Šiandienos nacionalinės ir pasaulinės tendencijos rodo, kad ekonomikos ir vadybos studijos gali tapti karjeros tramplinu net į pačias aukščiausias pozicijas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – antrąją kadenciją einantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, socialinių mokslų daktaras ir asocijuotas profesorius, pirmiausia tapo žinomas kaip ekonomistas. Daug apie šios srities specialistų reikšmę visuomenei sako ir jau 10 metų DELFI skelbiamas įtakingiausių Lietuvos ekonomistų ir verslininkų sąrašas. Pirmąjį 2024-jų metų dešimtuką užbaigia kitas VU absolventas – ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas Marius Dubnikovas. Ši tendencija dar labiau pabrėžia Vilniaus universiteto Kauno fakultete dėstomų programų svarbą rengiant ateities lyderius. Tad šioje karjeros srityje ribos neegzistuoja – Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia įsilieti į tarptautinę rinką siūlydamas Ekonomikos ir vadybos studijas anglų kalba. Tokia kryptis atveria puikias galimybes studentams, norintiems siekti ne tik akademinių aukštumų, bet ir įtakingų pozicijų versle ar valstybės valdyme.

Ekonomika ir vadyba – įgūdžių derinys sprendimams

„Ekonomika kaip studijos yra labiau ne specialybė, o išsilavinimas, skatinantis platų požiūrį, ugdantis kritinio mąstymo ir analizės kompetencijas, o vadybos mokslas – versle pritaikoma praktika“, – aiškina VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė. Pasak jos, ekonomistas, įgijęs vadybos kompetencijų, visada turės konkurencinį pranašumą darbo rinkoje, nes gebės ne tik analizuoti, bet ir valdyti.

Jai antrina VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkė doc. dr. Ilona Kiaušienė sakydama, kad ekonomikos žinios, analitinis mąstymas ir gebėjimas priimti atsakingus valdymo sprendimus yra trys dedamosios, kurios turi didelę įtaką jaunam žmogui integruojantis į darbo rinką ir planuojant savo karjeros perspektyvas.

„Ekonomistas, turintis vadybininko kompetencijų, gali strategiškai panaudoti įgytas žinias, savo įgūdžius, kad padėtų verslui įveikti kylančius iššūkius ir skatintų sėkmę. Juk ekonomikos žinios yra taikomos siekiant įvertinti pasiūlą ir paklausą, įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje ir yra glaudžiai susijusios su sprendimais, kuriuos tenka priimti verslo įmonėms. Ekonomisto supratimas apie paklausos elastingumą, norą mokėti ir norą parduoti, gebėjimas atlikti savo verslo ir rinkos, kurioje jis veikia, analizę leidžia kurti paveikią verslo strategiją ir kartu atskleidžia galimybes padidinti pajamas“, – įsitikinusi doc. dr. Ilona Kiaušienė.

VU KNF Ekonomikos ir vadybos studentai ne tik siekia suprasti, kokie turi būti sėkmingai veikiančios įmonės finansiniai rodikliai ar strateginiai sprendimai, bet ir mokosi spręsti visuomenės gerovės problemas, nagrinėja verslo, šalies vaidmenį globalioje ekonomikoje, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, aiškinasi, kodėl reikia rūpintis klimato kaita ar vertinti tiek teigiamą, tiek neigiamą dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Pavyzdžiui, svarsto, kodėl verslui reikia priimti skaitmeninių technologijų iššūkius.

Studijas Lietuvoje papildo ir tarptautinės patirtys

Doc. dr. Ilona Kiaušienė pažymi, kad nuolat kintanti aplinka ir poreikis spręsti kompleksinių įgūdžių trūkumo problemą verčia domėtis naujovėmis, diskutuoti apie inovacijas ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Puikus bendradarbiavimo pavyzdys yra ne tik organizuojami mokymai dėstytojams, bet ir rengiamos vasaros mokyklos studentams iš įvairių šalių. Vienoje tokių įgyvendinant projektą „Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyva, skatinanti plėtoti studentų, dėstytojų ir darbo jėgos ateities mąstymo įgūdžius su tvarumu susijusiuose sektoriuose, kuriuos kelia verslo 4.0 tendencijos, pasitelkiant verslo ir inžinerijos švietimo ir mokymo naujoves“ (angl. Transnational cooperation initiative fostering developing forward thinking skills of students, teachers and workforce in sustainability-relevant sectors posed by Business 4.0 trends through innovation in Business & Engineering education and training) dalyvavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto pirmosios pakopos studijų programos Ekonomika ir vadyba studentai.

„Mokėmės įvertinti, kaip seksis konkrečiam produktui pasirinktoje šalyje, kaip jį įvesti į rinką – visus galimus sėkmės ir nesėkmės variantus. Atliekant užduotis teko atsižvelgti, kaip sparčiai vystosi šiuolaikinės technologijos, keičiasi ekonominiai rodikliai. Neįtikėtina, kaip greitai ekonomistai turi atsirinkti gaunamą informaciją, tad gebėjimas kritiškai mąstyti – tiesiog privalomas“, – pasakojo dabar jau absolventė Rugilė Benkunskaitė apie tarptautinę vasaros praktiką, kurioje įvairių šalių studentai plėtojo šiuolaikiniam verslui svarbius skaitmeninius įgūdžius.

Šiemet studijų programos „Ekonomika ir vadyba“ bakalaurą baigęs Titas Repšys akcentavo: „Labai patiko dalyvauti ir dirbti su kitų kultūrų studentais ir profesoriais, stebėti, kaip jie organizuoja darbą.“

„Sužinojome apie naujausias tendencijas ir inovacijas technologijų srityje, skaitmenizacijos iššūkius, dirbtinio intelekto atveriamas galimybes ir kitas pažangias technologijas, kurios keičia verslo pasaulį. Tai suteikė galimybę įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys ateityje. Manau, privalome sekti naujoves ir suprasti, kaip tai pakeis pasaulio ekonomiką ar vadybinius įmonių sprendimus“, – įžvalgomis dalijosi šiųmetis absolventas Ernestas Žiogas.

Pandemija parodė ekonomikos patikimumo reikšmę

Kaip įsimintiną atvejį doc. I. Kiaušienė primena koronaviruso pandemiją, tapusią iššūkiu pasaulio sveikatos apsaugos sistemai ir lėmusią ekonominius pokyčius. Pandemijos metu politikai ir ekonomistai aktyviai ieškojo atsakymų į įvairius klausimus, svarstė galimus visuotinių prioritetų pokyčius, pasirengimą toliau kurti darnią visuomenę, sąlygas gyventi kokybiškoje aplinkoje, vyriausybių gebėjimą operatyviai reaguoti į kylančias ekonomines problemas. Į šiuos, kaip ir į daugelį kitų klausimų, reikia ieškoti mums visiems tinkančių atsakymų ir visapusiškai naudingų sprendimų.

„Kiekvienas mūsų pasirinkimas kainuoja. Jeigu žmogus moka kritiškai įvertinti gaunamos naudos ir to, kas bus prarasta priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, santykį, vadinasi, jis pagrįstai pasveria savo pasirinkimo kainą. Būtent tokie specialistai darbo rinkoje ir reikalingi“, – sako Ilona Kiaušienė.

Kitaip tariant, ekonominis mąstymas leidžia individui, kaip rinkos ekonomikos dalyviui, priimti pagrįstus sprendimus dėl asmeninės veiklos krypties, uždarbio bei išlaidų paskirstymo, darbo ir poilsio laiko pusiausvyros. Be to, ne mažiau svarbu suvokti, kaip veikia valdžios mechanizmai, ar veiksmingai panaudojami valstybės finansai, kaip sudaromas ir vykdomas biudžetas, kokios ekonominės perspektyvos lemia ne tik asmeninę, bet ir visuotinę gerovę ir gyvenimo kokybę.

Studijų pranašumas – anglų kalba

Anglų kalba yra pagrindinė komunikacijos kalba globaliose rinkose, todėl studijos šia kalba leis studentams geriau pasiruošti darbui tarptautinėse įmonėse ir organizacijose. Anglų kalba suteikia platesnę tarptautinę perspektyvą, išryškina tarptautinius ir globalius aspektus bei sudaro galimybę išsamiau susipažinti su pasauliniais ekonomikos ir verslo modeliais. Tarpkultūrinėse grupėse įvairesnis tampa mokymo(si) procesas, išmokstama dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis, o tai labai svarbu globaliame pasaulyje.

Vienas didžiausių privalumų yra galimybė lengviau integruotis į tarptautinę darbo rinką, išmokti vartoti tarptautinę terminologiją, pasinaudoti platesniu akademinių šaltinių spektru. Studijų programos turinys paprastai remiasi tarptautiniais arba ES teisės principais, tačiau būna progų pasigilinti į specifinės šalies teisinę sistemą. Toks specialistas patrauklesnis darbdaviams tarptautinėse kompanijose, daugiausia vartojančiose anglų kalbą.

Studijų aplinką keičia ir tai, kad galimybė mokytis anglų kalba paprastai pritraukia tarptautinius studentus, o tai sukuria galimybę užmegzti naudingus ryšius ir plėsti akiratį. Negana to, daugelyje šalių aukštasis mokslas vykdomas ir anglų kalba, tad pasirinkus tokią studijų programą lengviau dalyvauti mainų programose ir rinktis tolesnes studijas užsienyje. Kartu tai atveria galimybes tobulinti asmeninius įgūdžius, prisitaikyti naujose situacijose, spręsti problemas ir gebėti efektyviai komunikuoti įvairiose kultūrinėse aplinkose.

O svarbiausia, kad studijų programos Ekonomika ir vadyba tarpdiscipliniškumas atitinka pasaulines specialistų rengimo tendencijas, kuriose pabrėžiama žinių iš skirtingų sričių integravimo ir gebėjimų kurti savo verslą svarba. Studijos apima aktualius praktinius gyvenimo poreikius, tad baigę studijas studentai geba analizuoti ekonominius reiškinius tiek įmonės, tiek valstybės ar regiono lygmeniu, žino naujausias ekonomines tendencijas, gali taikyti vadybos žinias spręsdami ekonomines problemas ir gerindami organizacijų veiklos rodiklius. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais studijų programa sudaryta taip, kad jos absolventai turi pakankamai teorinių ir praktinių žinių profesinei veiklai.