Dažnas svarstydamas apie savo ateitį ieško profesinio kelio, kuris leistų puoselėti norimą gyvenimo stilių, plėsti akiratį ir patirti kuo daug džiaugsmo. Ekspertai sutaria, kad tokia tendencija ir darbo rinkoje — ateities profesijos hibridinės ir tokių vis daugėja, vienos srities žinių nebepakanka. Gebėjimas jungti skirtingus įgūdžius, mokytis naujų dalykų ir greitai prisitaikyti tampa esminiu pranašumu. Vilniaus universiteto Kauno fakultete vykdoma bakalauro studijų programa Marketingo technologijos – tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, integruojanti marketingo principų bei informacinių sistemų srities žinias, kas jau studijų metu sąlygoja būtinybę gebėti apjungti šiuos du profesinius pasaulius. Be to, tarpdiscipliniškumas ugdo ne tik profesinius įgūdžius, bet ir kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus – savybes, kurios šiandien vertinamos labiausiai.
Šių metų pradžioje baigusi bakalauro studijų programą Marketingo technologijos ir gavusi informacinių sistemų bakalauro diplomą su pagyrimu Jorė Bendinskaitė pasakoja, kad būtent studijuojama pajautė, kad jos asmeninės savybės, studijose įgytos akademinės žinios ir kompetencijos leidžia darbo rinkoje žvalgytis daug plačiau ir tapo reikšmingu pagrindu, kad kūrybiškumas gali būti grįstas duomenimis ir marketingo technologinių procesų išmanymu, ne tik iškalba.
Asociacijoje „INFOBALT“ neseniai administratore ir projektų asistente įsidarbinusi J. Bendinskaitė džiaugiasi, kad studijų finalas tapo ir karjeros šuoliu, o Vilniaus universitete sukaupta patirtis naudinga vienijant asociacijos narius bendram pažangos tikslui.
Rizikuoti nerekomenduoja, pataria rinktis atidžiai
Baigę mokyklą daugelis jaunų žmonių atsiduria kryžkelėje – kur toliau? Kokias studijas pasirinkti? Kaip nepasiklysti tarp šimtų galimybių ir rasti tai, kas ne tik suteiks profesiją, bet ir atvers duris į įdomų, prasmingą, nuolat kintantį pasaulį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto absolvente atskleidė, kad vis dažniau atsakymas slypi viename žodyje – tarpdiscipliniškumas. Augant konkurencijai darbo rinkoje neužtenka vien turėti aukštojo mokslo diplomą. Pranašumą įgyja tie, kurie jau studijuodami išmoksta derinti skirtingas sritis ir atranda mėgstamą veiklą.
„Renkantis studijas tikrai nežinojau, kokia mano svajonių profesija. Jau turėjau darbo patirties, tad buvo aišku, ką sugebu, žinojau, kad greit mokausi... Iššūkių nebijojau, tad stojimas tapo savotiška loterija. Visai negąsdino, kad būsime pirmieji studijuojantys Marketingo technologijas“, – pasakoja Jorė Bendinskaitė neslėpdama, kad stojimo paraišką pildė nedėdama didelių vilčių ir pasikliaudama programos pavadinimu.
Visapusiškai pažinusi aukštąja mokyklą J. Bendinskaitė pataria – verčiau pasigilinti į studijų programų pasiūlą ir išsirinkti sau priimtiniausią kelią, kuo mažiau vietos paliekant atsitiktinumui. Iš savo patirties siūlo nepraleisti galimybių išbandyti save studentiškose veiklose, savanoriaujant ir dalyvaujant įvairiuose konkursuose, projektinėse veiklose.
Nyksta įprastos profesijų ribos
Ne vieną darbo vietą išbandžiusi J. Bendinskaitė juokiasi, kad kuo gražiau skamba darbo skelbimas, tuo labiau gali nustebinti realybė. Dėl to dar labiau džiaugiasi savo įgytu išsilavinimu, kurį lydėjo veikla studentų atstovybėje, darbas universitete ir moksliniame projekte, o išgrynintos kompetencijos leido rinktis profesinį kelią, kuris leistų augti, nuolat išbandyti save ir pasireikšti kūrybiškumui.
„Dažnai studijų patirtį lemia žmogiškasis kriterijus, kartais aplinkybės. Anksčiau buvome įpratę prie aiškių rėmų – teisininkas yra teisininkas, pardavėjas yra pardavėjas. Dabar vis dažniau matome, kad geriausi specialistai geba jungti skirtingas žinias ir taikyti jas kūrybiškai“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingo technologijos absolventė J. Bendinskaitė.
Šiuolaikinė darbo rinka keičiasi taip greitai, kad prognozuoti, kokių specialistų reikės po penkerių ar dešimties metų, tampa beveik neįmanoma. Visgi, tendencija aiški: informatikos žinios praverčia meno kūrėjams, psichologijos išmanymas — rinkodaros specialistams, o dizaino pagrindai — net inžinieriams. Todėl populiarėja studijų programos, apjungiančios skirtingas sritis, o aukštosios mokyklos akcentuoja bendruomenės, kaip terpės saviugdai, svarbą.
„Manau, kad svarbiausia – motyvacija. Žinantis savo tikslą žmogus sugebės ir iš studijų, ir iš darbo aplinkos pasiimti kas geriausia ir ras, kaip geriausiai įdarbinti savo potencialą. Nebūtinai tas tikslas turi būti didelis. Užtenka ir siekti laiku atlikti užduotį ar, pavyzdžiui, išmokti naujos programavimo kalbos“, – šypsosi J. Bendinskaitė prisiminusi, kiek daug išmoko per pastaruosius 4 metus siūlydama ir įgyvendindama aktualius, kūrybiškus sprendimus darbe ir azartiškai konkuruodama su kurso draugais studijose.