Magistro studijų programą Finansų technologijos kaip savo antrąjį magistrą baigęs kaunietis Edgaras Gaižauskas sako, kad pagilinti žinias renkantis studijas suviliojo itin šiuolaikiška finansų kryptis, galimybė studijuoti nemokamai (mat pirmąjį magistrą baigė Valstybės nefinansuojamoje vietoje) ir itin trumpas studijų laikas – vos pusantrų metų. Jis prisipažįsta, kad tiesiog norėjosi kažką prasmingesnio veikti po darbo. Pasaulį ištikusi pandemija suteikė galimybę susikoncentruoti į pasirinktas veiklas, efektyviai planuoti ir išnaudoti savo laiką.
E. Gaižausko baigiamasis darbas „Išmaniųjų kontraktų pagrindu veikiančio elektros energijos prekybos aukciono prototipas“ (eng.: Prototype of Smart Contract-Based Electricity Auction) (darbo vad. Danielius Paulius, J. Asist.) taip pat pasirinktas ne atsitiktinai. Jis ne tik darbuojasi su gimininga sritimi, bet ir siekė, kad temos nagrinėjimas būtų kuo įdomesnis pačiam ir kuo aktualesnis visuomenei, kad taptų apčiuopiamu produktu. Jis sukūrė veikiantį prototipą mažmeninei rinkai kurio idėja – elektros energijos pardavimai tarp vartotojų-gamintojų, kurie pagamina daugiau elektros energijos, nei patys suvartoja. Kol kas jai įgyvendinti nėra tinkamos įstatyminės bazės.
Edgaras pasakoja, kad įdomiausia buvo gilintis į srities užkulisius: analizuoti energetikos projektus, sužinoti, kiek daug idėjų lieka neįgyvendinta. „Idėja yra viena, o jos įgyvendinimas – visai kas kita,“ – sako jis. Savo baigiamajame darbe taip pat turėjo ieškoti kompromisų, kad sistema funkcionuotų.
Po 4-5 metų pertraukos rinkdamasis studijų programą Edgaras Gaižauskas liko ištikimas finansų sričiai, tačiau VU KnF pastangos aktualizuoti ją derinant su IT sfera, tapo lemiamu kokybiniu kriterijumi. Studijų eigoje bene didžiausią įspūdį paliko šios magistro studijų programos pirmininkas Saulius Masteika. „Jis dėsto su ugnele. Jaučiasi, kad tiki tuo, ką daro,“ – dalinosi įspūdžiais E. Gaižauskas.
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas dar 2018 m. pradėjo Finansinių technologijų magistro programą, kurioje sėkmingai integruoja blokų grandinių, išmaniųjų kontraktų, didelių duomenų apdorojimo technologijas. „Studijų programos suteikia teorinį pagrindą, tačiau finansinių technologijų įmonės gali efektyviai dalintis praktine patirtimi bei gabiems jaunuoliams pasiūlyti darbo vietas jau veikiančiose įmonėse,“ – sako dr. Dainius Kulikauskas, socialinis partneris – įmonės „Bankera“ partneris, įmonės „Pervesk“ vadovas. Jis įsitikinęs, kad talentų ugdyme labai svarbus vaidmuo tenka ir „fintech“ sektoriaus profesionalams.
„Galima pasidžiaugti, kad ilgus metus ieškojusi strateginių ekonomikos vystymosi krypčių, Lietuva šiandien vieną jų jau aiškiai gali įvardinti – tai „fintech“. Šiam itin dinamiškam sektoriui reikalingas palankus investicinis klimatas, o jo kūrime esame tikrai nemažai pažengę į priekį,“ – apibendrina dr. D. Kulikauskas. Pasak jo, sėkmė priklausys nuo valios rasti trumpalaikius ir ilgalaikius sprendimus, padėsiančius įveikti kylančius iššūkius. Atsakomybe čia dalinasi visi, suinteresuoti Lietuvos „fintech“ centro vizijos išpildymu. Tik rezultatyvus privataus sektoriaus, reguliuojančių institucijų bei švietimo įstaigų bendradarbiavimas gali duoti gerą pradžią sprendimų paieškai. Sprendimų, kurie padės ne tik „fintech“ sektoriaus vystymuisi, bet ir atneš daug naudos mūsų valstybei ir jos žmonėms.