Spalio mėnuo audiovizualinio vertimo specialistams buvo turiningas mokymų. Pandemija nesutrukdė Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytojoms – dr. Jurgitai Astrauskienei ir doc. dr. Jurgitai Kerevičienei – pasidalinti savo žiniomis ir praktiniais mokymais su už Lietuvos ribų dirbančiais kolegomis.
Spalio 1 dieną Jurgita Astrauskienė vedė mokymus apie audiovizualinį vertimą ES Tarybos Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus vertėjams ir terminologams. Dėstytoja pasidžiaugė, kad „paskelbus informaciją, mokymai susilaukė susidomėjimo ir galiausiai juose dalyvavo ne tik ES Tarybos, bet ir Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Teisingumo Teismo ir Vertimo centro vertėjai raštu, žodžiu ir teisininkai lingvistai. Nors mokymai vyko nuotoliniu būdu, pristačius AVV būdus ir jų praktiką Lietuvoje, dalyviai noriai įsitraukė, uždavinėjo rūpimus klausimus, diskutavo ir dalinosi savo patirtimi, tad seminaro atmosfera buvo išties puiki, kolegiška ir informatyvi“.
Kitus, Europos Parlamento vertėjams skirtus mokymus apie audiovizualinį vertimą ir subtitravimą, įvykusius spalio 9 dieną, Jurgita Astrauskienė vedė kartu su Jurgita Kerevičiene. Prieš mokymus dėstytojos susipažino su modernia subtitravimo platforma, kurioje dirba Europos Parlamento vertėjai, įvertino specialistų rengiamus subtitrus bei pasidalino rekomendacijomis, kaip kokybiškiau parengti subtitravimo ir subtitravimo kurtiesiems bei neprigirdintiesiems gaires. Būtent jos Europos Parlamento vertėjams taps audiovizualinių kūrinių vertimo vadovu ateityje. Jurgita Kerevičienė teigia, kad „dalyvauti tokiuose mokymuose buvo ir didelis žinių, kompetencijos bei atliktų darbų įvertinimas, ir kartu nemenkas iššūkis. Juk teko mokyti specialistus, turinčius ilgametę vertimo praktiką ir dirbančius aukščiausiose valdymo institucijose.“ „Tikiuosi, kad šie mokymai yra tik pirmasis mūsų ir ES vertėjų bendravimo ir bendradarbiavimo žingsnis, kuris ateityje leis organizuoti ir daugiau tokių produktyvių veiklų“, – viliasi doc. dr. Jurgita Kerevičienė.
Europos Sąjungos Tarybos vertėjų darbo sąlygų pokyčiai pandeminės situacijos metu
Apie vertėjų darbą ir išaugusį audiovizualinio vertimo poreikį, pasidalinti mintimis sutiko ES Tarybos generalinio sekretoriato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus vadovė Milda Kisielienė.
Pašnekovė pasakoja, kad jau iki pandeminės situacijos dauguma Europos Sąjungos Tarybos vertėjų dalį savaitės dirbdavo per nuotolį. Ir iki pandemijos, ir dabar „aktyviai naudojamės vertimo technologijomis (pvz., SDL Trados Studio), vertimo atmintimis, Europos terminų duomenų baze IATE, elektroniniais žodynais, elektronine darbo srauto programa“, – teigia Milda Kisielienė. Anot jos, darbai nesustoja, priešingai – „<…> toliau organizuojamos stažuotės absolventams vertimo raštu ir kitose srityse. Stengiamės išnaudoti visus technologijų teikiamus privalumus, ir dr. Jurgitos Astrauskienės nuotoliniai audiovizualinio vertimo mokymai – puikus to pavyzdys“. „Tvirtai tikime, kad bendri vertėjų praktikų ir akademinės bendruomenės projektai praturtina ir įprasmina mūsų visų veiklą“, – pabrėžia Milda Kisielienė.
Vis dėlto, Covid-19 privertė žmones apriboti tiesioginę tarpusavio komunikaciją bei keliones. „Didžiausias iššūkis buvo gyvo bendravimo trūkumas – turėjome greitai priprasti prie vaizdo konferencijų, ilgesnių pokalbių telefonu ir didesnio el. laiškų kiekio“, – teigia Milda Kisielienė.
Audiovizualinio vertimo poreikis Europos Sąjungos institucijose aktualesnis nei ankščiau
M. Kiselienės vadovaujamo skyriaus vertėjai verčia oficialių Tarybos dokumentus, ES Tarybos interneto svetainei skirtą medžiagą, trumpus informacinius filmukus, socialiniams tinklams skirtą informaciją. Jos teigimu, „Taryba stengiasi geriau informuoti žurnalistus, tyrėjus, studentus ir mokslo bendruomenę apie vykdomą veiklą ir valstybių narių priimamus sprendimus“. Tai tapo akstinu gilintis į audiovizualinį vertimą. M. Kisielienės nuomone, J. Astrauskienė „įdomiai pristatė audiovizualinio vertimo istoriją, šios disciplinos specifiką, terminus (pavyzdžiui, kuo titrai skiriasi nuo subtitrų ir surtitrų?), naujausius tyrimus, audiovizualinio turinio vertimui taikomus techninius, lingvistinius ir kultūrinius reikalavimus, aptarė pateiktų filmukų subtitravimą.“ Mokymų metu buvo diskutuojama ir apie audiovizualinio turinio prieinamumą. M. Kisielienė teigia, kad „Taryba nuosekliai įgyvendina prieš keletą metų priimtą įtraukiosios komunikacijos strategiją ir ateityje vis daugiau [vertimo specialistų] verčiamo turinio bus pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems asmenims.“
Pandemijos metu Audiovizualinio vertimo dėstytojai ir studentai prisidėjo prie tarptautinio festivalio „Nepatogus kinas“
Nors pandemijos metu daugumą veiklų teko perkelti į nuotolį, tai nesutrukdė tęsti nuo 2017 m. užsimezgusio bendradarbiavimo su tarptautiniu žmogaus teisių dokumentinių filmų festivaliu „Nepatogus kinas“.
„Šiemet prie festivalio prisidėjo ir profesinę praktiką atliko ketvirto kurso Audiovizualinio vertimo studijų programos studentai“, – teigia J. Astrauskienė ir pabrėžia, kad „Nepatogus kinas“ – pirmasis kino festivalis Lietuvoje, kuris pritaikė savo programos filmus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bei aklųjų ir silpnaregių auditorijoms.“ „Nors šiemet festivalis persikėlė į internetinę erdvę, kino prieinamumas neliko nuošaly ir festivalio žiūrovams buvo parengti keturi pilnametražiai filmai su SKN“, – pasakoja J. Astrauskienė bei džiaugiasi galėdama prisidėti prie tokių prasmingų iniciatyvų.
Docentė J. Kerevičienė kūrė subtitrus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems keturiems „Nepatogaus kino klasės“ filmams, kuriuose išryškėjo neregių vaikų, aplinkosaugos bei seksualinio švietimo problemos. „Prie „Nepatogaus kino klasės“ prisijungusios mokytojos su moksleiviais gali žiūrėti, aptarti ar įtraukti į mokymo programą pasirinktus filmus. Tai dar vienas būdas tarpusavyje komunikuoti bei nuotoliniu būdu pažinti pasaulį“ – pasakojo J. Kerevičienė.
Besikeičianti situacija pasaulyje skatina ieškoti naujų komunikacijos būdų, daug informacijos pateikiama garso ar vaizdo formatu, todėl audiovizualinio vertimo specialistams pandemijos metas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybės. Didėjant vertimo, subtitravimo poreikiui, atsiranda vis daugiau progų padidinti filmų, dokumentų ar kitų informacijos šaltinių prieinamumą ne tik klausos ar regos negalią turintiems žmonėms, bet ir tiems, kurių darbo / mokymosi ar laisvalaikio veikla persikelia į virtualiąją erdvę.