kestutis vaisnoraRugsėjo 18–24 d. yra švenčiama Tarptautinė kurčiųjų savaitė, visą savaitę vyksta įvairūs renginiai, kurią rugsėjo 24 d. vainikuoja Pasaulinė kurčiųjų diena. Apie kurčiųjų savaitę ir iššūkius pakalbinome buvusį Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentą Kęstutį Vaišnorą, kuris nuo 2022 m. dėsto Kauno fakulteto studentams BUS dalyką Kurčiųjų kultūra ir bendruomenė.

Kęstuti, ką jums asmeniškai reiškia tarptautinė kurčiųjų savaitė? Kaip ją paminite?

Iš tiesų aš jos neminiu, o švenčiu! Neretai tenka sulaukti klausimo – švenčiate, nes esate kurtieji?! Kaip galima švęsti negalią? Būtent tokie klausimai ir įgauna medicininio požiūrio į kurčiuosius prieskonį. Švenčiame, nes didžiuojamės lietuvių kalba, kurčiųjų kultūra, istorija! Vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, pasirodymai, tad stengiuosi dalyvauti, tačiau tai ir laikas refleksijai – Lietuvos vertinimui pasaulio kontekste, pasisekimų ir laukiančių iššūkių apmąstymui.
Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė man asmeniškai reiškia pagarbą žmogaus teisėms ir įvairovei, pasididžiavimą lietuvių gestų kalba ir kurčiųjų kultūra, akcentuojant ne medicininį, o žmogaus teisėmis grįstą kalbinį ir kultūrinį požiūrį, atkreipiant visuomenės dėmesį į socialinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti kurtiesiems. Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės kiekviena diena turi savo temas, kurias patvirtina Pasaulio kurčiųjų federacija, atsižvelgdama į vyraujančias tendencijas ir dėmesio reikalaujančias temas. Lietuvos kurčiųjų draugija yra šios federacijos nare jau nuo 1992 m. Informaciją apie 2023 m. Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę galite rasti Lietuvos kurčiųjų draugijos internetinėje svetainėje: www.lkd.lt



Kokias klaidas dažniausiai daro girdintieji, bendraudami su kurčiaisiais? Kodėl reikšminga mokyti girdinčius suprasti kurčiųjų kultūrą?

Netinkamas elgesys dažniausiai randasi iš nežinojimo, kartais – baimės ir pasimetimo. Tokių pavyzdžių galima išskirti nemažai. Pavyzdžiui, kavinėje ar kitoje aplinkoje kurtiesiems ypač sunku paaiškinti, kad jie bendrauja lietuvių gestų kalba ir negali kalbėti žodine kalba, nes paprastai skubotai daroma prielaida, kad asmuo nekalba lietuviškai, todėl atsakoma žodine anglų kalba. Ypač nedera vartoti tokių sąvokų kaip nebylys, kurčnebylys – jos žeidžia. Vengtina ir klausos sutrikimo sąvoka, nes tai medicininės diagnozės apibrėžtis, netinkama asmens įvardijimui. Pasitaiko ypač nederamų situacijų, kai kurčiasis stovi nusisukęs, o girdintysis pradeda šaukti, tikėdamasis, kad kurčiasis atsisuks. Nepasiekę norimo rezultato žmonės pasimeta ir nežino, ką daryti, kaip atkreipti dėmesį. Todėl ir svarbu informuoti, ugdyti, keisti visuomenės požiūrį į lietuvių gestų kalbą, kurčiųjų kultūrą ir kurčiuosius. Mano ilgametė patirtis šioje švietimo sferoje leidžia drąsiai teigti, kad tai iš esmės keičia žmogaus požiūrį, ugdo supratimą ir pagarbą.

Kokius LGK mokymo aukštosiose mokyklose privalumus galėtumėte išvardyti?

Lietuvių gestų kalba turi pranašumą prieš kitas kalbas, nes ja galima komunikuoti nepaisant didelio atstumo, per stiklą, triukšmingoje aplinkoje, valgant, po vandeniu, kai skauda gerklę ir pan. Tačiau lietuvių gestų kalbos dėstymas aukštosiose mokyklose pirmiausia atskleidžia požiūrį ir kelia kalbos prestižą. Antra, mano nuomone, lietuvių gestų kalbos mokymasis padeda studentams įveikti baimę ir nežinojimą, kai susiduria su kurčiuoju ar gestakalbiu. Atsiranda galimybė bendrauti, susikalbėti, pasinaudoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Svarbiausia – išmokstama lietuvių gestų kalbos. Mums įprasta mokytis anglų ar kitų kalbų, tačiau Lietuvoje turime ne tik lietuvių, bet ir lietuvių gestų kalbą – dar vieną savo valstybės kalbą! Pabrėžtina, kad nėra vienos universalios gestų kalbos, kiekviena valstybė turi savo nacionalinę gestų kalbą.

AVV studentai kurciuju koncertas

Draugystė leidžia pažinti bendruomenę iš vidaus

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programoje prieinamumui ir kurčiųjų bendruomenei teikiamas išskirtinis dėmesys. Šią studijų programą pasirinkę studentai mokomi pritaikyti jau parengtus audiovizualinius produktus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kurti audiovizualinius kūrinius tikslingai atsižvelgiant į kurčiųjų bendruomenės poreikius. Nuo šio rudens vykdoma ir studijų programa Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė buvo paminėta ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Socialiniuose tinkluose pasidalyta šventiniu sveikinimu kurčiųjų bendruomenei. Trumpame vaizdo klipe filmavosi 3 ir 4 kurso AVV studentai, dėstytojos, KLIVSI direktorė prof., dr. Danguolė Satkauskaitė ir dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys buvo pasipuošę simboline melsva spalva minint 2022 m. sėkmingai įgyvendintą, o šiemet kartojamą Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) iniciatyvą „Nušvieskime gestų kalbą mėlynai!“. Siekiama pabrėžti vienybę, kurią kuria daugiau nei 200 skirtingų nacionalinių gestų kalbų.

Puoselėjant bendrystę su Lietuvos kurčiųjų draugija rugsėjo 24 d. AVV studentai lankėsi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur vyko atlikėjo Dominyko Vaitiekūno su kurčiaisiais rengto projekto „Mes taip nesitarėm“ koncertas. Jo metu buvo atliekamos dainos lietuvių gestų bei lietuvių žodine kalba. Džiugu, kad pabaigę BUS kursą studentai sulaukia kvietimo dalyvauti kurčiųjų renginiuose ir taip gali artimiau pažinti kurčiųjų kultūrą.