Minint 445-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį VU Botanikos sode Kairėnuose buvo pasodinti penki ąžuoliukai VU rektorių garbei. Ąžuoliukai skirti keturiems buvusiems VU rektoriams: prof. Jonui Kubiliui, prof. Jūrui Baniui, prof. Artūrui Žukauskui ir prof. Mykolui Biržiškai. Penktasis skirtas dabartiniam VU rektoriui prof. Rimvydui Petrauskui. Ąžuoliukus sodino VU profesorių emeritų klubo nariai.
Anot ąžuoliukų sodinimo ceremonijoje dalyvavusio VU Botanikos sodo direktoriaus dr. Audriaus Skridailos, penki nauji ąžuoliukai augs greta ąžuolų giraitės, pasodintos VU minint 400-ąjį jubiliejų. Medžiai žaliuodami žymės naują sodui svarbų etapą. „VU Botanikos sode šiandien pasodinti penki ąžuoliukai yra padėka rektoriams, kurių pastangos prisidėjo prie šio sodo atsiradimo ir kasmetinio augimo. Šiandien sode galima džiaugtis gausiausiomis Lietuvoje augalų kolekcijomis, kurios 2023 m. į sodą pritraukė per 140 tūkst. lankytojų“, – sakė VU Botanikos sodo direktorius dr. A. Skridaila.
Pagerbtas prof. M. Biržiška
„Tuometiniame Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (dab. Vilniaus universiteto Kauno fakultetas) Muitinės g. 8, 1994 m. buvo įkurta prof. M. Biržiškos vardo auditorija. Ją ir dabar puošia guašu pieštas M. Biržiškos portretas ir grafikos technika sukurtas jo gimtojo namo paveikslas. Vėliau, 1997 m., fakulteto dekano doc. dr. A. Šalčiaus iniciatyva įsteigta Mykolo Biržiškos vardinė stipendija studentams“, – pasakoja Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkė doc. dr. Rita Baranauskienė.
Prof. habil. dr. Vyginto Broniaus Pšibilskio monografijoje „Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais“ autorius išsamiausiai apibūdinęs prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) asmenybę, jo įvairiopą mokslinę, kultūrinę ir tautinę veiklą. Knygoje rašoma, kad Mykolo Biržiškos auditorija buvo įkurta prof. dr. Alberto Ružės dėka. Profesoriui bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto prof. A. Keturakiene, meno dirbiniais išpuoštos ši ir kitos vardinės auditorijos (žr. Kalbininkas Albertas Ružė: gyvenimo morfologija ir sintaksė, p. 33).
„Manau, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų pravartu žinoti bent keletą šios įdomios asmenybės gyvenimo faktų: Mykolas Biržiška – bajoriškosios kultūros augintinis, žemaitis, lietuvių kalbos mokymosi būrelio įkūrėjas, Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, Vasario 16-osios signataras, Lietuvos literatūros istorikas, lietuvių dainų tyrėjas. Būtent prof. Mykolas Biržiška lietuvių literatūrą suvokė kaip daugiakalbę, Adomo Mickevičiaus, savo mėgstamiausio poeto, kūrybą įtraukė į Lietuvos literatūros lauką, parašė mokslinių tekstų apie mylimą Kristijoną Donelaitį, Liudviką Rėzą, Simaną Daukantą, Antaną Baranauską, buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ sumanytojas, organizatorius ir daugelio jos straipsnių autorius. Prof. Mykolas Biržiška akademiniuose ir kultūriniuose darbuose įamžino Nepriklausomos Lietuvos meną, mokslą ir kultūrą“, – sako bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara dėstytoja doc. dr. Eglė Keturakienė.
Prof. Mykolas Biržiška (1882–1962) – literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, 1940–1944 m. VU rektorius. VU dėstė nuo 1939 m. Buvo Lietuvos mokslų akademijos narys (nuo 1941 m.; 1946 m. LSSR Liaudies komisarų taryba akademiko vardą atėmė, 1988 m. LSRS Ministrų Taryba Mokslų akademijos teikimu jį grąžino; nariu laikomas nuo Mokslų akademijos atkūrimo 1945 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (1932), Latvijos universiteto (1934) garbės daktaras.