Pokyčių ir pasikartojančių ekonominių, socialinių bei geopolitinių krizių amžiuje kultūros ir kūrybos sritys susiduria su augančiu spaudimu paklusti rinkos logikai: kurti, konkuruoti, eksportuoti. Neretu atveju tai reikalauja paaukoti tvarumą, lygybę ir bendradarbiavimą. Tačiau atsiveria ir dar neregėtos galimybės saviraiškai.

Laisvai samdoma politikos tyrimų, vertinimo, bendradarbiavimo ir plėtros ekspertė dr. Cristina Farinha savo karjerą skyrė kultūros vaidmens valdymo, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo temoms. Remdamasi patirtimi Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir JAV, ji jungia mokslinius tyrimus, praktiką ir politikos formavimą kultūros, paveldo bei kūrybinės ekonomikos srityse. 16-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Kūrybiškumas ir kultūra“ (CC2025) dr. C. Farinha pristatys pranešimą „Kultūrinis bendradarbiavimas neramiais laikais“, kuriame kvies persvarstyti nusistovėjusius bendradarbiavimo modelius ir pasiūlys sistemas, grindžiamas teisingumu, abipusiškumu bei tvarumu. Aptardama kultūrinio judumo, mainų ir valdymo iššūkius bei galimybes, ji inicijuoja aktualų dialogą apie tai, kaip kultūros veikėjai ir institucijos gali prisitaikyti bei klestėti neramiais laikais, neapleisdami savo esminės misijos – būti socialinių ryšių ir inovacijų kūrėjais.

Verta priminti, kad dr. Cristina Farinha konferencijoje „Kūrybiškumas ir kultūra“ jau dalyvavo 2017 m. kaip moderatorė ir lankėsi Vilniaus universiteto Kauno fakultete kaip dėstytoja, kai miestas ruošėsi tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine. Didelį įspūdį jai paliko aptariamų temų aktualumas ir draugiška atmosfera, vyravusi tarp studentų, tyrėjų, profesorių, menininkų ir kultūros veikėjų. Pasak mokslininkės, toks artimas ir įvairiapusis bendravimas yra labai vertingas, todėl ji džiaugiasi galinti sugrįžti kaip pranešėja.

Savo pranešime „Kultūrinis bendradarbiavimas neramiais laikais“ dr. C. Farinha pasitelkia „turbulencijos“ sąvoką, kuri, jos teigimu, tiksliai atspindi šiandienos nestabilumą, sutrikimus ir spartų pokyčių tempą. Šie procesai tampa rimtu iššūkiu tradiciniams kultūros mainų modeliams ir reikalauja naujų, tvaresnių bei teisingesnių bendradarbiavimo formų.

„Noriu atkreipti dėmesį į tarpusavyje susijusių spaudimų ir neapibrėžtumo visumą, kuri daro įtaką kultūros veikėjų kūrybai, bendradarbiavimui ir jų darbo tęstinumui. Ši „turbulencija“ gali būti išskaidyta į kelias dimensijas – ekonominę, politinę, visuomeninę, technologinę ir aplinkos – kurias pranešime išsamiai aptarsiu“, – teigia dr. C. Farinha.

Mokslininkė įsitikinusi, kad Lietuvos balsas pasauliniame kultūros dialoge yra itin reikšmingas – tai lemia šalies istorinė patirtis ir unikalios įžvalgos apie Europos integracijos procesus bei posovietines transformacijas.

„Lietuva, būdama Rytų ir Vakarų sankirtoje, yra puikioje padėtyje inicijuoti pokalbius ir veikti kaip jungiamoji grandis, skatinanti dialogą tarp skirtingų regionų. Nepaisant savo dydžio, ji gali įnešti į pasaulinį dialogą alternatyvias vizijas ir praktikas – ypač skaitmeninėje srityje ir kultūrinėje diplomatijoje“, – pabrėžia dr. C. Farinha.

Pasak jos, CC2025 siekis suburti mokslininkus, menininkus ir kultūros entuziastus yra itin svarbus ir vertas nuolatinės globos. Net jei kalbos, kodai ar technikos skiriasi, meninis kūrybiškumas yra glaudžiai susijęs su moksliniais tyrimais.

„Meniniai tyrimai yra vienas iš būdų tyrinėti pasaulį ir kurti žinias. Tai, kad CC2025 nėra skirtas vien tik konkrečioms akademinėms ar meninėms disciplinoms, bet orientuotas į daugiadisciplinius ir tarpdisciplinius specialistus, leidžia šiam dialogui išlikti gyvam ir aktualiam“, – teigia tyrėja.

Dr. C. Farinha įsitikinusi, kad būtent politiniai iššūkiai padeda jai formuluoti mokslinių tyrimų klausimus ir diskusijas, o akademinės metodikos ir teorijos suteikia priemones kritiškai analizuoti kultūrines tendencijas. Patirtis praktikoje užtikrina, kad politika ir tyrimai išliktų susiję su realiais poreikiais.

Mokslininkė pabrėžia, jog šiandien tarptautiškumas nebėra tik ilgos ir sėkmingos karjeros rezultatas – tai procesas, kuris gali būti integruotas į profesinį gyvenimą jau ankstyvuose etapuose. Tam itin svarbu kurti ryšius ir megzti santykius.

„Reikia rasti bendraminčių ir sielos draugų, kad galėtume kuo geriau išnaudoti tarptautinę patirtį. Galimybių užmegzti ryšius yra daug: mainai, dalyvavimas renginiuose, dirbtuvėse ir studijų programose, darbo stebėjimas, stažuotės ar savanorystė. Ir visa tai galima pradėti dar mokymosi ir rengimosi etapuose“, – sako ji.

Jauniems Lietuvos kultūros specialistams, siekiantiems dirbti tarptautiniu mastu, dr. C. Farinha pataria ieškoti tinkamų informacijos šaltinių ir palaikyti ryšį, kad visada būtų informuoti. Norint mokytis ir tinkamai bendrauti su pasauliu, svarbiausia, anot jos, išlikti smalsiam, atviram ir gerbti įvairovę.

Šių metų lapkričio 16–22 d. vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Kūrybiškumas ir kultūra“ (angl. Creativity and Culture), skirta mokslininkams, studentams, kultūros ir kūrybinių industrijų profesionalams, taip pat visiems, kurie domisi kūrybinio verslo teorijomis ir praktikomis, meno ir kultūros vadyba bei rinkodara. 16-tąjį kartą organizuojamos konferencijos tikslas – skatinti tarptautines diskusijas ir bendradarbiavimą, įvertinti kintančios kultūrinės aplinkos poveikį kūrybinių ir kultūros industrijų rinkodaros, vadybos, ekonomikos, finansų, politikos sritims. Šiemet numatytos ne tik teminės sesijos, bet ir įtraukiančios menininkų profesionalų kūrybinės dirbtuvės.

Konferencija vyks:
Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas, Muitinės g. 8, Kaunas, Lietuva
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, Muitinės g. 4, Kaunas, Lietuva
MS Teams (internetu).

Konferencijos tinklapis: https://www.culcre.net/main-information