Nuo regioninių kultūros centrų iki šiuolaikinio meno galerijų, puoselėjančių ryšius su pasaulinio garso menininkais – kultūros darbuotojų reikėjo ir reikės. Pandemija taip pat parodė, kad pilnaverčiam gyvenimui tiesiog būtinos kultūrinės bei turistinės veiklos. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė dr. Virginija Jurėnienė – viena iš meno vadybos magistro studijų programos kūrėjų, dėstytoja, meno vadybos vadovėlio bendraautorė – neabejoja, kad siekiant užtikrinti profesionalaus ir mėgėjiško meno sklaidą visoje Lietuvoje, specialistams neišvengiamai teks įvaldyti ne tik klasikinius, bet ir vis naujesnius įrankius bei principus.
Užmegzti ryšį su jaunimu – aktualiomis rinkodaros priemonėmis
„Manau, kad profesinėje srityje geras rinkodaros priemonių išmanymas tiek pat svarbus tiek kultūros srities atstovui, tiek influenceriui (nuomonės formuotojui). Kultūros bei meno srityse dirbančių nuomonės formuotojų labai reikia. Juk šiuolaikinė visuomenė yra vaizdo visuomenė, tad kiekviena meno, kultūros organizacija galėtų pasvarstyti ir apie šią rinkodaros priemonę. Teigčiau, kad tai labai paveikus būdas pritraukti jaunimą, užmegzti ryšį,“ – sako profesorė V. Jurėnienė. Pasak jos, dažnai meno vadybos studijas renkasi meno ar kultūros vadybos profesionalai, kurie jau turi patirties, tačiau siekia pagilinti žinias šioje srityje. Jie mokosi internetinės rinkodaros metodų ir priemonių, jų pritaikomumo skirtingoms auditorijoms. Idealu, kai srities profesionalas geba per savo veiklą formuoti sekėjų ratą, dalytis žiniomis apie atstovaujamą sritį. Tad toks specialistas, visai kaip geras nuomonės formuotojas, yra ir integruotos rinkodaros priemonių žinovas, išmanantis rinką ir jos žaidimo taisykles.
Tarpdiscipliniškumas – būtinas idealiam specialistui
„Tarpdiscipliniškumas XXI a. yra būtinas. Didžiulis privalumas išmanyti dvi sritis t. y. ne tik meną, bet ir jo vadybą. Tai jau meistro–profesionalo požymiai rinkoje,“ – sako dr. Virginija Jurėnienė. Ji neabejoja, kad šioje srityje būtina ir mokslo bei kūrybinės praktikos sintezė. „Šiuolaikiniame mene yra įvairių mokslų simbiozė. Pavyzdžiui, yra biomenas, kuris remiasi biologijos ir genetikos mokslais. Užsienyje šios srities menininkai gina disertacijas iš biologijos ar genetikos sričių. O kur dar žemės, skaitmeninis menai ir t.t.“ – dėsto profesorė. Ji neabejoja, kad visi studijų programos dalykai ugdo ir tokias praktines kompetencijas, kaip kolektyvizmas bei atsakomybė už bendrą rezultatą. „Čia ugdomi ir derybiniai gebėjimai, ir ne tik savo nuomonės turėjimas, bet ir gebėjimas ją argumentuotai pasakyti. Juk kritinio mąstymo išugdymas ir išsiugdymas labai svarbus kūrybingos XXI a. asmenybės bruožas,“ – teigia mokslininkė.
Realias patirtis perduoda srities profesionalai
„Nuo XVIII a. buvo pripažinta, kad mokslas ir praktika turi būti bičiuliai, t. y. susieti vienas su kitu. Toks principas ir veikia Meno vadyboje. Atskiros srities profesionalas, skaitydamas paskaitas, atskleidžia vadybos subtilybes, analizuodamas tos organizacijos veiklą, vadybą ar tarptautinius turus, meno kūrinių rinkas ir t.t.,“ – pasakoja dr. Virginija Jurėnienė. Verta paminėti dr. part. prof. Virginijos Vitkienės, dr. part. Prof. Egidijaus Stanciko, dr. Deimantės Dementavičiūtės–Stankuvienės, Arvydo Žalpio, Justrino Krėpštos, Tomos Monginės skaitytas ir dabar kai kurių skaitomas įvairias meno vadybos įvairių sričių paskaitas. Šiemet meno ekonomikos paskaitas skaitė dr. part. prof. Christian Frattima iš Milano. Jis ne tik kultūros ekonomikos žinovas, bet ir dirigentas, muzikologas, baroko orkestro „Coin Du Roi“ meno vadovas. Yra dėsčiusios ir dvi šios programos absolventės: Milda Mitkutė, kuri mokė studentus verslumo ypatumų, bei Gintarė Žaltauskaitė, dėsčiusi meno komunikacijos subtilybių paslaptis. Meno vadyboje noriai dėsto ir partnerystės profesoriai. Tokios pareigos rodo, kad specialistas yra rinkoje dirbantis ir mokslo dr. laipsnį įgijęs profesionalas .
Studentų darbai įvertinti nacionaliniu lygmeniu
„Meno vadybos studentai yra labai kūrybiški ir reiklūs. Pasirinktą problemą dažnai analizuoja siekdami darbo originalumo ir temos naujumo atskleidimo. Galime džiaugtis, kad kiekvienais metais yra studentų, kurie gilinasi į meno vadybos subtilybes ir dalyvauja Lietuvos Mokslų Tarybos vasaros metu skelbiamuose Studentų tyrimų konkursuose,“ – V. Jurėnienė didžiuojasi, kad studentai su pasirinktu darbo vadovu noriai rengia vasaros mokslinio projekto paraiškas ir dalyvauja konkurse. „Labai džiaugiuosi, kad keletą metų iš eilės vadovauju studentų tyrimams vasaros metu ir jų tyrimų gauti rezultatai buvo puikiai įvertinti ekspertų. Paminėčiau Dovilės Stirbytės–Peseckienės, Rugilės Navickaitės darbus, kurie buvo apdovanoti ir Mokslo akademijos diplomais, ir premijomis už geriausius (2020 ir 2022 m.) Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus socialinių mokslų srityje,“ – sako ji.
Tradicinio meno vadybos poreikis nemažės
Nors dabar pastebima kultūros produktų skaitmenizacija, keičiasi jų sklaidos ir pardavimo būdai, mokslininkai nesibaimina, kad tradicinio meno vadybos poreikis mažės. „Jaunosios mokslininkės Skaistės Jurėnės šiemet apgintoje socialinių mokslų dr. disertacijoje yra įrodyta, kad, nepaisant skaitmeninio meno paplitimo, išliks tradicinis menas ir jo vadybos subtilybės. Tačiau abiejose srityse reikės vis daugiau kūrybiškumo, kad pritrauktų ir įtrauktų vartotoją į jų siūlomų produktų vartojimą,“ – pasakoja profesorė V. Jurėnienė. „Šiuo metu su Meno vadybos absolvente Daiva Masaityte gilinamės į improvizacijos galimybes kūrybinių industrijų vadybos srityje, o su kita absolvente Neringa Grigariene – į tvaraus dizaino rinkodaros subtilybes. Abi absolventės turi planų tęsti studijas doktorantūroje. Tai ir mano kaip mokslininkės misija – paskatinti Meno vadybos absolventus žengti mokslininko keliu,“ – sako V. Jurėnienė.
Dirbtinis intelektas – tik dar viena darbo priemonė
Dr. Virginija Jurėnienė netiki, kad dirbtinis intelektas gali tapti konkurentu meno vadybos specialistams: „Tai kūrybinis darbas, nuolat kintantis, reikalaujantis vis kitokių, naujų sprendimo būdų. Pagalvokite apie NFT meną. Jis jau buvo žydėjimo periode, o dabar? Tai čia, turbūt, ir yra atsakymas. Dirbtinį intelektą reikia vertinti ir meno vadybos srityje, bet gal jis gali didesnį vaidmenį vaidinti tik meno rinkoje, pavyzdžiui, pasauliniuose ir nacionaliniuose meno aukcionuose, kaip asistentas kūrėjui. Bet meno rinkoje pakeisti žmogų – tikrai ne. Todėl galiu bent šią dieną garantuoti, kad meno vadybininkas „turės ne tik duonos ateityje”, bet ir organizuos reginius žmonėms. Juk kai atsirado žmogus, atsirado šokis, piešinys, vėliau įvairūs ritualai ir t.t. O kas tai? Ar ne menas? Ar ne jo vadyba?“ – filosofiškai tęsia mintį profesorė neabejodama, kad vienokia ar kitokia forma šios srities profesionalai išsaugos savo vertę darbo rinkoje.