Lygiai prieš dešimtmetį Vilniaus universiteto Kauno fakultete įgijęs Ekonomikos ir finansų vadybos bakalauro diplomą Marius Lukauskas prisipažįsta, kad tuomet neįsivaizdavo savęs konkrečioje srityje. Studijas jis pasirinko dėl jų universalumo ir galimybės dirbti tiek finansų sektoriuje, tiek kitose srityse, kur reikalingi vadybos įgūdžiai. Šiandien jis tvirtina, kad vėl rinktųsi tą patį kelią – nors nebuvo tiesus, tačiau kupinas vertingų patirčių ir šiandien itin praverčiančių kompetencijų. Susiklosčius karjerai, atsirado daugiau erdvės kūrybingajai Mariaus prigimčiai – jis pradėjo laisvalaikiu fotografuoti ir filmuoti dronu. Įgijęs patirties ir išlavinęs įgūdžius, prisijungė prie profesionaliai vestuves fotografuojančios žmonos ir hobį pakylėjo į kitą lygį.
M. Lukauskas prisipažįsta kartais pagalvojantis, kad studijų metu galėjo daugiau dėmesio skirti kai kuriems dėstomiems dalykams, tačiau aukštojo mokslo nauda jis neabejoja. Nors Mariaus profesinis kelias nėra tiesiogiai susijęs su ekonomika ar finansais, įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo jam atrasti save vadybos srityje. Per dešimt metų trunkančią karjerą jis jau šešerius dirba strateginių pirkimų srityje Amerikos kapitalo įmonėje „Littelfuse“, įsikūrusioje Kaune. Čia kuriami ir gaminami įvairūs jutikliai transporto pramonei – nuo į saulės šviesą reaguojančių temperatūros reguliatorių iki įrenginių, fiksuojančių saugos diržo užsisegimą.
„Ką šalia studijų rekomenduočiau dabartiniams studentams? Įsitraukimą į Studentų atstovybės veiklą. Tai ne tik puiki proga susirasti draugų, bet ir vertinga praktika ateičiai. Gal dabar skamba šiek tiek juokingai, bet ketvirtame kurse ieškodamas darbo savo laiką kaip Laisvalaikio komiteto vadovas pateikdavau kaip rimtą praktinę patirtį – nes kitokios tuo metu neturėjau“, – šypsosi M. Lukauskas, prisimindamas, kiek pasitikėjimo jam suteikė studentiška veikla ir kiek visko buvo išbandyta vedant dar naivioms ambicijoms.
Užklasinė veikla ir draugai visam gyvenimui
Studijų laikotarpį Marius prisimena kaip itin aktyvų – po paskaitų nestigo ir užklasinių veiklų. Jo įsitraukimą į Studentų atstovybės (SA) veiklą paskatino įspūdžiai iš pirmakursių stovyklos – šilta atmosfera, smagi komanda ir noras tapti šios bendruomenės dalimi. Prisijungęs prie SA jis suprato, kad laukia ne vien linksmybės, o įgyta patirtis organizuojant renginius pasitarnauja ir šiandien.
„Iš pradžių, kaip aktyvus SA laisvalaikio komiteto narys, vedžiau kelis studentiškus renginius, o vėliau perėmiau komiteto koordinavimą. Tai buvo puiki proga lavinti organizacinius gebėjimus, iniciatyvumą, viešą kalbėjimą ir auditorijos valdymą“, – sako M. Lukauskas įsitikinęs, kad rinktųsi tą patį kelią ir iš studijų metų pasiimtų tiek pat, kiek pasiėmė tada.
„Dauguma mano dabartinių artimiausių draugų – iš tų laikų. Tiksliau – iš Studentų atstovybės. Renginių ir veiklų turėjome daug, netruko atsirasti žmonių su panašiomis vertybėmis, pomėgiais ir, žinoma, humoro jausmu. Džiugu, kad šios draugystės tik stiprėjo“, – sako Marius, su šypsena prisimindamas, kad būta ir nesutarimų – ypač kai grupiniai darbai likdavo paskutinei nakčiai. Žinoma, įtampa kompanijoje atslūgdavo gavus pelnytą įvertinimą.
Fotografija – būdas kurti džiaugsmą ir prisiminimus
Draugai ir Studentų atstovybė skatino kūrybingą studentą puoselėti dar vieną jo talentą – fotografuoti ir filmuoti. Šias veiklas pašnekovas sako mėgęs nuo paauglystės, tad kartu su draugais kūrė įvairius projektus, filmavo muzikinių klipų parodijas, sveikinimus ir kitus linksmus vaizdo įrašus. Marius juokiasi, kad visą gyvenimą buvo linkęs į meną, todėl pradėjęs filmuoti ir fotografuoti su dronu savo aplinką nustebino ne pasirinkimu, o rezultato kokybe.
„Žinoma, tuomet viskas būdavo daroma tik dėl smagumo ir gero laiko, tačiau prisijuokdavome iki ašarų ir neatrodė, kad ugdau kažkokias kompetencijas. Manau, liko potraukis ir suvokimas, kaip mintyse susikurtą viziją užfiksuoti kamera, o technologinius įgūdžius tobulinu nuolat“, – retrospektyviai savo kelią link fotografijos piešia M. Lukauskas.
Droną jis įsigijo vedinas smalsumo – iš pradžių naudojo tik mėgėjiškai, kol profesionaliai vestuves fotografuojanti žmona nepakvietė pagelbėti. Netrukus į rankas pateko ir fotoaparatas. Marius greitai perprato techniką, išryškėjo gebėjimas kadruoti, jausti šviesą ir kūrybiškai išnaudoti įrangos galimybes. Jau kelis metus vasarą jis padeda žmonai privačiose šventėse, o netikėti kadrai iš paukščio skrydžio žavi klientus išskirtinumu. Pasak jo, drono kamera leidžia pamatyti viską iš visai kito kampo – atsiveria vaizdai, kurių plika akimi žemės lygyje nė nepastebėtum. Kartais net nesitiki, kad įprasti objektai gali atrodyti taip įspūdingai žvelgiant iš aukštai.
„Labiausiai man patinka nuotraukos, kurios perteikia natūralią emociją. Vestuvės tam – tobula proga. Žmonės dažniausiai būna atsipalaidavę, bet išgyvena jautrias akimirkas. Įdomu tai, kad daug kas nemėgsta pozuoti, bet dronas jiems atrodo tarsi žaidimas – lengvai įsitraukia ir galiausiai labai džiaugiasi išskirtiniais vaizdais“, – pasakoja Marius apie darbo specifiką.
Jis savikritiškai vertina savo platų veiklų spektrą. Džiaugiasi, kad ekonomikos studijos neužgožė kūrybos, bet priešingai – papildė ją.
„Skaičiavimai ir racionalumas lydi mane net ir fotografuojant – svarbu įsivertinti resursus, planuoti laiką, išlaidas. Bet būna ir taip, kad meninis polėkis nugali – pamatęs įspūdingą kadrą pamiršti viską. Tiesa, po tokių euforijos momentų yra tekę ir skaičiuoti nuostolius dėl drono avarijų“, – šypsosi jis.