Prof. Virginija Jurėnienė ir doc. Giedrė Purvaneckienė apie neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“: visuomenės modernėjimas vyks greičiau dėl valstybės įsikišimo.
Nuo 2023 m. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka. Numatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje.
Dalis visuomenės palankiai vertina pokyčius, tačiau kita dalis sukruto: ar tai teigiamai paveiks gimstamumą Lietuvoje? Apie tai, kas bus ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės atostogas, kalbasi Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto mokslininkės prof. Virginija Jurėnienė ir doc. Giedrė Purvaneckienė.
Nauda – mamoms, vaikams, tėčiams ir gimstamumui
Doc. G. Purvaneckienė paaiškino, kad neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos – tai individuali tėvų teisė į vaiko priežiūros atostogas. Skiriamos jos ne bendrai, kad šeima galėtų pasirinkti, kuris iš tėvų ims vaiko priežiūros atostogas. Kai atsirado vaiko priežiūros atostogos, jos buvo skiriamos tik motinai, vėliau suteikta galimybė rinktis. Vis dėlto faktiškai tėvai perleisdavo savo teisę motinai. Taigi tik motinos imdavo vaiko priežiūros atostogas. Pasikeitusi tvarka ir neperleidžiamos atostogos reiškia, kad šios teisės perleidimas bus galimas tik iš dalies.
Pasak docentės, šio pokyčio reikėjo dėl kelių priežasčių: „Pirma, moterų padėtis darbo rinkoje. Dėl to, kad būtent jos dažniausiai imdavo atostogas, jų padėtis darbo rinkoje buvo nepalankesnė. Visi žinojo: kai moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, per tą laiką diskvalifikuosis, todėl investuoti į tokį darbuotoją neverta ir pan. Tam, kad ši situacija būtų sulyginta, reikėjo, kad kiekvienas iš tėvų prisidėtų prie mažo vaiko priežiūros ir išeitų atostogų.
Kita priežastis – nauda vaikui. Psichologiniai tyrimai nustatė, jog artimas kontaktas su tėvu reikalingas mažo vaiko raidai. Čia turima mintyje visiška atsakomybė už vaiką, ne tik pagalbinis vaidmuo. Trečias dalykas – paties tėvo teisė. Tėčiams užtikrinama vienoda galimybė prižiūrėti mažą vaiką, nepriklausomai nuo jų darbdavio požiūrio. Pvz., Islandijoje šią teisę tėvų organizacija išsikovojo per teismą.“
Pašnekovė paminėjo ir ketvirtą priežastį. Islandijoje tėvams įgijus neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas smarkiai išaugo gimstamumas.
Rodo visuomenės modernėjimą
Istorikė prof. V. Jurėnienė pabrėžė ir sociumo raidą: „Šiame kontekste svarbu kalbėti apie tai, kaip mūsų visuomenė pasirengusi priimti idėjas iš Vakarų valstybių. Matėme, kad dalies reakcija į naujai priimtą tvarką nebuvo tokia džiaugsminga, kokią mes norėjome matyti.“
Pašnekovės manymu, to priežastis – Lietuva ilgą laiką buvo labai tradicinė. Modernėjimas šeimos atžvilgiu įvyko tik po 1990-ųjų. Jis vyko dėl pasikeitusios rinkos ir globalaus pasaulio idėjų. Po 2004 m. nuvilnijo dar viena liberalėjimo banga.
„Manyčiau, kad čia susiduria kartos. Viena karta, kuri jau nereprodukuoja, tik džiaugiasi vaikaičiais, turi savo vertybes. Kita – reprodukcinio amžiaus, kuri išeina vaiko priežiūros atostogų. Bet – ar tai tikrai atostogos? Vaikų auginimas – tai nenuilstamas darbas, susijęs su asmenybės ugdymu.
Tačiau aš džiaugiuosi, kad tradicinė visuomenė keičiasi. Todėl manau, kad prabėgus geriems penkeriems metams pamatysime visai kitus dalykus, nes dabar turime tam ir valstybinį pastiprinimą“, – tvirtina profesorė.
Jos manymu, modernizacija vyks greičiau būtent dėl valstybinio įsikišimo. O tėvai turės galimybę pabūti su mažu vaiku ir iš tiesų pajausti ir suprasti, ką reiškia ugdymas.
Kiek tėvai pasiruošę perimti vaiko priežiūrą iš motinų?
„Kalbant vien tik apie buitį, mūsų tyrimas rodo, jog polinkis yra. Klausėme tėvų, turinčių vaikų iki 12 metų, kaip jie dalijasi rūpesčiais. Iš atsakymų aišku, kad ankstesnis požiūris, kad už viską atsakinga mama, keičiasi, o vaikais rūpinasi abu.
Dar 2009 m. vykdytame tyrime esame įdėję klausimą, ar gyventojai palaikytų neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų idėją. Maždaug trečdalis atsakė, kad palaikytų, trečdalis – nepalaikytų, o likę nežinojo. Pritardavo šiek tiek daugiau moterų. Paskutiniame tyrime klausėme jau apie konkrečią situaciją, apie šį, jau priimtą įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2023 m. Paaiškėjo, kad mažiau nei pusė respondentų jam pritaria“, – pasakoja doc. G. Purvaneckienė.
Ji pasidalijo duomenimis ir apie tai, kokį modelį Lietuvos gyventojai laikytų pačiu teisingiausiu. Paaiškėjo, kad tokiam modeliui, kuris pradės veikti, pritaria tik 7 proc. vyrų ir 10 proc. moterų. Daugiausia respondentų pasisakė už tai, kad vaiko priežiūros atostogų laiką būtų galima dalytis savo nuožiūra. Tyrime buvo užduotas ir hipotetinis klausimas, ar sutiktų, kad vaiko priežiūros atostogos būtų dalijamos per pusę, jų neperleidžiant. Tam pritarė 14 proc. vyrų ir 11 proc. moterų. Respondentams buvo pasiūlytas ir variantas, kai visos vaiko priežiūros atostogos lieka tik motinai. Už tai pasisakė 16 proc. moterų ir 25 proc. vyrų.
„Tokios šiuo metu nuotaikos. Tai reiškia, kad nėra susiformavusi aiškiai teigiama nuomonė įstatymo atžvilgiu. O kai nuostatos su įstatymais nesutampa, žmonės stengiasi juos apeiti“, – apibendrina docentė.
Sena tvarka vedė iš kelio
Pasak prof. V. Jurėnienės, yra duomenų, kad anksčiau, kai galiojo sena tėvystės atostogų tvarka, 90 proc. tėvų tarsi imdavo vaiko priežiūros atostogas antrais metais, tačiau ir toliau sėkmingai dirbdavo. Taigi neįgyvendino valstybės įstatymo, o skaičiavo, kas finansiškai apsimoka, ir tuo pasinaudojo.
„Manau, kad įstatymų laikymasis arba nesilaikymas – sąmoningumo klausimas. Mūsų visuomenėje vis dar gajus nusiteikimas, kad įstatymai leidžiami tam, kad juos apeitum. Abejoju, kad apie tai svarstytumėme, jeigu čia būtų, pvz., Vokietija“, – sako profesorė.
„Ir toks įstatymas, kuris žmones agituoja sukčiauti, nebūtų priimtas! Mano mama sakydavo: blogas padėjimas ir gerą iš kelio išveda. Taigi čia valstybė sudarė sąlygas žmonėms nesąžiningai elgtis“, – mano doc. G. Purvaneckienė.
Naujos tvarkos populiarumui reikalingas viešinimas ir pavyzdžiai
Kaip teigia istorijos profesorė, abiejų tėvų įsitraukimas vaikui be galo svarbus. Todėl valstybė turi padėti jaunai šeimai. Kita vertus, šis susitarimas su valstybe turi būti įgyvendinamas vykdant įstatymus.
„Kodėl Šiaurės šalyse šie įstatymai prigyja lengvai, o pas mus sunkiai? Todėl, kad tos valstybės užsiėmė propaganda: buvo daromi žingsniai, viešinama nauda, pateikiami pavyzdžiai. NATOgeneralinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar būdamas ministras susilaukė vaiko. Tuo metu pagal tvarką Norvegijoje jis galėjo pasiimti vieną mėnesį neperleidžiamų atostogų, jas ir pasiėmė. Tai rodė visi kanalai ir rašė visa spauda!“ – prisimena doc. G. Purvaneckienė.
Iki jo Norvegijoje tai buvo padarę vos 400 tėvų. Po to ši praktika smarkiai išpopuliarėjo. O jau būdamas ministras pirmininkas J. Stoltenbergas kelių mėnesių tėvystės atostogų išleido du savo kabineto ministrus.
„Tiesą sakant, ir patys turim tokį pavyzdį. Visai neseniai Lietuvos susisiekimo ministras (Marius Skuodis) gimus vaikui išėjo tėvystės atostogų. Nors spauda nemirgėjo antraštėmis, gerųjų pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Tikrai žinau tėvų tinklą, susiformavusį Dzūkijoje, kai tėveliai mamytėms atiduoda laisvus šeštadienius, paskirdami savo laiką atžaloms. Taigi tokių atvejų tikrai yra, tačiau apie juos per mažai ir per siaurai kalbama. Kad būtų efektas, palaikymas turi būti institucinis“, – teigia prof. V. Jurėnienė.
Ji sako mananti, jog visuomenę reikia įtikinti, kad tokie įstatymai priimami ne tik dėl su naryste ES susijusių įsipareigojimų, bet ir dėl mūsų pačių: „Todėl ir retorika turėtų būti pabrėžianti individualią naudą. Galiausiai, kalbant apie šeimos tradicijas, čia yra puiki proga atkreipti dėmesį, kad tėčiai turi tokius pačius gebėjimus ir atsakomybės jausmą, o tėvystės jausmas toks pat svarbus kaip motinystės. Todėl aš kaip istorikė, mama ir močiutė matau, kad einame į priekį, ir dėl to džiaugiuosi.“