Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos fakultetai Kauno senamiestyje jau ne vieną dešimtmetį plėtoja įvairias akademines iniciatyvas ir randa naujų sąlyčio taškų. Vienas jų – šių metų lapkričio 16–22 d. vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Kūrybiškumas ir kultūra“ (angl. Creativity and Culture), skirta mokslininkams, studentams, kultūros ir kūrybinių industrijų profesionalams, taip pat visiems, kurie domisi kūrybinio verslo teorijomis ir praktikomis, meno ir kultūros vadyba bei rinkodara. 16-tąjį kartą organizuojamos konferencijos tikslas – skatinti tarptautines diskusijas ir bendradarbiavimą, įvertinti kintančios kultūrinės aplinkos poveikį kūrybinių ir kultūros industrijų rinkodaros, vadybos, ekonomikos, finansų, politikos sritims. Šiemet numatytos ne tik teminės sesijos, bet ir įtraukiančios menininkų profesionalų kūrybinės dirbtuvės.

Vertingiausia rinkos valiuta – kūrybiškumas

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkė prof. dr. Virginija Jurėnienė įsitikinusi, kad šiuolaikinių kultūros ir meno organizacijų veikloje reikalingas ne vien kūrybiškumas, bet ir vadybos, rinkodaros, DI įrankių naudojimo, inovacijų taikymo kompetencijos, o ypač – žinios apie populiarėjančią blokų grandinės technologiją, leidžiančią numatyti skaitmeninimo tendencijas ir kurti inovatyvius sprendimus.

„Manau, kad sparti technologinė pažanga yra rimtas iššūkis vizualiojo meno kūrėjams: keliami autorinių teisių apsaugos, galimybės naudoti kūrinį DI mokymo tikslais klausimai. Nepamirštama ir skaitmeninio meno vadybos problema, nes meno rinkoje jau veikia skaitmeniniai, DI pagrindu veikiantys menininkai ir jų kuriamas vizualusis menas. Parodų kuratoriai prisitaiko tokioje meno rinkoje, tačiau vis dažniau sprendimus reikia grįsti skaičiavimais ir argumentais, ne tik nuojauta“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja prof. dr. Virginija Jurėnienė.

Naujas formatas naujiems atradimams

„Šiemet konferencijoje dalyvausiantys menininkai, mokslininkai ir kūrėjai turės galimybę pasidalyti savo unikaliomis patirtimis, įžvalgomis ir kūrybiniais sprendimais, o tai prisidės prie įvairių kultūrinių procesų plėtojimo. Neabejotina, kad tokia erdvė, skatinanti bendradarbiavimą ir idėjų mainus, prisidės prie platesnio kūrybiškumo ir kultūros diskurso ateinančiais metais. Būsima mokslinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės taps minčių ir kūrybinių ieškojimų dalinimosi erdve profesionalams iš įvairių pasaulio šalių“, – sako Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis.

Jis tikisi, kad šios diskusijos ne tik skatins naujų idėjų kūrimą, bet ir atvers skirtingų disciplinų atstovų dialogą, suteiks galimybę rasti naujų ir inovatyvių požiūrių į kūrybiško darbo praktiką ir mokslinius tyrimus, o įvairus kultūrinis kontekstas leis geriau suprasti, kaip kūrybiškumas gali būti taikomas socialiniuose, ekonominiuose ir ekologiniuose kontekstuose.

„Ši konferencija, nepriklausomai nuo dalyvių mokslinių tyrimų lauko ar menininkų patirties lygio, sukurs platformą, kurioje kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę ir dalytis požiūriu. Tikimės taip paskatinti kūrėjus ir mokslininkus būti aktyviais šios diskusijos dalyviais, problemų sprendėjais. Tokiu būdu ši konferencija ne tik praturtins dalyvių žinias ir įgūdžius, bet ir prisidės prie ilgalaikio profesinių ryšių kūrimo, kurie gali tapti vertingais resursais tiek ateities bendradarbiavimui, tiek naujų projektų iniciavimui“, – sako prof. Jonas Audėjaitis.

Ateities kelias – tarpdiscipliniškumas

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkė prof. dr. Virginija Jurėnienė pasakoja, kad iki 2023 m. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto „Kūrybinių industrijų ir inovacijų“ mokslininkų grupė rengė atskirą tarptautinę mokslinę konferenciją tuo pačiu pavadinimu, tačiau 2023 m. suvienijo jėgas su Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto mokslininkais ir menininkais.

„Rezultatas jau pernai buvo puikus ir pranoko lūkesčius: konferencija išsiplėtė ir tapo įdomesnė, nes pavyko sujungti meno vadybą ir meno kūrimą. Šiemet kolegų profesionalumas leido sukurti naują įvaizdį, naują konferencijos svetainę. Tai labai svarbu kuriant bendrą konferencijos įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje“, – džiaugiasi Virginija Jurėnienė.

Pasak jos, konferencijos visuma atskleidžia kokybišką kaimyniško bendradarbiavimo rezultatą. Ne mažiau svarbu, kad buvo suformuoti bendri organizacinis ir mokslinis komitetai, bendradarbiavimas tapo aiškiau reglamentuotas.

Organizatoriai įsitikinę, kad tarptautinė mokslinė konferencija „Kūrybiškumas ir kultūra“ taps svarbiu kultūrinio ir akademinio diskurso įvykiu, kuris paskatins ne tik kūrybines iniciatyvas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, bet ir įtvirtins tvirtus profesinius ryšius. Tikimasi, kad konferencijoje užsimezgę dialogai ir idėjų mainai turės ilgalaikį poveikį ne tik jos dalyviams, bet ir prisidės prie kūrybinės ir kultūrinės kaitos tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.

Daugiau informacijos rasite ČIA.