Picture_1_copy.pngNuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. vykstančiame projekte „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ dalyvauja ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkai. Bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), Kauno apskrities viešąja biblioteka, Mykolo Romerio universiteto biblioteka ir Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka.

„MoBiLait“ projekto rengėjų tikslas – spausdintus leidinius suskaitmeninti ir pateikti juos tokiais formatais, kurie tinkami ir prieinami žmonėms, negalintiems skaityti įprasto teksto dėl regėjimo, fizinės negalios, neurologinių sutrikimų ar disleksijos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 160 tūkstančių žmonių serga sunkiomis akių ligomis. Norint suvokti informaciją, pateiktą vizualiuoju formatu, minėtai auditorijai kyla nemenkų iššūkių. Atsižvelgiant į vis didėjančią problemą, su kuria susiduria silpnaregiai ar disleksijos sutrikimų turintys asmenys, ir buvo inicijuotas „MoBiLait“ projektas.

Projekto metu siekiama mažinti vizualiosios informacijos kuriamą atotrūkį, sudaryti sąlygas savišvietai ir skatinti naudotis Lietuvos bibliotekų tinkle patalpintais elektroniniais ištekliais, pritaikytais specialių poreikių turintiems vartotojams. Dar vienas projekto organizatorių tikslas – Elektroninių leidinių valdymo informacinės sistemos (ELVIS) modernizavimas. Per numatytą laikotarpį planuojama parengti 700 adaptuoto formato leidinių: 100 DAISY formato leidinių (DAISY – angl. Digital Accessible Information System), 400 skaitmeninių leidinių ir 200 garsinių knygų.

VU Kauno fakulteto mokslininkėms buvo patikėta parengti akademinių leidinių vaizdinės medžiagos aprašus: komandą sudaro prof. dr. Danguolė Satkauskaitė, doc. dr. Jurgita Kerevičienė, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Laura Niedzviegienė, doc. dr. Inga Stepukonienė, dr. Jurgita Astrauskienė ir dr. Eglė Gabrėnaitė.

Garsinio vaizdavimo akliesiems dėstytoja doc. dr. Laura Niedzviegienė pasakoja, kad rengiant akademinių leidinių vaizdinės medžiagos aprašus, reikalingos specifinės tam tikrų sričių (pavyzdžiui, matematikos ar muzikos) žinios. Mokslininkė teigia, kad dažnai mes, matantys ir gebantys skaityti įprato formato leidinius, nė nesusimąstome, kad nors vadovėlio tekstas ir nuskaitomas pasitelkus jau egzistuojančias pagalbines technologijas, paveikslėliai lieka nepažinūs: iki šiol sukurti dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys skaitmeniniai įrankiai geba identifikuoti kasdienėje aplinkoje aptinkamus daiktus, jų spalvas ar padėtį erdvėje ir apie tai informuoti akląjį, bet dar nepajėgia iššifruoti knygose pateiktas diagramas, schemas, lenteles ar sudėtingesnius paveikslėlius. Būtent tokią užduotį atliko minėta komanda – gilinosi į vizualiąją vadovėlių medžiagą ir rengė jos tekstinius aprašus. Kaip teigia doc. dr. L. Niedzviegienė, dirbdamas tokį darbą, labai giliniesi į detales, tam tikrų elementų ryšius, schemų logiką, netgi aptinki knygų autorių paliktas klaidas, kurių šiaip gal ir nepastebėtum. Kai stengiesi suprasti ir tekstu perteikti taip, kad ir kitam būtų aišku, pradedi matyti šiek tiek kitaip – jautriau ir giliau.

 

Daugiau informacijos apie projekto veiklas rasite LAB ir ELVIS svetainėse.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos