Lietuvos mokslo tarybos (LMT) inicijuota studentų vasaros praktikos finansavimo programa suteikė išskirtinę galimybę 313 Lietuvos ir užsienio studentų įsilieti į mokslinę veiklą, gilinti turimas žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius. Šios iniciatyvos esmė – sudaryti sąlygas studentams kryptingai tobulėti, bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais, įgyti reikšmingos patirties bei pradėti savo kelią mokslininko karjeroje.

Šiemet praktikoje galėjo dalyvauti visų pakopų studentai (pirmos, antros ir vientisųjų studijų, išskyrus paskutinį kursą), kurių paskutinio semestro visų studijuotų dalykų svertinis vidurkis yra ne mažesnis nei 8,0.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetui (VU KnF) skirtas 20 800 Eur Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansavimas įgyventi 5 praktikos projektus.

Rugpjūčio 26 d. Vilniuje įvyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota studentų vasaros mokslinės praktikos konferencija „Mokslo vasara su LMT 2025“. Jos metu buvo pristatyti per liepos–rugpjūčio mėnesius atliktų praktikų rezultatai. Pranešimus renginyje skaitė ir 5 studentai, vasaros praktiką pasirinkę atlikti VU Kauno fakultete.

Džiugina ir tai, kad LMT vasaros praktika jau žinoma užsienio universitetuose ir praktikos tema „Tvarumo pažanga: duomenimis grįstas sprendimų priėmimas žiedinei ekonomikai“ sudomino Romos Sapienza universiteto (Italija) magistrantūros studijų programos „Data Science“ pirmo kurso studentą Milad Torabi. Šiam praktikos projektui vadovauja VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mahyar Kamali Saraji.

„Mano vasaros praktika Vilniaus universitete buvo nepaprastai vertinga ir naudinga patirtis. Projektas, prie kurio dirbau, ne tik leido pritaikyti akademines žinias praktikoje, bet ir suteikė galimybę išbandyti naujus metodus bei perspektyvas, kurios praturtino mano supratimą apie dominančią sritį. Man šis darbas buvo labai įdomus ir vertingas, nes padėjo tobulinti mokslinių tyrimų įgūdžius ir sustiprino pasitikėjimą savimi sprendžiant sudėtingas užduotis. Tikrai rekomenduoju būsimiems studentams pasinaudoti šia galimybe, nes vasaros praktika vyksta palankioje aplinkoje, suteikiančioje reikšmingą bendradarbiavimą su ekspertais ir unikalią platformą asmeniniam bei akademiniam tobulėjimui. Kitaip tariant, vasaros praktikoje buvo tikrai verta dalyvauti, ir esu dėkingas už postūmį, kurį ji turėjo mano akademinei kelionei“, – sakė M. Torabi.

„LMT vasaros praktika buvo išties praturtinanti patirtis tiek studentui, tiek ir man, kaip vadovui. Tokia praktika suteikia studentams galimybę užsiimti tikru moksliniu darbu, ugdyti kritinį mąstymą ir stiprinti akademinio rašymo, duomenų analizės ir savarankiško mokymosi įgūdžius. Remti motyvuotą praktikantą ir stebėti jo pažangą per trumpą, bet intensyvų laikotarpį man atrodo prasminga. Be to, LMT vasaros praktika organizacijai padėjo užmegzti ryšius su naujais mokslininkais ir prisidėjo prie mūsų bendros akademinės veiklos. Būsimiesiems vadovams patarčiau nustatyti aiškius lūkesčius ir reguliariai teikti grįžtamąjį ryšį, nes tai labai pagerina mokymosi procesą. Apskritai, ši vasaros praktikų programa yra puiki iniciatyva, kuri naudinga visoms šalims ir padeda užpildyti spragą tarp švietimo ir mokslinių tyrimų praktikos“, – sakė dr. M. K. Saraji.

Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama: turinio kūrimas ir rinkodara trečio kurso studentė Karolina Ubartaitė pasirinko temą „Nenorminė raiška repo muzikos tekstuose“. Projektui vadovo VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docentė dr. Eglė Gabrėnaitė

 „Tyrimu siekta išanalizuoti nenorminės leksikos ypatumus Kastyčio Sarnicko-Kasteto repo albumo „Kruvino pusplyčio paslaptis“ (2023) dainų tekstuose. Projekto vykdymo metu suformuluotas teorinis tyrimo pamatas, išanalizuoti nenorminės leksikos atvejai repo dainų tekstuose, pateiktos apibendrinamosios išvados. Tyrimo rezultatai atskleidžia kalbinio nenormiškumo tendencijas diskurse, leidžia svarstyti kūrėjų pasirinkimų motyvaciją ir paveikumą. Repo tekstams būdinga sociokultūrinė tematika, taigi galima identifikuoti ir tikslinio lietuviškojo diskurso aktualijas, kurias atspindi tekstų turinys (socialinės sanklodos, visuomenės saugumo, emigracijos, žalingų įpročių ir kt. problemas)”, – sako doc. dr. E. Gabrėnaitė.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba trečio kurso studentė Raminta Počepavičiūtė pasirinko praktikos temą „Skaitmeninių technologijų poveikis darbui ir užimtumui“. Praktikos projektui vadovo VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentė dr. Ilona Kiaušienė.

„Ši patirtis man buvo itin naudinga ne tik dėl įgytų žinių, bet ir dėl asmeninio augimo. Praktika padėjo žengti svarbų žingsnį tobulinant viešojo kalbėjimo įgūdžius, įveikti baimę kalbėti prieš auditoriją, drąsiau klausti, domėtis bei pripažinti, kad kažko nežinau – ir tai yra natūrali mokymosi proceso dalis. Įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, atvirumo naujoms idėjoms bei įkvėpimo toliau gilintis į pasirinktą sritį. Rekomenduočiau šią praktiką kitiems studentams, nes tai ne tik puiki galimybė mokytis, bet ir augti bei užmegzti naujų pažinčių", – sakė R. Počepavičiūtė.

„Trečiojo studijų programos Ekonomika ir vadyba kurso studentės Ramintos Počepavičiūtės vasaros praktikos tikslas buvo nustatyti skaitmeninių technologijų poveikį darbui ir užimtumui. Studentė analizavo ir apibendrino skaitmeninių technologijų svarbą, jų teigiamą ir neigiamą poveikį darbo rinkai. Išnagrinėjusi statistinius duomenis, nustatė, kad skaitmeninės technologijos turi didelę įtaką darbui ir užimtumui visoje Europoje, skatindamos tiek augimą, tiek struktūrinius pokyčius darbo rinkoje. Reikšmingas studentės indėlis atliekant kiekybinį tyrimą. Ramintos Počepavičiūtės atlikta anketinė apklausa atskleidė, kad aukštesnis gebėjimų naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis vertinimas susijęs su šių technologijų naudojimo dažnumu. Vasaros praktika studentei buvo visokeriopai naudinga: Raminta Počepavičiūtė turėjo galimybę įsijausti į tyrėjos vaidmenį, ugdė MTEP įgūdžius: analitinį ir kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir kompleksinį problemų sprendimą, gebėjimą taikyti kiekybinės analizės metodus, komunikacines ir informacines technologijas (stiprino darbo su SPSS programų paketu, kuris apima įvairius statistinės analizės metodus ir duomenų analizės rezultatų vizualizavimo priemones, įgūdžius), dalijosi savo įžvalgomis LMT organizuotoje konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“ – sakė doc. dr. I. Kiaušienė.

Bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba pirmo kurso studentė Eglė Jaraitė pasirinko praktikos temą „Tvarumo komunikacijos poveikis vartotojų sprendimams“. Praktikos projektui vadovavo VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Asta Mikalauskienė.

„Dėl nuolat stiprėjančios klimato kaitos ir jos padarinių bei kylančių aplinkosauginių problemų, siekiant sušvelninti klimato kaitos proceso padarinius tiek verslas, tiek visuomenė ieško tvaresnių sprendimų. Tvarumo komunikacija tapo vienu iš pagrindinių būdų formuoti vartotojų elgseną ir skatinti atsakingą vartojimą. Tačiau išlieka klausimas, kiek efektyvi yra ši komunikacija, kaip vartotojai į ją reaguoja ir kokie veiksniai lemia jos poveikį vartojimo sprendimams.

Vasaros praktikos metu studentė atliko išsamią mokslinės literatūros analizę šia tema bei kokybinį tyrimą, kurio metu įvertintos vartotojų nuostatos ir reakcijos į skirtingas tvarumo komunikacijos formas. Tyrimo rezultatai pristatyti LMT organizuotoje studentų mokslinėje konferencijoje bei jo pagrindu rengiamas mokslinis straipsnis.

Kadangi dalyvavau konferencijoje, galiu pasakyti, kad tai puikus renginys, labai gerai organizuotas ir pagaliau atkreiptas dėmesys į jauną žmogų, parodytos galimybės akademinėje veikloje. Labai smagu buvo stebėti jaunatvišką maksimalizmą, kuris ir turi būti varomoji jėga kiekvienos šalies visuomenėje! Daugumai dalyvių tai buvo pirmieji žingsniai, kažkam nepaprastai jaudinantys, kažkam stipresni, bet visiems tai startas ir nauja pradžia. Projektas įtraukus ir vertingas,“ – sakė prof. A. Mikalauskienė.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto magistrantūros studijų programos Marketing and Integrated Communication pirmo kurso studentas Lukaš Kolpak pasirinko praktikos temą „Reklamos interaktyvumo reikšmė prekės ženklo įsitraukimui ir patikimumui“. Praktikos projektui vadovavo VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dr. Indrė Ščiukauskė.

„Vasara dažniausiai reiškia poilsį, bet kai pasitaiko tikra galimybė – verta ją išnaudoti. Šiemet prisijungiau prie LMT vasaros stažuotės, ir tai buvo viena vertingiausių akademinių patirčių, kokias iki šiol esu turėjęs. Nuo pat pradžių įsitraukiau į tikrą mokslinį darbą – skaičiau mokslinę literatūrą, išbandžiau akių sekimo įrenginį, organizavau ir vedžiau fokus grupes. Buvau visiškai įtrauktas, mokiausi per praktiką ir pamačiau, kaip visas tyrimų procesas atrodo realybėje, o ne tik ant lapo. Žvelgdamas atgal, labai džiaugiuosi, kad nepraleidau šios progos. Patobulinau įgūdžius, sužinojau daug naujo, labiau įsitvirtinau akademinėje aplinkoje ir žengiau didelį žingsnį link naujų žinių horizontų. Jei tau kada pasitaikys tokia galimybė – būtinai pasinaudok! ,“ – sakė L. Kolpak.

Plačiau apie Studentų vasaros praktiką skaitykite čia: https://lmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mokslo-finansavimas/karjeros-mobilumo-sklaidai-skatinimo-priemones/studentu-tyrimai-vasaros-metu/