Šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) aktyviai taikomas įvairiose profesinėse srityse – nuo teisės iki medicinos – vis dažniau svarstoma, ar jis gali pakeisti žmogų-profesionalą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto Audiovizualinio vertimo doktorantė Brigita Brasienė ir jos vadovė prof. Danguolė Satkauskaitė analizuoja lietuviškai dubliuotus animacinius filmus ir neabejoja, kad DI liks tik profesionalaus vertėjo pagalbininku. Bent jau kol kas žmogaus gebėjimas valdyti žodžių žaismą, o ypač vaizdažodines metaforas, kai humoristinis efektas pasiekiamas derinant kalbinę raišką ir vaizdą, algoritmui yra neįveikiama užduotis.

„Kalbant apie dirbtinį intelektą labai svarbu suprasti, kad jis mokosi iš jau esamos informacijos ir imituoja žmones ir jų kalbą. Tai reiškia, kad jis pats nekuria, todėl vertėjo gebėjimas atpažinti, suprasti ir kūrybiškai perteikti žodžių žaismą yra sritis, kuri dirbtiniam intelektui nėra įveikiama“, – aiškina doktorantė B. Brasienė.

Pasak jos, neverta net kalbėti apie dirbtinio intelekto gebėjimus susidoroti su vaizdažodinio žaismo vertimu, kuris užkoduotas dviejose semiotinėse sistemose, t. y. sakytinėje arba rašytinėje kalboje ir vaizde. O atliekami audiovizualinio vertimo tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kad animacijoje gausu žodinio ir vaizdažodinio žaismo, todėl šios srities profesionalai gali būti ramūs dėl savo pozicijos darbo rinkoje.

Tiesa, net ir srities profesionalai įsitikinę, kad būtų visiškai neprotinga ignoruoti DI ir atsisakyti jo pagalbos. Kaip ir kitose srityse, vertėjams verta naudotis įvairiomis priemonėmis, kurios gali padėti rasti optimaliausią sprendimą.

„Turbūt nerastume šiuolaikinio vertėjo, kuriam pakaktų vien popieriaus lapo ir rašiklio. Informacijos paieškai juk pasitelkiami ir elektroniniai žodynai, duomenynai, tad ir DI laikyčiau tokia pagalbine priemone. Svarbu tikslingai suformuluoti užklausą, kritiškai įvertinti pasiūlymus ir gerbti autorines teises – atsakingai elgtis su teksto originalu, jo neviešinti“, – teigia prof. D. Satkauskaitė.

Profesionalai laimi prieš dirbtinį intelektą

Iš pirmo žvilgsnio vertimas – tai kalbinis procesas, kuriam ypač tinka algoritmai ir semantinės duomenų bazės, jas drąsiai galima vadinti DI smegenimis. Tačiau tikroji vertimo meistrystė nėra vien žodžių perkėlimas iš vienos kalbos į kitą. Puikus to pavyzdys – animacinio filmo „Ponas Žirnis ir Šermanas“ (angl. Mr. Peabody & Sherman, 2014) scena, kuriai išversti prireikė ne tik kalbos, bet ir kūrybiškumo.

Animaciniame filme itin protingas šuo Ponas Žirnis su berniuku Šermanu keliauja laiku ir atsiduria Prancūzijos revoliucijos išvakarėse – didžiulėje Marijos Antuanetės puotoje. Įsisiautėjus protestuojančiai miniai, plyta įskrieja pro langą ir pataiko į tortą, o Ponas Žirnis ištaria: „It‘s a smashing party, Your Majesty!“

Ši frazė anglų kalba žavi žodžių žaismu – žodis smashing reiškia ir „nuostabus“, ir „dūžtantis“. Būtent tokie daugiau nei vieną reikšmę turintys žodžiai iššūkiai parodo, kodėl vertimas – ne mechaninis, o kūrybinis procesas.

Paklausus dirbtinio intelekto, kaip jis išverstų šią frazę, buvo gauti keli pasiūlymai: tai „nuostabus“ vakarėlis, tai „siautulingas“ vakarėlis, koks „pašėlęs“ vakarėlis, tai „nerealus“ vakarėlis.

„Visi šie variantai perteikia tik vieną iš dviejų originale aktualizuotų reikšmių, tad vaizdažodinis žaismas dingsta. Lietuvių dubliuotojų komanda šią filmo frazę išvertė: „Tai pritrenkianti puota, Jūsų Didenybe!“ Šis vertimas – toks pat šmaikštus kaip ir originalas, nes išlaikė abi reikšmes, tad šiuo atveju pranoko DI. Vertimas dubliažui yra sudėtingas, nes reikia užtikrinti, kad tekstas derėtų su vaizdu ir veikėjų lūpų judesiais. Tiek daug aspektų DI įvertinti dar yra sudėtinga“, – aiškina prof. D. Satkauskaitė.

Pasak jos, šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip profesionalūs vertėjai derina profesines žinias ir pasitelkia kūrybiškumą. Kalambūrai, kultūrinės realijos, ironija – tai sritys, kur net pažangiausios kalbos modelių sistemos dažnai suklumpa. Nors dirbtinis intelektas jau plačiai taikomas techniniams ar informaciniams tekstams versti, literatūros bei audiovizualiniam (kino, teatro, vaizdo žaidimų ir pan.) vertimui žmogaus indėlis vis dar neįkainojamas.

Diskusija su DI vertėjams naudinga

Mokslininkės pabrėžia, kad nepaisant technologijų pažangos, vertėjo profesija išlieka itin reikšminga. Ypač pasaulyje, kur skirtingų kultūrų susidūrimas reikalauja ne tik mokėti kalbą, bet ir suprasti kultūrines subtilybes. Jos neneigia, kad DI keičia darbo procesą ir gali pasiūlyti tikrai įdomių vertimo variantų.

„Šiuolaikiniai vertėjai ne konkuruoja su dirbtiniu intelektu, bet glaudžiai su juo bendradarbiauja. Jie naudoja vertimo atminties įrankius, automatines terminų bazes, net DI sukurtus pirmuosius juodraščius, tačiau galutinį rezultatą visada šlifuoja patys. Nes kalba – tai ne tik logika, tai ir emocija, intencija, kontekstas. Kol kas nė vienas algoritmas nesugeba pajusti ironijos ar „pridėti“ šypsenos tarp eilučių“, – papildo doktorantė B. Brasienė.

Audiovizualinio vertimo specialistės pateikia pavyzdį iš animacinio filmo „Siela“ (angl. Soul). Vienas filmo veikėjų – Siela 22 – filmo originale sako: „I’m nobody, get it?“, išreikšdama, kad neturėdama kūno gali patekti kur tik nori. Šiuo atveju vaizdažodinis žaismas atsiranda dėl žodžio nobody, kuris reiškia ne tik „niekas“, bet ir no-body – „neturintis kūno, bekūnis“.

Suformavus užklausą, DI iš pradžių pasiūlė lietuviškai versti tiesiog niekas, kaip kad išversta ir profesionaliai lietuviškai dubliuotame filme. Įdomiausia, kad DI tikino, kad šis vertimas išlaiko žodžių žaismą, kad tikrai realizuojamos abi reikšmės. Pasiginčijus, kad žodis niekas nėra vartojamas kaip „neturintis fizinio kūno“, DI pateikė kitą variantą: niekūnis, kuris sudarytas iš žodžių niekas ir kūnas. Šis okazionalizmas – iki šiol neegzistavęs, tam tikram kontekstui sukurtas naujadaras – puikus, kūrybiškas sprendimas. Be to, šiuo atveju išlaikoma pasakymo trukmė: tiek originalo, tiek vertimo kalboje žodis yra triskiemenis. Taigi neteisinga būtų vienareiškmiškai teigti, kad DI negali pasiūlyti kūrybiškų vertimų.

„Tenka pripažinti, kad tinkamas užklausas formuluoja žmogus, taip pat įvertina skirtingus DI pasiūlymus, reikalui esant užklausą tikslina, kol gauna jam tinkantį vertimo variantą. Kartais diskusijos su DI užima daugiau laiko nei kūrybiško vertimo sugalvojimas“, – apibendrindamos sako mokslininkės.