Vilniaus universiteto Kauno fakultete birželio 10 – liepos 9 dienomis vyko intensyvūs pradedančiųjų (A1 lygmens) lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Į Lietuvą atvykę pasaulio lietuviai, užsienio aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai bei mokslininkai buvo kviečiami pirmąjį vasaros mėnesį praleisti Kaune – nemokamai mokytis lietuvių kalbos, gilinti žinias apie Lietuvos ir ypač Kauno kultūrą bei istoriją, taip pat užmegzti tarptautinius ryšius su dalyviais iš viso pasaulio. Šiemet sulaukta 10 dalyvių iš Brazilijos, Škotijos, Prancūzijos, Italijos ir Sakartvelo.
Vasaros kursai Kauno fakultete prasidėjo renginiu „Paskanauk kalbos“, kurio metu pirmą kartą į fakultetą susirinkę užsienio studentai susipažino su dėstytojomis, prisistatė bei aptarė kursų programą. Renginio kulminacija tapo lietuviškų patiekalų degustacija. Skanaujant buvo pristatytas lietuviškas kulinarinis paveldas, gyvosios tradicijos bei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų virtuvė, kurios patiekalai šiandien yra mėgstami ir plačiai paplitę visoje šalyje.
„Kursai vyko rytiniame fakulteto kvartale, vadinamojo Napoleono namo XVI auditorijoje. Mielai atsakėme į klausimus, kodėl sienos čia ištinkuotos tokiu senovišku metodu, kalkes maišant su druska, kodėl pastate išlaikyta siaurutė viduramžių gatvelė. Svečiams visada įspūdį palieka romantiški plytų ir akmens rišimo rūsiai, apie kuriuos gausu legendų. O štai fachverko architektūra lengvai atpažįstama – papasakojame, kad kadaise pastatas priklausė vokiečių kilmės miestiečiams“, – pasakojo doc. dr. Rita Baranauskienė, džiaugdamasi šių metų kursų dalyvių žingeidumu.
Į kursų programą įtraukiami svarbiausi Kauno miesto ir Lietuvos istoriją, kultūrą liudijantys muziejai, lankytini objektai.
„Maironio lietuvių literatūros muziejuje studentus labiausiai sudomino lietuvių literatūros istorijos ekspozicija „Literatūra keičia“, kurioje – eksponatai nuo XVI a. iki šių dienų. Išties – literatūra keičia, nes ji labai svarbi įvairiais aspektais: moko, nuramina, motyvuoja, plečia akiratį, formuoja požiūrį, keičia mąstymą, nuotaikas, skatina dalintis išmintimi ir emocijomis. Ekspozicijoje pasitelkiami ne tik įdomūs originalūs eksponatai, tekstai, bet ir šiuolaikinės technologijos, padedančios paveikiai pasakoti kursantams aktualius lietuviškos literatūros niuansus, kurti įsimintinas patirtis“, – pasakojo doc. dr. Saulute Juzelėniene.
Studentai lankėsi ir Kauno senamiestyje įsikūrusioje rotušėje – viename seniausių ir reikšmingiausių miesto pastatų. XVI a. vidurį menantis statinys šiandien pristato modernią nuolatinę ekspoziciją, pasakojančią apie miesto istoriją, dabartį, žmones ir gamtą. Informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, todėl ekspozicija ypač tinka kalbos ir kultūros studijoms.
Dėstytojos pasakoja, kad studentus ypač sudomino XIV a. viduryje pastatyta Kauno pilis – seniausias miesto istorinis objektas ir viena seniausių mūrinių Lietuvos pilių. Restauruotose ir atkurtose pilies bokšto erdvėse įrengtos ekspozicijos liudija pilies istoriją, primena reikšmingiausius istorinius faktus, asmenybes, pilies mūrų transformacijas nuo XIV a. iki šių dienų.
Įsimintinu kursų akcentu tapo apsilankymas Tautinės muzikos muziejuje, kuriame šiuolaikiškai ir interaktyviai pristatoma lietuvių tradicinė muzika bei kultūrinis liaudies muzikavimo paveldas – svarbi lietuviškojo identiteto dalis. Modernioje ekspozicijoje lankytojai gali ne tik susipažinti su unikalių senųjų lietuviškų muzikos instrumentų įvairove, bet ir išgirsti jų skambesį. Studentams ypač patiko galimybė patiems pagroti šiais instrumentais, sudainuoti sutartinių „karaokę“, stebėti postfolkloro atlikėjų vaizdo klipus bei išbandyti tautinius šokius. Diskusijos peržengė tradicinio folkloro ribas – aptarti kultūriniai panašumai ir netgi paskutinės „Eurovizijos“ favoritai.
Su unikalia Kauno miesto architektūra susipažįstama vaikštant po Laisvės alėją ir lankantis M. K. Čiurlionio muziejuje, Nacionaliniame Lietuvos banke.
„Jau 2015 m. 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai buvo įtraukti į Europos paveldo objektų sąrašą, tačiau 2023-aisiais Kauno modernizmo architektūrai tapus UNESCO paveldo dalimi, šių patirčių ir pasakojimų vertė gerokai išaugo ir tapo suvokiama žymiai plačiau. Studentų patirtis papildome apsilankymu Nacionaliniame Lietuvos banke, kur patogu kalbėtis apie šalies ekonomiką, Europos Sąjungos įtaką. Šiemet ypatingo dėmesio vertas apsilankymas M. K. Čiurlionio muziejuje, nes minint kompozitoriaus, dailininko ir kultūros veikėjo 150-metį gausu komunikacijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – kursų dalyviai aiškiau supranta įgyjamų žinių vertę“, – aiškino doc. dr. Rita Baranauskienė apie kruopščiai rengiamą programą.
Viena iš kursų dalyvių – prancūzaitė Eolia pasakojo, kad Prancūzijos Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje organizuotoje parodoje „Van Gogas ir žvaigždės“ greta kitų menininkų buvo pristatyti ir M. K. Čiurlionio kūriniai – „Rex“ (1909), „Naktis“ (1905) ir „Naktis. Etiudas“ (1904 / 1905). M. K. Čiurlionis yra vienintelis Lietuvos menininkas, kurio paveikslai šioje parodoje pristatyti kartu su garsiausių menininkų – Vincento van Gogho, Kasimiro Malevičiaus, Edvardo Muncho, Vassily Kandinskio, Paulio Klee – darbais. Įkvėpta lietuvių dailininko Eolia savo universitete pristatė darbą apie M. K. Čiurlionio kūrybą ir svajojo savo akimis išvysti šio menininko paveikslus. Apsilankiusi muziejaus tarptautinėje ir tradicinėje dailės darbų parodose ir pažiūrėjusi virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“, studentė džiaugėsi, kad jos svajonė išsipildė su kaupu.
Gyvo, nuolat besikeičiančio ir žmonių kuriamo miesto dvasią kursų dalyviams siekta atskleisti lankantis atnaujintoje „Kiemo galerijoje“ ir klausantis ten gyvenančios žydų kilmės menininkės Bellos Shirin pasakojimų. Jos asmeninė istorija leidžia geriau suprasti tarpukario ir šiuolaikinių laikų Kauno žydų gyvenimą. Savo patirtis menininkė įprasmina pasakodoma apie autorinius sienų tapybos darbus, kuriais puošiamas kiemas bei kitos miesto erdvės. Bella, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorė, tikino, kad „kultūra leidžia žmogui mokytis ir augti kaip asmenybei, o Kauno miesto kultūra sklinda tarptautiniu mastu.“
Kursų organizatorės džiaugiasi veiksminga sistema, leidžiančia per paskaitas, išvykas, ekskursijas ir temines vakarones pamokyti lietuvių kalbos. Jos pastebi, kad kursai atveria daugiau galimybių tiems, kurie nori mokytis vienos archajiškiausių kalbų pasaulyje, o motyvuoti studentai nuo pat pirmos dienos pajunta, kaip kultūrinių ir kalbinių subtilybių suvokimas gerina jų patirtį Lietuvoje, padeda geriau suprasti skirtingų kultūrų ir kalbų ryšius.
Lietuvių kalbos paskaitas skaitė doc. dr. Saulutė Juzelėnienė ir doc. dr. Eglė Gabrėnaitė. Kultūrinę programą kuravo doc. dr. Rita Baranauskienė su doc. dr. Saulute Juzelėniene.
Kursai organizuojami pagal Švietimo mainu paramos fondo (ŠMPF) projektą.