Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.
Trisdešimt ketvirtasis seminaras įvyks 2023 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. (VeGa aud. ir per Microsoft Teams platformą. Jo tema: „Finansinis prisotinimas. Kas tai?“.
Seminarą ves VU afilijuotasis prof. Stasys Girdzijauskas. Jis sukūrė ir išplėtojo logistinę kapitalo valdymo teoriją, vėliau pertvarkytą į finansinio prisotinimo teoriją. Profesorius šioje tematikoje yra publikavęs 3 monografijas, daugiau nei 50 straipsnių (dauguma anglų kalba, iš jų apie 20 turi ISI indeksą), paskelbė seriją straipsnių populiarioje spaudoje, skaitė kelias dešimtis viešų paskaitų įvairiose įstaigose ir organizacijose, bendradarbiauja su leidiniais Investuok, Spectrum, Naujoji Romuva, Lietuvos mokslas ir kt. Šioje tematikoje buvo apgintos 4 disertacijos. Tarp mokslinių straipsnių bendraautorių yra akademikai A. Buračas ir F. Ivanauskas. Rengiant straipsnius ir monografijas taip pat buvo bendradarbiauta su akademikais R. Čiegiu ir E. Zavadsku, profesoriais V. Sakalausku, D. Štreimikiene, R. Čiegiu, J. Čepinskiu, G. Garšva, V. Boguslausku, D. Grundey, V. Gronsku, A. Mikalauskiene, L. Šimanskiene, R. Simučiu, Verslo konfederacijos viceprezidentu, investuotoju M. Dubnikovu ir daugeliu kitų žymių specialistų.
Ko trisdešimt ketvirtajame seminare gali tikėtis jo dalyviai? Trumpai apie problematiką, kuri bus nagrinėjama seminare „Finansinis prisotinimas. Kas tai?“.
Terminas prisotinimas reiškia pilnumą, užpildymą iki ribos, visišką pripildymą, sotį. Žinoma daugybė prisotinimo reikšmių. Ekonomikoje prisotinimu suprantamas, kaip rinkos užpildymas prekėmis ar paslaugomis, jos talpos (poreikio) pripildymas (patenkinimas) ar net viršijimas, t. y. perprodukcijos atsiradimas. Tačiau tai nėra išsamus prisotinimo apibudinimas.
Išsivysčiusiose ekonomikose (rinkose) pirma, nei atsiranda prekės (gėrybės) jose pasirodo pinigai (kapitalas). Ir čia formuojasi paslaptis, tiksliau – paradoksas. Jei tų pinigų ten susikaupia daugiau, negu reikia konkrečiai rinkai, t. y., jei susiformuoja finansinis prisotinimas, įvyksta rinkos bifurkacija, t.y. suskilimas į dvi skirtingo tipo rinkas – deficitinę (kaistančią) ir subalansuotą, t.y. pusiausvyrą išlaikančią (proficitinę).
Rinkų prisotinimas yra sietinas su padidinta kapitalo koncentracija, t.y. vietiniais, regioniniais ar net globaliais kapitalo persotinimo atvejais. Jų istorija žino nemažai – nuo Aleksandro Makedoniečio karo grobio, Didžiųjų geografinių atradimų laikais parvežtų turtų, garsiųjų aukso karštinių ar Didžiosios depresijos išvakarėse iš viso pasaulio į JAV upėmis plūdusio kapitalo. Visais atvejais finansinis prisotinimas pareikalaudavo savo kainos, paprastai išreikštos ženkliais visuomenių sukrėtimais. Tai ir nepakeliama infliacija ir Didžioji depresija ir aukso standarto žlugimas ar kiti nemalonumai. Prielaidas, kaip reikia kovoti su šiais negatyviais reiškiniais, parodo finansinio prisotinimo teorija.
Organizatorių vardu prof. habil. dr. Remigijus Čiegis