apsvarsčiusi praktiškai – buvo girdėjusi, kad anglų kalba vietiniai kalba vidutiniškai, tad nebūtų diskomforto vieną kitą žodį ir pamiršus. „Nevisiškai pasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis, nes kasdienėje veikloje nesusidurdavau su poreikiu kalbėti angliškai. Tokioje šalyje, pamaniau, turėčiau mažiau kompleksuoti dėl savo kalbėjimo sugebėjimų“, – aiškina studentė. Kitas motyvas, viliojęs vykti studijuoti į Italiją, buvo noras patirti legendomis apipintą vietinių gyvenimo būdą, prisiliesti prie šalies kultūros ir, naudojantis studentiško gyvenimo privilegijomis, grožėtis supančia aplinka.

„Būtent studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties. Būtent literatūroje ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas“, – sako lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas pabrėždamas, kad neneigia kitų disciplinų svarbos, tačiau ragina atkreipti dėmesį į naujausius kalbos tyrimus bei stiprias tiesiogines jų sąsajas su kitomis mokslo ir gyvenimo sferomis.

Jau gegužės 8 d. pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties reikšmę XXI a. jaunuosius tyrėjus suburs studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“.

Pasak A. Tarvydo, kalbos aprėptį puikiai iliustruoja vieno žymiausių XX a. filosofų Liudvigo Vitgenšteino išsakyta mintis: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas.“ Šias ribas konferencijoje ir siūloma plėsti, mat tokie bendraminčių susibūrimai yra reikšmingi ne tik šios krypties studentams ir Vilniaus universiteto (VU) bendruomenei, bet ir plačiai visuomenei, kiekvienam lietuviui. Ypač dabar, kai vis dažniau kyla diskusijų dėl lietuvių kalbos išlikimo sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų ir globalizacijos amžiuje.

Jaunoji filologė Marta Smaliukaitė priduria, kad šie moksliniai lituanistų sambrūzdžiai kasmet tampa vis svarbesni, nes visuomeniniam gyvenimui tarptautėjant lietuvių kalba ir kultūra pamažu stumiama į paribį. „Nors sąmoningų tautiečių gausėja, klausimai dėl lietuvių kalbos visgi opūs. Ar susikalbėsime lietuviškai po 100 metų? Kaip lietuvių kalba per šį laiką pasikeis? Ar mes pajėgūs, o svarbiausia, siekiantys ją puoselėti ir išsaugoti? Ši lituanistų konferencija, rengiama jau ketvirtą kartą, parodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros, kultūros pasaulis gyvuoja“, – įsitikinusi M. Smaliukaitė.