Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Nuo 2019 m. 40-ojoje UNESCO generalinėje konferencijoje kovo 14-oji (Pi diena) buvo paskelbta Tarptautine matematikos diena. Kodėl? Vienintelis matematikos mokslas turi per 3000 krypčių. Matematika išskirtinė ne kuriamais modeliais, o teorijų, teoremų, formulių pritaikomumu, leidžiančiu suprasti ir parinkti įrankius ir metodus, įgalinančius įvairių duomenų analizę. Kitaip tariant, matematika yra visur. VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai dalijasi įžvalgomis apie šį mokslą.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. dr. Liepa Bikulčienė

Tikrai ne visi žino, kaip plačiai taikoma matematika. Architektūra, inžinerija, net fotografija neįmanoma be matematinių proporcijų, simetrijos, aukso pjūvio sąvokos. Logistika, užsakymų planavimas, maršrutų ir tvarkaraščių sudarymas taip pat grindžiamas matematika. Sveikatos priežiūros sektorius vis sėkmingiau taiko dirbtinį intelektą modeliams sudaryti ir informacijai pagal turimus duomenis generuoti. Pravartu žinoti, kad ir pats dirbtinis intelektas yra pagrįstas matematika, tad naudojantis vertėtų įsivertinti jo veikimo principą. Tai aktualu siekiant apdoroti vaizdinius ir garsinius duomenis, gamybos linijų trikdžių diagnostikai. Nekyla abejonių, kad matematikos pritaikomumas ateityje tik augs, matematiniais algoritmais bus grindžiamos naujosios technologijos. Šiandien Chat GTP sukuria galimybę plačiajai visuomenei pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais, tačiau aukštosios technologijos ir liks pasiekiamos tik profesionalams.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė

Matematikos vaidmuo šiandieniame pasaulyje yra labai svarbus ir įvairus. Šis mokslas – pagrindinis instrumentas, leidžiantis pažinti ir suprasti aplinkinį pasaulį, gelbstintis sprendžiant sudėtingas problemas. Tai pagrindinis mokslo ir technologijų variklis. Dauguma naujųjų technologijų yra grindžiamos matematika: dirbtinio intelekto algoritmai, duomenų analizė, kriptografija, programavimas ir daug kitų sričių. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir inovacijos sparčiai vystosi, matematikos supratimas yra būtinas siekiant technologinio progreso.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas doc. dr. Eduardas Freitakas

Ekonomikos vystymasis paprastai aptariamas naudojant realių ar „gėrybinių“ vystymosi aspektų, pavyzdžiui, turto, darbo jėgos, produkcijos, pajamų, pelno ir kt. kategorijas. Visa tai turi tiek kiekybinės ir finansines išraiškas, tiek kokybines ir santykines dimensijas, susijusias su našumo, intensyvumo, grąžos, efektyvumo ir pan. aspektais. Būtent matematiniai instrumentai leidžia ekonomikos, finansų analitikams susieti kiekybinius ir kokybinius parametrus ir kurti modelius, prognozuojančius ekonomikos vystymąsi.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas prof. dr. Stasys Girdzijauskas

Ekonomikos teorija, palyginus ją su matematika, yra jaunas mokslas, tačiau ekonomistų požiūris į matematiką beveik visą ekonominės teorijos gyvavimo laikotarpį buvo specifinis. Nors nemažai iškilių ekonomistų buvo ir profesionalūs matematikai, dauguma ekonomistų matematikos vengė, o dažnai ir ignoravo matematinių galimybių pritaikymą ekonomikoje. IXX a. susiformavo maržinalizmas (diferencialinio skaičiavimo taikymas ekonomikoje) ir atsirado verbalinis ekonominių reiškinių analizės metodas. Nežiūrint verbalinio metodo privalumų, jis tam tikru laipsniu stabdė matematinių metodų plėtrą. XX a. pradžioje įsigalėjus ekonometrijai prasidėjo atvirkštinis procesas – statistinių metodų plėtra ir maržinalizmo nykimas, sukėlęs ekonomikos teorijos stagnaciją, tebevykstančią iki pat šių dienų. Maržinalizmo sugrįžimas galėtų ekonomikos teorijai suteikti veiksmingą postūmį.