Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Keturiasdešimt šeštasis seminaras įvyks 2025 m. vasario 6 d. 15.00 val. VeGa auditorijoje. Jo tema – „Austrų ekonomikos mokykla ir jos poveikis ekonominės minties raidai“. 

Seminarą ves Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Čiegis. Profesorius aktyviai dirba darnaus vystymosi aplinkos ekonomikos ekonominių teorijų istorijos ir makroekonomikos srityse. Per paskutinius dvylika metų profesorius paskelbė 10 monografijų ir 18 mokslo straipsnių tarptautiniuose WOS žurnaluose, turinčiuose IF.

Šiame seminare bus pristatyta profesoriaus monografija „Austrų ekonomikos mokykla ir jos poveikis ekonominės minties raidai“ (I, II ir III dalys) ir plačiau aptarta pati austrų ekonomikos mokykla, kuri 2021 metais minėjo 150 metų jubiliejų. Šios mokyklos atstovai, pradedant austrų ekonomikos mokyklos įkūrėju, Vienos universiteto politinės ekonomijos profesoriumi Carl‘u Menger‘iu, ilgą laiką formavo šiuolaikinį rinkų, kaip ekonominių procesų, supratimą.

Dalyviai kviečiami aktyviai diskusijai apie šios mokyklos poveikį ekonominės minties raidai.

Organizatorių vardu Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė dr. Indrė Ščiukauskė

Lietuvos mokslo taryba paskelbė 2018–2023 m. Lietuvos institucijų palyginamojo mokslo vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad daugelyje sričių pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Aukščiausias – 5 balų – mokslo kokybės įvertinimas Lietuvoje suteiktas keturioms VU kryptims – biochemijai, etnologijai, filologijai, filosofijai. Pagal visų trijų kriterijų (mokslo kokybė, poveikis, perspektyvumas) suminį įvertį dvi VU kryptys – biochemija ir istorija – Lietuvoje vienintelės gavo aukščiausią 14,5 (iš 15) balo įvertinimą.

„Tokie vertinimai padeda aukštojo mokslo institucijoms ne tik tiksliau nustatyti savo veiklos kokybę, kryptis, bet ir kritiškai įvertinti, kuriose srityse veiklumas, įtaka sumažėjusi, kur reikėtų įdėti daugiau pastangų ar kur koncentruotis norint siekti tikrai aukšto lygio rezultatų. Realistiškas ir kritiškas savęs vertinimas svarbus visoms institucijoms. Įvertinti savo galias ir trūkumus, kad žengtume į priekį žinodami, ko sieksime ateityje“, – pakomentavo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Rektorius džiaugėsi VU pasiekimais, kadangi didžioji dalis mokslo krypčių, o kai kurios ir smarkiai, pagerino savo rezultatus ir pirmauja Lietuvoje.

Šalyje aukščiausias 5 balų įvertinimas suteiktas šešioms kryptims. Net keturios iš geriausiai įvertintų krypčių priklauso VU – biochemija, etnologija, filologija, filosofija. Dar septyniolikos mokslo krypčių mokslinės veiklos kokybė sulaukė labai gerų ir gerų vertinimų (4–4,5 balo).

Palyginti su 2013–2017 m. ekspertinio vertinimo rezultatais, šešiolikos VU vykdomų mokslo krypčių veiklos kokybės vertinimai kilo, o devynios išlaikė mokslo kokybės įvertį.

Humanitarinių mokslų srities trijų mokslo krypčių mokslo kokybė įvertinta aukščiausiai tarp visų šalies mokslo ir studijų institucijų. Ekspertai gyrė šios srities mokslininkų veiklą ir išskyrė aukštos kokybės publikacijas bei tarptautinį matomumą.

Augo ir socialinių mokslų srities mokslo kokybės vertinimai. Geriausiai – 4,5 balo – įvertintos ekonomikos ir politikos mokslų kryptys. Šios kryptys, taip pat ir teisės mokslo kryptis ekspertų vertintos geriausiai Lietuvoje. Itin gerai įvertinti edukologijos mokslo krypties pasiekimai per pastaruosius kelerius metus – reikšmingą poveikį tam turėjo edukologijos krypties tyrėjų potencialo sutelkimas. Ekspertai išskyrė aktyvų edukologijos krypties mokslininkų dalyvavimą projektinėje veikloje, tarptautinio lygio publikacijas bei partnerystes.

Gamtos mokslų srityje vertinta net dvylika mokslo krypčių. Aukščiausią – 5 balų – įvertį išlaikė biochemijos kryptis, labai gerų ir gerų įvertinimų sulaukė dar šešios mokslo kryptys. Net aštuonių krypčių mokslo kokybė vertinta geriausiai Lietuvoje.

Medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslo kokybė išlaikė 2013–2017 m. gautą vertinimą arba kilo. Ekspertai pažymėjo, kad reikšmingą poveikį medicinos ir sveikatos mokslų plėtrai turės naujasis Medicinos mokslų centras.

Technologijos mokslų krypčių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kito nežymiai. Ekspertai itin teigiamai vertino daugelio šių mokslo krypčių projektinę veiklą, ryšius su įmonėmis, pabrėžė tyrimų rezultatų komercinimo potencialą ir galimybes plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

VU padalinių vykdomų veiklų socialinis ir ekonominis poveikis vertintas ypač gerai. Itin palankiai įvertinta VU padalinių mokslinių tyrimų infrastruktūra. Išskirtinio dėmesio sulaukė VU bibliotekos teikiamos galimybės: platus bibliotekos paslaugų tinklas, tinkamai parinktos bazės, pagalba VU akademinei bendruomenei ir mokomosios veiklos.

Aukščiausias mokslo kokybės įvertinimas – išskirtinių mokslo pasiekimų ir veiklos pripažinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Mokslo veikla buvo vertinama pagal tris kriterijus, turinčius skirtingą svorį: tai mokslo veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); mokslo veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); mokslo veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Aukščiausias galimas vertinimas pagal kiekvieną įvertį – 5 balai. Vertinimą atlieka užsienio ekspertai. VU vertinti teikė 33 jame plėtojamų mokslo krypčių pasiekimus.

Iš viso buvo vertinami 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. 2023 m. atlikto ekspertinio mokslo veiklos vertinimo rezultatai skelbiami čia.

Netylant diskusijoms, kaip suderinti senąją Vėlinių tradiciją su vis populiarėjančia Helovyno švente, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja asist. dr. Dovilė Balevičienė siūlo vieną rudens vakarą skirti dėmesio vertiems filmams, kurių meistriškumas ne tik kelia šiurpuliukus, bet ir padeda suprasti kino raidą. Pažintis su pasauline klasika įkvėpė ne vieną garsų kūrėją, tad atspindžių rasti galima ir jau gerai žinomuose filmuose.

Netikėta pabaiga

„Dažnai pirmuoju tikru siaubo filmu vadinamas „Daktaro Kaligario kabinetas“ (angl. The Cabinet of Dr. Caligari 1920). Būtent šis filmas pristatė netikėtą istorijos posūkį (angl. twist ending), o siurrealistiškos mizanscenos¹ žiūrovus perkėlė į psichiškai nestabilią pasąmonę“, – pasakoja asist. dr. Dovilė Balevičienė. Pasak dėstytojos, šis filmas tapo atspirties tašku daugybei legendinių kūrėjų, pavyzdžiui, Alfred Hitchcock, David Fincher ir kt. Verta paminėti, kad vis daugėja filmo versijų, kuriose atsisakoma vokiškų titrų ir pasirenkama gyvai orkestro atliekama muzika.

„Daktaro Kaligario kabinetas“ išskirtiniams kino šedevrams priskiriamas tiek dėl vizualinio išraiškingumo, tiek dėl komplikuoto alegorinio pasakojimo ir iki šiol laikomas meniškumo etalonu kino industrijoje. Manoma, kad režisierius Robertas Wiene šiuo kūriniu pavaizdavo tarp vokiečių intelektualų plitusias Vakarų saulėlydžio nuotaikas ir tuometį ekonominį stresą, kėlusį nerimą visuomenėje. Hipnotizuojantis mirties dvelksmas primena apie gyvybės trapumą.