Ernestas RainysBakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba antrą kursą baigęs studentas Ernestas Rainys pastebi, kad „<…> dažnas turi įsitikinimą arba nuomonę, jog vadyba ir ekonomika yra ypač banalios sritys – reikia sėdėti biure prie kompiuterio ir maigyti klaviatūrą“. Pasak studento, tokia nuostata klaidinga, nes šių sričių specialistų darbo kasdienybėje netrūksta dinamikos. Dirbantis ir studijuojantis studentas pasidalijo mintimis ir apie studijas, todėl kviečiame skaityti ir sužinoti daugiau.

Kodėl pasirinkote studijuoti Kauno fakultete vykdomoje programoje Ekonomika ir vadyba?

Pasirinkau šią programą, nes joje buvo abu dalykai (ekonomika ir vadyba), kurių reikia darbe. Tačiau svarbiausia neapsiriboti vien paskaitų metu gautomis žiniomis, nes universitete mokytis gali ir ne tik per paskaitas. Svarbu pasiimti kiek įmanoma daugiau iš situacijos ar aplinkybių ir neužsibūti savo komforto zonoje. Dar svarbus aspektas, turėjęs įtakos mano studijų pasirinkimui yra prieš tai pasirinktos ekonomikos ir politikos studijos. Nors jų nebaigiau, nes nepatiko, tačiau supratau, kad noriu tobulėti panašia linkme. Ir dar vienas veiksnys, kodėl studijuoju Kauno fakultete – tai miestas. Esu mokęsis ir gyvenęs Vilniuje, tačiau sostinė manęs nesužavėjo, todėl likau savo gimtajame mieste, kuris man yra priimtinas ir mylimas.

Ar jums svarbu tai, kad studijų programa tarpdiscipliniška?

Taip, man šis tarpdiscipliniškumo aspektas yra aktualus ir svarbus, nes abu dalykai vienas kitą papildo. Kitaip tariant – „vienu šūviu du zuikiai“ – skamba šmaikščiai, tačiau, vertinant objektyviai – vadyba dažnai ieško atsakymų ekonomikos srityje, o ekonomika – vadybos.

Kokias žinias, įgytas studijų metu, jau pritaikote darbe?

Mano darbas susijęs su pardavimais, todėl, kad pardavimų gausėtų, reikia išmanyti rinkodarą. Paskaitų metu analizuojame gyvenimiškus ir teorinius pavyzdžius, kuriuos vėliau pritaikau darbe. Pavyzdžiui, supratau, kad reikia skirti daugiau dėmesio produkto analizei iš rinkodaros perspektyvos.

Kokių kompetencijų reikia įgyti, kad taptum konkurencingu darbo rinkoje?

Siekiant tapti konkurencingam darbo rinkoje, reikia nuolat būti vienu žingsniu priekyje – mokėti kelias užsienio kalbas (anglų kalba jau nėra ta, kuri padėtų išsiskirti), domėtis aktualijomis ir nebijoti išeiti iš komforto zonos.

Kokių vadybinių įgūdžių, jūsų nuomone, dažniausiai prireikia, kai dirbi organizacijoje?

Empatija ir diplomatija – ypač svarbios kompetencijos, jei ketini dirbti organizacijoje. Visi esame žmonės, tačiau skirtingi, todėl reikia būti lanksčiam ir diplomatiškam. Atsakant į klausimą, ar vadybininkas turi išmanyti konfliktų valdymą, galiu drąsiai teigti, kad taip. Konfliktai gali kilti ne tik įmonės viduje, bet ir bendraujant su klientais, verslo partneriais, todėl svarbu mokėti pritaikyti įgytas žinias, nuolat lavinti komunikacijos su skirtingais žmonėmis įgūdžius.

Kaip manote, kokių kyla problemų dėl vadybos ir ekonomikos kompetencijų trūkumo?

Šitas klausimas, ko gero, yra pats įdomiausias. Atsakysiu taip: dažnas turi įsitikinimą arba nuomonę, jog vadyba ir ekonomika yra ypač banalios sritys – reikia sėdėti biure prie kompiuterio ir maigyti klaviatūrą, tačiau taip nėra. Patarčiau atsisakyti tokios išankstinės nuomonės ir suprasti, kad vieno galimo scenarijaus nėra: kiekvieną kartą teks ieškoti naujų būdų, kad būtų išspręsta problema. Todėl, kaip jau minėjau anksčiau, būsimas vadybininkas turi nuolat mokytis.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku