VU KNF sveikinimas 2023Brangūs Kauno fakulteto bendruomenės nariai,

tegul šį žiemos laiką jus džiugina mūsų gražios tradicijos, kai metų pabaigos sulaukiame ne tik siekdami įveikti metų darbus, bet ir kurdami džiaugsmą vieni kitiems.

Dėkoju už jūsų bendrystę, susitelkimą ir nusiteikimą veikti dėl bendrų tikslų. Laukia ypatingi – 60-ieji – Kauno fakulteto metai, kartu sėkmingai puoselėjant išskirtinį identitetą Vilniaus universitete.

Linkiu užkrečiančio užsidegimo, drąsos ir kūrybinės laisvės, einančios koja kojon su atsakomybe visuomenei. Santarvės, sveikatos ir saugumo Jums ir Jūsų artimiesiems!

Doc. dr. Giedrius Romeika,
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

kibernetinis skydas 2023Ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės, kurios Lietuvoje yra atsakingos už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, praėjusią savaitę dalyvavo kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“, kurių metu buvo tikrinami jų gebėjimai tinkamai reaguoti įvykus kibernetiniam incidentui. Simuliacijas rengti padėjo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas su darbuotojų komanda. Džiugina, kad pratybų rezultatai parodė pozityvius pokyčius.

„Matome stiprėjančią organizacijų kibernetinio saugumo brandą, nes beveik trečdaliu išaugo skaičius organizacijų, kurios pratybų metu ne tik tinkamai reagavo į kibernetinį incidentą, bet ir pateikė informaciją apie incidentą NKSC. Pernai tokių pratybų dalyvių buvo 54, o šiemet – net 76“, – teigia pratybas organizavusio Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, šis augimas rodo, kad ypatingos svarbos ir valstybės informacinius išteklius valdančios organizacijos, kurios tiesiogiai atsako už kibernetinių incidentų valdymą savo organizacijose, ne tik turi vidinius reagavimo į kibernetinius incidentus valdymo planus, bet ir moka informaciją pateikti kitoms atsakingoms institucijoms.

Pratybų „Kibernetinis skydas OpEx“ metu taip pat buvo tikrinami ir organizacijų gebėjimai tinkamai informuoti visuomenę apie patirtą kibernetinį incidentą. Šiais metais šia galimybe pasinaudojo apie 50 organizacijų ir tai yra beveik dvigubai daugiau, nei ankstesniais metais.

Ruta Stepanovaite VU KNFGruodžio 15 d. Vu KnF Meno vadybos magistrantūros studijų programos studentams kviestinę paskaitą „Kultūros ir meno organizacijų vadyba: iššūkiai ir aktualios kompetencijos“ skaitė Rūta Stepanovaitė – Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administracijos vadovė. Ji pristatė savo karjeros kelią nuo VšĮ steigimo, Kauno menininkų namų projektų vadovės iki LKT administracijos vadovės. Apžvelgdama savo darbo patirtį, ji papasakojo apie Lietuvos kultūros sektoriaus ypatumus.

Kultūros sektoriaus statistika

Remiantis LKT atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje veikė 7 936 kultūros organizacijos, turinčios 51 786 padalinius, sektoriuje dirbo 99 734 žmonės (9,8 proc. visų nefinansinių įmonių samdomų darbuotojų). Dauguma organizacijų telkiasi didžiuosiuose miestuose, kultūros paslaugos nėra tolygiai pasiskirstę regionuose. Sektoriuje dominuoja veiklos, instituciniu ar projektiniu būdu finansuojamos iš valstybės biudžeto. Finansavimą kultūros organizacijų projektams skirsto Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nuo 2024 m. performuojamas į Medijų tarybą. Didžiausią dalį šio finansavimo – apie 20 mln. Eur kasmet – paskirsto Lietuvos kultūros taryba (LKT). Aptardama LKT tekantį darbo krūvį Rūta Stepanovaitė pateikė skaičius, kad per 10 LKT gyvavimo metų (2014–2023) LKT kultūros organizacijoms ir menininkams paskirstė apie 200 mln. Eur, įvertino 70 000 paraiškų, finansavo 26 000 kūrybinių sumanymų (37 proc. pateiktų paraiškų). LKT tarybą sudaro pirmininkas ir 10 narių, jiems talkina apie 150–200 ekspertų bei 29 administracijos darbuotojai, kurių darbo apimtis – 36 procesų ir apie 130 rizikų valdymas.

vertimo konkursas VU KNF 2023Gruodžio 8 dieną Vilniaus universiteto Kauno fakultete vyko tradicinis Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vertimo žodžiu iš/į anglų kalbą konkursas, tema: „Tvari plėtra“. Konkursą organizuoja Kauno švietimo inovacijų centras, LSMU gimnazija (LSMUG) bei VU Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas. Konkurse dalyvavo Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų 10-11 klasių mokiniai. Dalyvių vertimus vertino jungtinė VU KnF ir LSMUG atstovų komisija. VU Kauno fakultetui vertinimo komisijoje atstovavo Audiovizualinio vertimo studijų programos studentės Miglė Skudžinskaitė ir Gabrielė Jakaitytė, bei Lietuvių kalbos ir reklamos studijų programos studentė Simona Vasilevskytė.

Pirmame konkurso etape dalyviai vertė BBC tinklalaidės ištrauką apie tvarią madą. Mokiniai teigė, kad versti nebuvo lengva, nes ne visada žinojo lietuviškus angliškų terminų atitikmenis. Nors pagrindinė teksto mintis buvo aiški, tiksliai išversti parinktą tekstą nebuvo lengva. Antrame konkurso etape užduotis atliko 7 geriausiai pirmą užduotį atlikę mokiniai iš Kauno Jėzuitų gimnazijos, Kauno „Saulės“ gimnazijos (šiai mokyklai atstovavo 2022 metų konkurso nugalėtojas Domantas Bumbulis), Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos, Kauno Veršvų gimnazijos bei LSMUG dešimtokė Adelė Kreišmonaitė. Šiame etape dalyviai vertė ištrauką iš Žinių radijo programos „Žalioji banga“. Atlikę užduotį, dalyviai vienbalsiai teigė, kad versti iš lietuvių kalbos į anglų yra sunkiau nei iš anglų kalbos į lietuvių.

čeigio knyga copyNaujausia VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesoriaus Remigijaus Čiegio knyga „Austrų ekonomikos mokykla ir jos poveikis ekonominės minties raidai“, II dalis.

Austrų ekonomikos mokykla 2021 metais minėjo 150 metų jubiliejų. Šios mokyklos atstovai, pradedant austrų ekonomikos mokyklos įkūrėju, Vienos universiteto politinės ekonomijos profesoriumi Carl’u Menger’iu, ilgą laiką formavo dabartinį rinkų, kaip ekonominių procesų, supratimą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorius Remigijus Čiegis supažindina skaitytoją su austrų ekonomikos mokyklos pradininkų pagrindinėmis ekonominėmis idėjomis ir jų poveikiu šiuolaikinių ekonomikos teorijų ir moderniosios ekonominės politikos formavimuisi.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023, 880 p., iliustr., ISBN 978-609-070—907-8

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku