Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Penkiasdešimt antrasis seminaras įvyks 2025 m. spalio 22 d. 14:00 val. III auditorijoje (MS Teams nuoroda). Jo tema: „Moterų pabėgėlių tvarios karjeros prielaidos ir iššūkiai“.

Seminarą ves Kauno technologijos universiteto profesorė Rūta Čiutienė.

Prof. dr. R. Čiutienė 1995 m. baigė bakalauro studijas KTU ir įgijo Verslo administravimo vadybos bakalauro laipsnį, 1996–1997 studijavo Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete ir įgijo Verslo vadybos ir administravimo magistro laipsnį. Tęsė studijas doktorantūroje, 2006 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Darbuotojų ir organizacijos interesų derinimas formuojant karjerą“ ir įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Prof. dr. R. Čiutienė KTU dirba nuo 2000 m. Šiuo metu yra Vadybos ir žmonių išteklių vadybos krypčių studijų programų vadovė. Ji dėsto bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros programų studentams, vadovauja studijų ir mokslo projektams.

Šiame seminare bus aptarti moterų pabėgėlių tvarios karjeros iššūkiai ir kaip juos gali padėti įveikti jas priimančios šalies institucijos. Bus pristatyti mokslinio tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo 1200 moterų pabėgėlių ir 30 darbdavių. Aptarsime asmeninius išteklius, diskriminacijos patirtis, psichologinės ir finansinės gerovės veiksnius, svarbius tvarios karjeros kūrimui, tiek pačių moterų, tiek darbdavių perspektyvoje. Taip pat bus diskutuojama apie priimančiųjų šalių pasirengimą sudaryti sąlygas pabėgėlių integracijai ir jų tvariai karjerai.

Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2026-02-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą --> ePrašymai --> Dėl esamos studijų programos formos, finansavimo, kurso, grupės ir (ar) tvarkaraščio keitimo. 

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas.

Šiais metais Lietuvos auditorių bendruomenė (LAR) mini 30-ąsias nepriklausomo audito profesijos pripažinimo Lietuvoje metines ir 25-erių metų Lietuvos auditorių rūmų įkūrimo sukaktį. Audito bendruomenė pažymėjo šias progas jubiliejinėje konferencijoje „30 metų pasitikėjimo: LAR kelias ir ateities iššūkiai“. Vilniaus universiteto Kauno fakultetui renginyje atstovavo VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojos prof. dr. Kristina Rudžionienė ir asist. dr. Agnė Bužinskienė.

„Auditorius – aukščiausio lygio ekspertas, kuris ne tik renka įrodymus, bet ir vertina jų kontekstą, analizuoja sąsajas ir priima unikalų profesinį sprendimą, tinkamą konkrečioms aplinkybėms. Didėjantis pasitikėjimas technologijomis ir tuo pačiu jų sukuriamos rizikos, suteikia dar didesnę svarbą auditoriaus profesiniam skepticizmui - tai įdomus, tačiau reikalaujantis nuolatinės saviugdos procesas“, – sveikinimo kalboje sakė LAR prezidentė Vaida Kačergienė.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) pradėtas įgyvendinti trejus metus truksiantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas Lituanistikos programos projektas „Alternatyvios muzikos festivaliai Lietuvoje nuo sovietmečio iki šių dienų: tapatybės tyrimai ir kultūros artefaktų skaitmeninimas“ (Nr. S-LISm-25-21). Tyrėjai analizuos iki šiol išsamiau netyrinėtą Lietuvos jaunimo alternatyvios muzikos festivalių reiškinį, pasižymintį subkultūrinės kūrybos įvairove, taip pat – beveik keturis dešimtmečius trunkančią festivalių raidą, padėjusią formuotis dalyvių pasaulėžiūrai ir bendruomeninėms vertybėms.

Pokyčių ir pasikartojančių ekonominių, socialinių bei geopolitinių krizių amžiuje kultūros ir kūrybos sritys susiduria su augančiu spaudimu paklusti rinkos logikai: kurti, konkuruoti, eksportuoti. Neretu atveju tai reikalauja paaukoti tvarumą, lygybę ir bendradarbiavimą. Tačiau atsiveria ir dar neregėtos galimybės saviraiškai.

Laisvai samdoma politikos tyrimų, vertinimo, bendradarbiavimo ir plėtros ekspertė dr. Cristina Farinha savo karjerą skyrė kultūros vaidmens valdymo, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo temoms. Remdamasi patirtimi Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir JAV, ji jungia mokslinius tyrimus, praktiką ir politikos formavimą kultūros, paveldo bei kūrybinės ekonomikos srityse. 16-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir kultūra“ (CC2025) dr. C. Farinha pristatys pranešimą „Kultūrinis bendradarbiavimas neramiais laikais“, kuriame kvies persvarstyti nusistovėjusius bendradarbiavimo modelius ir pasiūlys sistemas, grindžiamas teisingumu, abipusiškumu bei tvarumu. Aptardama kultūrinio judumo, mainų ir valdymo iššūkius bei galimybes, ji inicijuoja aktualų dialogą apie tai, kaip kultūros veikėjai ir institucijos gali prisitaikyti bei klestėti neramiais laikais, neapleisdami savo esminės misijos – būti socialinių ryšių ir inovacijų kūrėjais.