Lapkričio 16–21 dienomis Kaune įvykusi 16-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kūrybiškumas ir kultūra“ (angl. Creativity and Culture) išsiskyrė ne tik tarpdisciplininiu turiniu, bet ir forma – mokslinius pranešimus papildė profesionalių menininkų vedamos kūrybinės dirbtuvės. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslinės grupės „Kūrybinės industrijos ir inovacijos“ bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto organizuotame renginyje buvo diskutuojama apie tai, kaip kultūra gali tapti galinga teigiamų pokyčių jėga. Programoje dalyvavę Lietuvos ir užsienio šalių menininkai, studentai ir kultūros sričių profesionalai dalinosi naujomis idėjomis, užmezgė jiems labai svarbias mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo pažintis.
Dialogas tarp mokslo ir meno
Renginio „Kūrybiškumas ir kultūra“ organizatoriai prof. dr. Virginija Jurėnienė (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas) ir prof. Jonas Audėjaitis (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas) vieningai tvirtina, kad šiemet konferencija žengė kokybiškai naują žingsnį. Pasak jų, prieš dvejus metus pradėtas naujas etapas – VU Kauno fakulteto ir VDA Kauno fakulteto bendradarbiavimas – suteikė galimybę meno vadybą apjungti su kūryba ir atvedė prie pagrindinės šio projekto stiprybės – tarpdiscipliniškumo.
Prof. dr. V. Jurėnienė teigė, kad ryšys tarp meno ir technologijų stiprėja sparčiau nei bet kada, todėl šiuolaikinis kūrėjas privalo būti ir strategas, ir vadybininkas, ir žmogus, gebantis suprasti dirbtinio intelekto įrankius, inovacijas, autorių teisių rizikas, net blokų grandinės technologijas.
Prof. Jonas Audėjaitis pabrėžė, kad naujų idėjų gimimą ir įvairių disciplinų atstovų dialogą skatinantis konferencijos formatas padėjo sukurti platformą, kurioje kiekvienas galėjo išsakyti savo nuomonę ir požiūrį, o mainais pasisemti žinių iš kitų dalyvių patirties.
Ne tik moksliniai pranešimai, bet ir kūrybiniai procesai
Didžiausias šių metų konferencijos išskirtinumas – penkias dienas trukusios kūrybinės dirbtuvės su tarptautiniais mentoriais Sarah Simblet, Donatu Iniu, Ismini Samanidou, Monika Žaltauskaite-Grašiene, Gideon Rubin ir Petru Lincevičiumi. Ši dalis apėmė tiek praktinius eksperimentus, tiek konceptualias diskusijas. Kūrėjų darbai buvo eksponuoti Kauno viešosiose erdvėse ir parodoje Panemunės pilyje. Renginio organizatorių idėja apjungti mokslinius pranešimus su praktiniais užsiėmimais iš esmės pakeitė požiūrį į tradicinę mokslinę konferenciją.
Menininkė Ismini Samanidou (Graikija ir Didžioji Britanija) dar iki konferencijos pradžios paskelbtame interviu akcentavo atsvaros greitai besikeičiančiame pasaulyje svarbą. „Turime atsigręžti atgal, kad suprastume, kaip kurti rytojų“, – teigė ji, kalbėdama apie tai, kaip tekstilė gali padėti nauju būdu kurti ryšį tarp žmonių.
Kultūros politikos ekspertė Cristina Farinha (Portugalija) savo pranešime analizavo kultūros bendradarbiavimo krizės požymius – rinkos spaudimą, globalias turbulencijas, menininkų mobilumo ribojimus ir ragino ieškoti teisingesnių, tvaresnių kultūrinės partnerystės modelių.
Kitas pagrindinis konferencijos pranešėjas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas (Lietuva), kalbėjo apie kultūrinę atmintį. Jo teigimu, būtent kultūra ir menas, net ir sudėtingais laikais, suteikia žmonėms atsparumo.
Kuo išsiskyrė šių metų konferencija?
16-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kūrybiškumas ir kultūra“ – kol kas vienintelė konferencija Lietuvoje, kurioje moksliniai tyrimai tiesiogiai siejami su menine praktika. Universitetams, tyrėjams ir profesionaliems menininkams ji skleidė žinią, kad galima ne tik analizuoti mokslo pasiekimus, bet ir keistis idėjomis tiesiogiai per kūrybinį procesą. Jos metu skirtingų šalių ir sričių kultūros profesionalai turėjo išskirtinę galimybę įsitraukti į tarpdisciplininius projektus ir užmegzti ilgalaikio bendradarbiavimo ryšius. Iš viso šiame tarpdisciplininiame projekte dalyvavo 30 meno kūrėjų, o mokslinius pranešimus skaitė 50 pranešėjų iš Lietuvos, Mongolijos, Vietnamo, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Latvijos, Italijos, Ukrainos, Rumunijos ir kitų šalių.
Iškilmingas konferencijos uždarymo renginys tapo dar viena svarbia savaitę trukusios bendros mokslininkų ir menininkų kelionės dalimi. Lapkričio 22 d. į Panemunės pilį susirinkę renginio dalyviai aplankė kūrybinės laboratorijos metu sukurtų meno kūrinių parodą bei pilies erdves, klausėsi baroko muzikos koncerto.
Kultūros ir politikos ekspertė Cristina Farinha džiaugėsi, kad tai buvo labai įkvepiantis ir netikėtas renginys, suteikęs progą mokslininkams ir menininkams pabendrauti ir pažinti vieniems kitus. „Mane labai nustebino paroda. Paprastai kūrybinėse dirbtuvėse vykstantis darbas neduoda tokių rezultatų. Tai labiau susiję su procesais, o galiausiai tai, ką matote, atrodo kaip didelis potencialas, kuris atsiranda, kai keletas žmonių dirba kartu,“ – savo mintimis dalinosi C. Farinha.
Šių metų konferencija neabejotinai sustiprino tarptautinį dialogą tarp mokslininkų ir menininkų, suteikė galimybę dirbti su tarptautiniais mentoriais ir pabrėžė kūrybiškumo sąvokos tarpdisciplininėje aplinkoje svarbą. Tarptautinio susitikimo organizatoriai viliasi, kad savaitę trukusio renginio metu kilusios idėjos įkvėps ilgalaikius projektus, kurie padės inicijuoti kultūrinius pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ar tokia akademinė ir kūrybinė platforma turi augimo perspektyvą? „Tikrai taip!“ – tvirtina mokslininkė Cristina Farinha.
Tarptautinei mokslinei konferencijai „Kūrybiškumas ir kultūra 2025“ finansinę paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOR-25-24.