Bakalauro studijos:vu_kaune_2020_copy_copy.png

Studijų kryptis

Studijų programa

Informacija

Informatikos inžinerija:

Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga

1 kursas – viena laisva valstybės finansuojama vieta

3 kursas – viena laisva valstybės finansuojama vieta

Lingvistika:

Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba)

3 kursas – viena laisva valstybės finansuojama vieta

 

Magistrantūros studijos:

Studijų kryptis

Studijų programa

Informacija

Vadyba:

Meno vadyba

1 kursas – viena laisva valstybės finansuojama vieta

 

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2021-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.
Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2021 03 04

Konkurencinį pranašumą siekiančios įgyti įmonės žino, kad reikiamus įgūdžius įgijęs aukščiausios grandies profesionalas (turintis teorinių žinių pagrindą ir sukaupęs praktinės patirties) sieks visos organizacijos sėkmės, todėl nuolat ieško savo srities ekspertų. Labiausiai vertinamos šią poziciją užimančio asmens kompetencijos yra siejamos su gebėjimu kritiškai vertinti pateiktą informaciją, argumentuoti siūlomų sprendimų taikymo būtinybę bei prisiimti atsakomybę už su tais sprendimais susijusius padarinius. Dar geriau, jei tokių gebėjimų turi jaunas asmuo.

Tokių reikalingų įgūdžių įgyja VU Kauno fakulteto (KnF) Marketingo ir pardavimų vadybos studijų programos studentai. Kaip teigia Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius ir atnaujintos minėtos studijų programos dėstytojas dr. Giedrius Romeika, „jau ne vienerius metus matyti tam tikra tendencija – bent trys magistro studijas pradėję universitete studentai pakeičia savo darbą į aukštesnes pareigas, kurios susijusios su pardavimais ir rinkodara. Taigi Marketingo ir pardavimų vadybos studijų programa, pirmiausia, skirta aukštesniosios ir vidutinės grandies verslo įmonių vadovams rengti.“

Studijų programos pritaikomos pagal rinkos tendencijas

Giedrius Romeika nuotrauka KnF straipsniui apie marketingąPasak studijų programos dėstytojo dr. Giedriaus Romeikos, Kauno fakultete nuo 1997 metų veikiančią atnaujintą studijų programą pasirinkę studentai supažindinami ne tik su teorija, bet ir su praktika, t. y. šiuo metu rinkoje bei versle nuolat vykstančiais pokyčiais. Taigi ir minėta studijų programa orientuota į absolventų parengimą darbo rinkai, be to, studijų metu suteikiami pagrindai norintiems tęsti studijas doktorantūroje ar siejantiems ateitį su akademine veikla.

Analizuodami rinką pastebėjome, kad daugumos mažų ir vidutinių įmonių, taip pat ir dalies didelių įmonių, rinkodaros ir pardavimų procesas yra labai glaudžiai susiję. Tokiose įmonėse dominuoja specialistai, kurie užima rinkodaros ir pardavimų vadovų, rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovų ar viceprezidento rinkodarai ir pardavimams pareigas. Taigi siekdami prisitaikyti prie šių tendencijų, Kauno fakultete atitinkamai atnaujinome ir studijų programą, skirtą šiems specialistams rengti. Minėtos studijų programos dėstytojų siekis, tai organizacinių, koordinavimo, analitinių žinių turintys specialistai, kurie studijų metu įgytas rinkodaros žinias gebės pritaikyti versle.

Teorinių ir praktinių įgūdžių turintys aukštos kvalifikacijos specialistai

Šiuolaikinis marketingo specialistas turi žinoti ne tik, kaip pristatyti savo produktą rinkai, kaip išsiaiškinti klientų poreikius, sudaryti jo kainodarą, pritraukti klientą naudojant įvairias jam adaptuotas technikas, bet ir jį išlaikyti ištikimu klientu bei kurti įmonės prekinio ženklo vertę.

„VU Kauno fakultete ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie arba dirba sau, arba tą patį darbą organizuoja įmonėje. Todėl vienareikšmiškai studijų metu įgytos žinios, gebėjimas dirbti savarankiškai, organizuoti, pamatuoti, pasverti ir priimti atsakingus sprendimus yra vertinamos kiekvienoje įmonėje bei padeda užimti vadovaujančias pareigas, o tuo pačiu, gauti ir didesnes pajamas. Mes vystome tas funkcijas, kurios vienodai svarbios tiek savame versle, tiek užimant atsakingas organizacines pareigas organizacijoje“, – sako dr. G. Romeika.

Pasak pašnekovo, studentams svarbu suprasti, kad teorinės žinios gali prisidėti prie jų pačių praktinės veiklos kokybės ir efektyvumo didinimo. „Mes neruošiame specialistų tik prekybinėms įmonėms, o rengiame specialistus ir kuriame teorines žinias visoms organizacijoms, kurioms yra aktualus pardavimo procesas“, – akcentuoja dėstytojas ir teigia, kad šią studijų programą renkasi ir kitų aukštųjų mokyklų, kitų studijų programų, tokių kaip filosofijos, medicinos ar informatikos, studentai, kadangi marketingo žinios ir įgūdžiai yra reikalingi visose srityse.“ Pasak dėstytojo, tokie surinkti duomenys leidžia teigti, kad rinkodara ir pardavimai yra universalūs procesai, kurie yra vienodai svarbūs visoms ūkio srityse veikiančioms įmonėms.

„Kauno fakultete studentų grupės komplektuojame taip, kad būtų galima skirti dėmesio kiekvienam studentui, nes mūsų tikslas yra paruošti rinkodaros srities specialistus ir suteikti kokybišką magistro kvalifikacinį laipsnį“, – teigia dėstytojas.

Versle lyderiais tampa socialiai atsakingi asmenys

Šiuolaikinis verslas orientuojasi ne tik į tai, kaip padidinti pardavimus, išsiskirti rinkoje, bet ir kaip tapti socialiai atsakinga organizacija, kurioje dėmesys skiriamas tvarumui užtikrinti, o organizacijoje dirbantys žmonės patys inicijuotų su aplinkos apsauga susijusius sprendimus. Todėl, anot dr. G. Romeikos, ir ši magistro programa sudaryta taip, kad būtų ugdomi socialiai atsakingi vadovaujamąjį darbą dirbsiantys specialistai, kurie savo sprendimais darys įtaką tiek savo, tiek bet kuriai organizacijai, kurioje įsidarbins ateityje. Apie tvarumą ir socialiai atsakingą elgesį studentai supažindinami Transnacionalinių korporacijų socialinės atsakomybės, Verslo psichologijos ir įvaizdžio vadybos ar Tarptautinio žmogiškųjų išteklių valdymo paskaitų metu.

Dr. G. Romeika akcentuoja, kad, kiekvienoje sėkmingai veiklą vykdančioje organizacijoje reikalingi kritiškai mąstantys ir savo nuomonę gebantys pagrįsti darbuotojai. Todėl dėstytojai itin daug dėmesio skiria studento kompetencijoms, susijusiomis su argumentuotu sprendimų priėmimu organizacijose, ugdyti. Baigiamajame darbe studentai atlieka dvigubą (t. y. kiekybinį ir kokybinį) tyrimą, tam kad galėtų argumentuotai ir maksimaliai teisingai priimti sprendimus būsimame darbe.“

Magistro studijas pasirinkę studentai – tarptautinių projektų dalyviai

Marketingo technologijų ir pardavimų vadybos studijų programos magistrantai rinkodaros ir pardavimų srities žinias gilina dalyvaudami nacionaliniuose ir tarptautinio lygio projektuose. Vienas iš pavyzdžių, pasak dr. G. Romeikos, šiuo metu koordinuojamas FuseIT (Marketingo ir IKT kompetencijų gairės) projektas remiamas pagal Erasmus+ programą.

„Studentai buvo įtraukti į „FuseIT“ produktų kūrimą, t. y. pateikė savo nuomonę apie kompetencijas, reikalingas rinkodaros specialistui, ypač skaitmenines kompetencijas, reikalingas rinkodaros ir pardavimų specialistui, buvo atsižvelgiama į jų nuomonę kuriant projekto intelektinius produktus“, – sako dr. G. Romeika.

Galimybę sudalyvauti tarptautinio lygio projektuose turi Internetinio marketingo ir technologijų modulį pasirinkę studentai. Minėtam moduliui dėsto verifikuoto profesoriaus statusą turinti VU KnF prof. dr. Dalia Krikščiūnienė. Profesorės dėka VU KnF magistrantams suteikta galimybė dalyvauti pasaulinio lygio Google inicijuotame konkurse, integruotis į pasaulio studentų veiklas bei įgyti patirties dirbant su Google technologijomis, kurias privalo išmanyti kiekvienas rinkodaros specialistas.

„Magistrantai susipažįsta su skaitmeninio marketingo „madų diktatoriaus“ – Google technologijomis ir įgyja internetinės analitikos Google Analytics bei skaitmeninės internetinės reklamos Google Ads sertifikatus“, – sako prof. dr. Dalia Krikščiūnienė. Profesorė atskleidžia, „kad semestro metu studentai įtraukiami į praktinius internetinės analitikos projektus, o, susibūrę į komandas, dalyvauja tarptautiniame projekte – Google Ad Grants Online Marketing Challenge (OMC).”

Dėstytojos manymu, tai vienas iš pavyzdžių, kurie rodo, jog jau universitete teorines žinias praktikoje pritaikantys magistrantai įgyja pranašumą darbo rinkoje.
Dr. G. Romeika atkreipia dėmesį, kad tiek Internetinis marketingas ir technologijos, tiek Intelektualios sistemos finansų rinkose, ar Inovacijų vadyboje yra integruoti į Marketingo ir pardavimų vadybos magistro studijų programą.

Lūkesčiai ir realybė studijuojant Marketingo ir pardavimų vadybą

Kalbėdamas apie mokymosi procesą vienintelėje „klasikinėje“ du metus trunkančioje Vilniaus universiteto Rinkodaros programų grupės studijų programoje, dr. G. Romeika pabrėžia ir tai, ko studijų proceso metu nereikėtų tikėtis: „išmokti atmintinai ar pažodžiui atkartoti atsakymą į pateiktą klausimą, nes vienintelio teisingo atsakymo ir nėra. Studijų metu yra vertinamas studentų gebėjimas rasti, parodyti ir pritaikyti teorines žinias praktikoje.“

Be to, dr. G. Romeika pabrėžia, kad studijų metu užsibrėžiamas tikslas – parengti kritiškai mąstantį, išsilavinusį, savarankišką žmogų, kuriantį aukštą pridėtinę vertę įvairiose situacijose, asmenybę, o ne konkrečiai darbo vietai tinkantį specialistą.“

Kadangi magistrantūros studijose yra sudaromos nedidelės grupės, dėstytojai gali studentus geriau pažinti. Dr. G. Romeikos nuomone, šią studijų programą renkasi žinantys ko nori ir kryptingai to siekiantys. Kadangi dauguma studentų yra dirbantys (daugiausia dirba rinkodaros srityje, jie vertina savo išteklius ir laiką, todėl nešvaisto jo veltui, patys inicijuoja bendravimą su dėstytojais, dirba produktyviai.

Dar vienas dalykas, kuriuo džiaugiasi ir didžiuojasi dėstytojai, pasak dr. G. Romeikos, kad teorinės žinios padeda spręsti naujausias problemas, skatina pasirinkti geriausius sprendimo būdus, padidina asmeninį darbo efektyvumą ir sutaupo daug išteklių organizacijoms, kuriose dirba studentai. O dėstytojams yra galimybė kurti naujas teorines žinias. „Todėl empirinė tiriamoji veikla – vienas iš programos sėkmės raktų. Šis dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas skatina nuolat praturtinti programą naujomis žiniomis“, – įsitikinęs dėstytojas.

Konkurencingoje verslo aplinkoje gali atsilaikyti tik tas verslas, kuriame pritaikomos naujausios tendencijos, o ir rinkodarą gerai išmanančių jaunų specialistų, gebančių kritiškai vertinti informaciją, greitai reaguoti bei spręsti problemas, ieško visi darbdaviai, todėl Kauno fakulteto dėstytojų ir studentų bendrystė padeda susirasti gerai apmokamą vadovaujamąjį darbą.

Cover1

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorės dr. Virginijos Jurėnienės ir dokt. Ugnės Pavlovaitės iniciatyva, vasario 19 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus Universiteto (VU) ir VšĮ ,,Kauno bienalės“, atstovaujamos direktorės Neringos Kulik.

Ne pirmus metus puoselėjamų glaudžių ryšių tarp VU Kauno fakulteto Meno vadybos studentų, dėstytojų ir ,,Kauno bienalės“ atstovų tikslas – abipusis naudingas bendradarbiavimas, kuris stiprins aukštojo mokslo ir kultūros partnerystę, dalyvaujant įvairiose mokslo ir kultūros iniciatyvose bei pritaikant mokslo žinias kultūrai vystyti. Taip pat vykdant įvairias iniciatyvas, skatinančias kuo didesnę studijų atitiktį darbo rinkos poreikiams; organizuojant studentų praktikas, rengiant ir įgyvendinant įvairius šiuolaikinio meno projektus bei iniciatyvas.

2021m. lapkričio 12 d. – 2022 m. vasario 20 d. vyks 13-oji Kauno bienalė, kurios metu bus vykdoma edukacinė programa, skirta įvairioms amžiaus, interesų ir gebėjimų grupėms, prie kurios įgyvendinimo prisidės ir Meno vadybos studentai. Kiekvienais metais šiuolaikinio meno festivalio atstovai susitinka su Meno vadybos studijų programos studentais ir dėstytojais, kad pasidalytų įžvalgomis apie meną bei jo prieinamumą visuomenei. 

2„Kartu su prof. V. Jurėniene džiaugiamės, kad ši ilgametė bendrystė tarp Meno vadybos programos studentų ir dėstytojų yra oficialiai įteisinta. Šis įvykis tik dar labiau paskatino bendrų, ambicingų iniciatyvų plėtrą, prisidedant prie vieno iš reikšmingiausių šiuolaikinio meno festivalių įgyvendinimo Kaune. Šiuolaikinio meno ir mokslo sintezė yra kūrybinis pagrindas, ant kurio formuojame mūsų pačių, miesto ar šalies identitetą. Tik ieškodami – surasime, tik pažindami – atrasime, ir tik kurdami – galėsime augti“, – teigia VU KnF dokt. Ugnė Pavlovaitė.

3„Kauno bienalės“ direktorė Neringa Kulik pasidžiaugė jau kelis metus iš eilės rengiamais projektais su universiteto bendruomene bei galimybe ir toliau bendradarbiauti: ,,Labai džiaugiuosi, kad ši bendrystė tarp dviejų ryškių kultūros ir mokslo įstaigų suteiks galimybes kartu kurti ir dalyvauti įvairiose kultūros ir mokslo iniciatyvose bei rengti ir įgyvendinti bendrus projektus. Kauno bienalė prisidės prie Vilniaus universiteto bendruomenės įsitraukimo į kultūrines ir kūrybines veiklas, kviesdama dėstytojus ir studentus dalyvauti Kauno bienalės organizuojamuose renginiuose ir projektuose bei sudarydama sąlygas studentams atlikti praktiką ir pagilinti žinias kultūros ir meno srityse. Artimiausiu metu planuojame pasiūlyti įvairias galimybes VU bendruomenei įsitraukti į 13-osios Kauno bienalės bei „MagiC Carpets“ projektų veiklas.“

 

144993998 181556993330938 7798593406059117152 oVilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) socialinis partneris „WE CAN CODE Academy“ (WCC) kviečia studentus bei dėstytojus į nemokamų paskaitų ciklą, skirtą programavimo žinių kompetencijoms tobulinti, persikvalifikuoti ir susipažinti su KAYAK komanda iš arčiau bei pasinaudoti galimybe įsidarbinti įmonėje. Taip pat dalyviai galės prisidėti kuriant socialinį projektą – informacinę gyvūnų sistemą.

WCC akademijoje (pavadinimą pakeitusi KAYAK UI akademija) programavimo paskaitų kursą ZOOM platformoje ves ilgametę patirtį turintys KAYAK inžinieriai, kurie suteiks tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie HTML, JS, CSS, React, Redux, Node.js, GraphQL, Cl, testavimą, duomenų bazes ir kitus su programavimu susijusius dalykus. Dalyviai sužinos, kaip nuo A iki Z sukurti atviro kodo duomenų sistemą bei įgis KAYAK sertifikatus.

2021 m. programą sudaro 8 paskaitos, kurios vyks vieną kartą per savaitę, nuo kovo 15 d. iki gegužės 3 d. Daugiau apie paskaitų temas ir programą: https://www.wecancode.lt/academy/ ir https://www.facebook.com/WCCwecancode

Atkreipiame dėmesė, kad, ketinantiems įgyti žinių, reikės atlikti akademijos inžinierių parengtą užduotį (iki kovo 10 d.). Daugiau informacijos ir registracijos forma: https://www.wecancode.lt/academy/

Atakos

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pasitelkę apgaulingus el. laiškus ar žinutes ir taip įtraukę žmones investuoti į finansines schemas, kibernetines atakas atliekantys sukčiai (angl. phishers) per pastaruosius metus Lietuvos gyventojams padarė daugiau kaip 4,5 mln. eurų žalos. O „Risk Based Security“ ataskaitoje skelbiama, kad 2020 m. pažeistų įrašų skaičius perkopė 37 mlrd. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 141 proc.
Pasak Vilniaus universiteto Kauno fakulteto informacinių technologijų (IT) ekspertės ir kibernetinio saugumo varžybų „Cyberthon 2021“ lektorės dr. Renatos Danielienės, kibernetinių atakų kasmet vis daugėja. Ir taip didelį jų kiekį šiemet dar labiau išaugino karantinas, kurio metu didžioji dalis įmonių savo veiklą perkėlė į virtualią erdvę, darbuotojai pradėjo dirbti iš namų, o tai reiškia, kad darbo veikloms atlikti buvo naudojami mažiau apsaugoti asmeniniai kompiuteriai.

Populiariausias sukčiavimo metodas – phishing

Remiantis „Europol“ 2020 m. statistika, socialinė inžinerija ir sukčiavimas naudojant phishing metodą išlieka viena iš pagrindinių kibernetinių atakų grėsmių.
„Norėdami išgauti žmonių asmeninius duomenis sukčiai dažniausiai naudoja el. laiškus, SMS žinutes, žinutes socialiniuose tinkluose. Tokiose žinutėse dažnai pateikiama nuoroda, kurią žinutės gavėjas turi paspausti, kad išspręstų kokią nors neva kilusią problemą ar pažiūrėtų aktualią informaciją. Žinutėse gali būti prisegti dokumentai ar archyvuoti failai. Atvėrę tokius dokumentus ar įdiegę sukčių siunčiamus dokumentus ar kitus failus, naudotojai gali savo įrenginį užkrėsti kenkėjiškomis programomis, kurios gali rinkti asmeninius duomenis ar padėti perimti įrenginio valdymą“, – sako IT ekspertė.
Sukčiai naudoja socialinę inžineriją ir manipuliacijas, kad auka atliktų tam tikrus veiksmus nesusimąstydama ir priėmusi skubotą sprendimą. Socialinės inžinerijos technikos gali būti įvairios: pradedant skambučiais į organizacijas, kai apsimetama techniniu darbuotoju siekiant gauti prieigą prie informacinių sistemų, baigiant elektroninėmis žinutėmis. Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai taiko sukčiavimo metodą phishing, kuris pastaraisiais metais sudarė didžiąją dalį visų socialinės inžinerijos atakų. Šių atakų pagrindinis tikslas – vienokiu ar kitokiu būdu išgauti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, prisijungimus prie el. pašto, socialinių tinklų paskyrų, kreditinių kortelių duomenis ar kitą finansinę informaciją.
„Jei atakuojantieji savo kenkėjiškai veiklai gali skirti labai daug resursų ir laiko, o organizacija, į kurią bandoma įsilaužti, turi itin vertingos ir konfidencialios informacijos, jie gali pasinaudoti ir rafinuotesniais metodais, pavyzdžiui, nusikaltėlių infiltravimu į organizacijos vidų“, – tikina dr. R. Danielienė.

Tobulėja ir technologijos, ir nusikaltėlių išmanuma

Bendravimui pandemijos metu tapus virtualiam, kibernetiniams sukčiams atsivėrė dar didesnės galimybės ne tik el. laiškais atakuoti žmones, bet ir kitais būdais įtraukti juos į savo pinkles. Piktavaliai prisitaikė prie esamos situacijos ir šiek tiek patobulino savo naudojamas priemones, o pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių motyvas išliko tas pats – finansinė nauda.

Renata DanielieneAnot dr. R. Danielienės, sukčiaujantys asmenys dažnai naudojasi tokiomis žmonių emocijomis kaip baimė ar smalsumas kurdami pranešimus su konkretaus laikotarpio aktualijomis. Pavyzdžiui, kibernetiniai nusikaltėliai dažnai siunčia laiškus su neva aktualia informacija apie COVID-19. Apsimesdami Pasaulinės ar kitų sveikatos organizacijų atstovais, apgavikai laiškuose gali pridėti dokumentus, kuriuos atidarius įrenginį galima užkrėsti kenkėjiška programa, arba žinutėse gali būti pateikiama nuoroda į svetainę, kur, anot jų, galima sužinoti naujausią informaciją, susijusią su pandemija, užsiregistruoti nemokamam skiepui ir pan. „Paspaudus sukčių laiškuose pateikiamas nuorodas į svetaines, prašoma prisijungti prie įprastai atrodančios sistemos, ir žmogus, pildydamas laukelius, nejučia gali pateikti tiek prisijungimo prie pašto sistemos, tiek finansinius duomenis“, – sako pašnekovė ir priduria, kad anksčiau sukčiavimo žinutes buvo galima atskirti iš gramatinių ir rašybos klaidų, tačiau pastaruoju metu siunčiamose apgaulingose žinutėse nėra klaidų arba jų yra itin mažai, o tai skatina pasitikėti atsiųstu pranešimu ir patikėti apgaulinga informacija. 

Dr. Renatos Danielienės teigimu, norėdami išgauti žmonių asmeninius duomenis sukčiai dažniausiai naudoja el. laiškus, SMS žinutes, žinutes socialiniuose tinkluose.
IT ekspertė atkreipia dėmesį, kad nusikaltėlių laiškai atrodo labai panašūs į tikrų institucijų laiškus, t. y. pasitelkiami organizacijų logotipai, spalvos, o kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, el. pašto adresai, gali nedaug skirtis nuo tikrų organizacijų naudojamų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į simbolius, pavyzdžiui, el. pašto pabaigoje gali būti neįprasta galūnė, kuri laiško gavėjui nesukelia įtarimų (pavyzdžiui, ).
„Vienas iš naujausių apgaulingų laiškų pavyzdžių, kada panaudojamas organizacijos pavadinimas, buvo nukreiptas prieš „Luminor“ banką. Tada banko klientai gavo melagingus pranešimus, kuriuose buvo pridėta informacija apie mokėjimą. Taip kibernetinę ataką vykdę asmenys platino kenkėjišką programą ir siekė nutekinti konfidencialią banko klientų informaciją“, – primena dr. R. Danielienė ir pateikia dar vieną Vilniaus universiteto vardu vykdyto kibernetinio sukčiavimo bandant užmesti „kabliuką“ pavyzdį: „Bendruomenės nariams buvo siunčiami kenkėjiški pranešimai su pridėtu failu ir raginimu jį atidaryti. Apgaulingam pranešimui pasitelktas universiteto logotipas ir realaus darbuotojo duomenys, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žinutė yra tikra.“
Dar vienas požymis, padedantis atpažinti sukčiavimo žinutes – jose dažnai pateikiama nuoroda neva į įstaigos svetainę. Paspaudus tokią nuorodą, atveriama netikra, sukčių sukurta svetainė, kuri atrodo identiška originaliai svetainei, netgi internetinis adresas labai panašus į tikros svetainės adresą. Kartais sukčiaujama pakeičiant vieną raidę kita, pavyzdžiui, www.adresas.lt raidė „l“ gali būti pakeista raide „i“, todėl skirtumas apgaulingame svetainės adrese www.adresas.it yra sunkiai pastebimas.

Atakų auka gali tapti kiekvienas

Nuo kibernetinių atakų gali nukentėti bet kas. „Sukčiai siunčia el. laiškus ar žinutes turimais adresais ir kontaktais, kurie gali būti viešai prieinami internete ar kada nors dėl kibernetinių incidentų parduoti juodojoje rinkoje. Apgaulingą phishing laišką gali gauti tiek įmonės darbuotojas, tiek eilinis gyventojas. Šiam būdui nereikia daug pastangų ir resursų. Tikėtina, kad kas nors vis tiek „užkibs“ ant kabliuko, nes piktavaliai paskatina būsimą auką atlikti tam tikrus veiksmus. Siunčiamose žinutėse dažnai raginama skubėti ir gąsdinama, kad jei auka neatliks nurodytų veiksmų, ji gali prarasti prieigą prie kokios nors sistemos arba jos veiksmai toje sistemoje bus apriboti. Kartais sukčiai „užmeta riebesnį masalą“ ir žinutėse siūlo neįtikėtinas nuolaidas ar nelauktus laimėjimus“, – apie tykančius pavojus įspėja kibernetinio saugumo ekspertė.
Kai kurie nusikaltėliai prieš ataką atlieka tyrimą apie būsimą auką, pavyzdžiui, renka informaciją apie įmonių vadovus ar finansininkus. Atlikę kruopščią analizę, piktavaliai konkrečiam žmogui siunčia laišką su skubiu ir primygtiniu prašymu, pavyzdžiui, įmonės vadovas prašo finansininko atlikti skubų pavedimą.

Apsauga nuo kibernetinių atakų – informacinis raštingumas

Apsisaugoti nuo vis didėjančio sukčiavimo internetinėje erdvėje mums gali padėti kibernetinio saugumo specialistai. Atkreipę dėmesį į jų rekomendacijas, galime susilaikyti nuo skubotų veiksmų, kritiškai įvertinti gaunamą informaciją ir taip apsaugoti svarbius bei jautrius duomenis.
„Prieš platindami nuotraukas socialiniuose tinkluose, žmonės turėtų gerai pagalvoti, ar jose nėra asmeninio pobūdžio informacijos, tokios kaip namų adresas, automobilio valstybinis numeris ir pan. Darbdaviams rekomenduojama organizuoti kibernetinių incidentų simuliacijas, siekiant nustatyti pažeidžiamiausias organizacijos vietas, ir reguliariai vykdyti kibernetinio saugumo mokymus darbuotojams“, – pataria dr. R. Danielienė.
Neseniai kibernetinio saugumo srityje pradėtas taikyti dirbtinis intelektas, manoma, sugebės mus dar geriau apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių nei toje srityje dirbantys žmonės. Dirbtinis intelektas, pasitelkiant mašininį mokymąsi, jau dabar naudojamas tiek tiriant, tiek aptinkant įsilaužimus, tačiau visada lieka klausimas: ar dirbtinio intelekto priemonėmis nepasinaudos ir kibernetiniai nusikaltėliai?

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos